- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-13
- Bylos Nr.
- AN2-282-606/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00092-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. E.
- Institucija
- BĮ Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. E. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK) 2021 m. gegužės 7 d. nutarimas, kuriuo D. E. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalį 30 Eur dydžio bauda už tai, kad 2021 m. kovo 28 d. 14.45 val., (duomenys neskelbtini), važiuodama automobiliu keleivio vietoje buvo neprisisegusi saugos diržu.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta D. E. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK 2021 m. gegužės 7 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti.
2.1. Apeliantė nurodo, kad 2021 m. kovo 28 d. ji su šeima, t. y. M. A. ir jų mažamete dukrele E. A., apie 14.25–14.35 val., automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko iš svečių namų „ (duomenys neskelbtini)“ ir vyko link (duomenys neskelbtini) miesto. Ji sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės už vairuotojo, šalia specialioje vaikiškoje kėdutėje sėdinčios dukrelės. Išvykstant iš (duomenys neskelbtini), prie kelio, kairėje pusėje, stovėjo 3 ar 4 policijos pareigūnai, jie tikrino visus iš miesto išvykstančius automobilius. Prieš stovinčius policijos pareigūnus buvo susidariusi automobilių eilė, joje teko palaukti keletą minučių. Vienus automobilių ekipažus pareigūnai tikrindavo trumpiau, kitiems nurodydavo pervažiuoti į kitą kelio pusę, kad netrukdytų pagrindiniam srautui, ir juos tikrindavo nuodugniau. Policijos pareigūnai buvo išsirikiavę į eilę palei kelią, priekyje jų stovėję automobiliai sustojo priekyje, prie stovinčių pareigūnų, o jų automobilis sustojo prie pirmo stovėjusio pareigūno. Policijos pareigūnas, nei pasisveikinęs, nei prisistatęs, pasilenkęs per atvirą langą apžiūrėjo jų automobilio salono vidų ir vairuotojo M. A. paklausė, ar jie yra (duomenys neskelbtini). Vairuotojas atsakė, kad (duomenys neskelbtini) ir, kad vyksta namo. Pareigūnui per atvirą vairuotojo langą paprašius, ji parodė savo mobiliajame telefone minėto viešbučio rezervaciją. Taip pat, pareigūnui paprašius, jie jam pateikė asmens tapatybės korteles. Pažiūrėjęs jų tapatybės korteles, jis paklausė, į kokį miestą važiuoja, o vairuotojas jam atsakė, kad į (duomenys neskelbtini). Tada pareigūnas vairuotojui nurodė, kad jis pavažiuotų į kitą kelio pusę, t. y. į dešinę pusę. Iš jo ir vairuotojo pavardžių tikrai nebuvo aišku, ar jie yra vienas ūkis. Tačiau jie turėjo patvirtinantį dokumentą, kad yra viena šeima ir buvo pasiruošę šį dokumentą pateikti ((duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Vairuotojas pervažiavo į kitą kelio pusę, išjungė variklį ir įjungė avarinį automobilio signalą. Tada, pasinaudojusi proga, kad automobilis stovi, ir laukdama, kol bus atlikta jų patikrinimo procedūra, ji atsisegė saugos diržą ir ketino surinkti dukrelės išmėtytus žaislus. Kaip ji atsisegė diržą, matė ir vairuotojas, bet kadangi jie stovėjo vietoje, tai jis jai to daryti nedraudė. Atsisegdama saugos diržą ji buvo įsitikinusi, kad policijos pareigūnas matė, jog ji yra prisisegusi saugos diržą, nes dar jiems stovint kairėje kelio pusėje, jis buvo apžiūrėjęs visą automobilio saloną ir dar ji jam iš savo rankų rodė telefone esančią viešbučio registraciją. Tačiau dar kartą tas pats policijos pareigūnas ir vėl per atidarytą vairuotojo langą apžiūrėjo visą automobilio saloną. Apžiūrėjęs jis neprašė jokių dokumentų, o tiesiog paėmęs jos asmens tapatybės kortelę, ištarė jos vardą ir pavardę bei paklausė, ar žino, kad važiuoti reikia prisisegus saugos diržus. Jo užduotas klausimas nuskambėjo keistai, nes dar kairėje kelio pusėje jis tikrai matė ją ir vairuotoją su prisegtais saugos diržais. Po šio klausimo pareigūnas nuėjo už jų automobilio galo, ten kurį laiką pabuvęs, vėl atėjo prie atidaryto automobilio lango. Atėjęs vairuotojui padavė jų asmens tapatybės korteles ir pasakė, kad nesaugu yra važiuoti neprisisegus saugos diržo ir, kad ji į elektroninį paštą gaus baudą – 15 eurų. Ji ir vairuotojas, supratę, kad įvyko nesusipratimas, bandė pareigūnui viską išsamiai paaiškinti, tačiau jis nedelsdamas pasišalino nuo jų automobilio, visiškai nebandydamas jų išgirsti ar išklausyti ir, sustabdęs automobilių srautą, rankų mostais rodė, kad jie greičiau išvyktų. Pareigūnas ją pamatė nusisegusią saugos diržą, tačiau tai buvo stovinčiame automobilyje. Taip pat pareigūnas turėjo ją matyti ir su užsegtu saugos diržu, kai tik prie jo privažiavo.
2.2. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad tos pačios dienos vakare ji elektroniniu paštu gavo jos vardu surašytą administracinio nusižengimo protokolą ROIK: 21130918226, jame, be kita ko, buvo nurodytas nusižengimo faktą liudijantis asmuo – S. D.. Tai, kad faktinės aplinkybės vertintos neišsamiai, įrodo faktas, jog teismo proceso metu, pareigūnas fiksavęs pažeidimą, pripažino, kad S. D. nieko nematė ir nieko negali apie įvykį papasakoti, o tai įrodo, jog įvykis buvo fiksuotas neobjektyviai, bylos aplinkybės nurodytos neteisingai, kadangi jau ši esminė aplinkybė buvo nurodyta neteisingai, todėl teismas turėjo pagrindo abejoti ir kitų nurodytų faktų patikimumu ir teisingumu.
2.3. Apeliantės nuomone, byloje turėjo būti atskleistas momentas, kada pareigūnas pastebėjo ją neužsisegusią saugos diržo. Teismo posėdžio metu liudytojas D. M. paaiškino, kad poste, kai tik sustabdė automobilį, pamatė galinėje automobilio sėdynėje sėdinčią be saugos diržo. Tačiau jis savo tarnybiniame pranešime nenurodė, kokioje pusėje būnant jų automobiliui, jis pamatė ją neprisisegusią saugos diržo, be to, jis buvo nurodęs, kad pamatė ją sėdinčią tarp kairės ir vidurinės kėdės. Apeliantė pažymi, kad automobilyje vidurinė kėdė yra pakelta virš šoninių kėdžių, todėl būtų labai nepatogu taip sėdėti, tektų sėdėti pasvirus į šoną. Teismo posėdžio metu nebuvo aiškinamasi aplinkybė, kad, jei pareigūnas pamatė ją kairėje kelio pusėje neprisisegusią saugos diržo, tai kada ji jį užsisegė, ar į kitą kelio pusę pervažiavo taip ir neužsisegusi diržo, ar kairėje kelio pusėje užsisegė, o dešinėje vėl atsisegė. Šios aplinkybės yra svarbios norint patvirtinti, kad pareigūnas savo tarnybiniame pranešime ją neprisisegusią saugos diržo užfiksavo jiems būnant dešinėje kelio pusėje. Be to, jei pareigūnas būtų pamatęs kairėje kelio pusėje ją neprisisegusią saugos diržo, tai kodėl jis iš karto to neužfiksavo ir nepaskyrė baudos. Pareigūnas nurodė, kad nukreipė jų automobilį į dešinę pusę, nes norėjo patikrinti kelionę karantino metu pagrindžiančius dokumentus. Tačiau jiems būnant dešinėje kelio pusėje, pareigūnas jokių dokumentų neprašė, nors vairuotojas, dar jiems būnant kairėje pusėje, buvo pasidėjęs šalia savęs ir pasiruošęs pateikti dokumentą. Gal pareigūnas ir norėjo pabaigti patikrinimo procedūrą, nes dar net nebuvo išsiaiškinęs, ar jie visi trys automobilyje buvę asmenys yra vienas ūkis, nebuvo nepatikrinęs automobilio techninio paso, kuriame nurodyta vairuotojo gyvenamoji vieta ir pan., bet kai tik priėjęs dešinėje kelio pusėje pamatė ją, kad ji nusisegusi saugos diržą, jis visiškai nebetikrino jokių dokumentų, tik paklausė, ar žino, kad važiuoti reikia prisisegus saugos diržus. Ir tada pradėjo tariamo pažeidimo fiksavimo procedūrą, t. y. nufotografavo automobilį iš galinės pusės.
2.4. Apeliantės teigimu, tik vairuotojui išjungus variklį ir įjungus avarinį signalą, ji atsisegė saugos diržą, kad surinktų vaiko išmėtytus žaislus. Tuo buvo galima įsitikinti peržiūrėjus iš tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus filmuotą medžiagą. Automobilis negalėjo bet kurią sekundę pajudėti iš dešinės kelio pusės, nes automobilio variklis buvo išjungtas, įjungtas avarinis signalas, be to, turėjo bent prasidėti tikrinimo procedūra. Institucija bandė įrodyti, jog ji dešinėje kelio pusėje negalėjo atsisegti saugos diržo, nes prilygino šį sustojimą – sustojimui prie šviesoforo. Taigi šioje nagrinėjamoje situacijoje nėra įrodymų pakankamumo, nuoseklumo ir logiškumo. Šie išdėstyti faktai ir aplinkybės nekelia abejonių, jog saugos diržą ji atsisegė būdama dešinėje kelio pusėje.
2.5. Apeliantė nurodo, kad pateiktas vaizdo įrašas, darytas iš tarnybinio automobilio, yra nenuoseklus ir nevientisas, todėl būtina gauti išsamų vaizdo įrašą. Apeliantei nesuprantama, kodėl pateikiamas vaizdo įrašas tik tas, kur automobilis, pareigūnui nurodžius, jau pervažiuoja į kitą kelio pusę, o ne iki tikrinimo momento. Teismas nepagrįstai šių faktų netyrė ir neišreikalavo duomenų. Teismo posėdžio metu nebuvo aiškinamasi aplinkybė dėl neišsaugotos vaizdo medžiagos, nors nustatyta, kad 2021 m. kovo 28 d. Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas D. M. naudojo tarnybinę vaizdo stebėjimo kamerą Nr. 5CF37032DD8B. Nebuvo aiškinamasi aplinkybė, nuo kelintos valandos 2021 m. kovo 28 d. pareigūnas pradėjo tarnybą, kas paaiškintų, ar tikrai galėjo nusėsti vaizdo registratoriaus baterija. Kada pareigūnas pastebėjo, kad neveikia vaizdo registratorius ir, kokių veiksmų ėmėsi tai pastebėjęs. Ar pateikė tarnybinį pranešimą savo viršininkui dėl vaizdo registratoriaus gedimo. Be to, jei jau neveikė vaizdo registratorius, tai kodėl nebuvo išsaugota mieste, jos nurodytame važiavimo maršrute, esančių vaizdo kamerų filmuota medžiaga. Jose tikrai būtų matyti vaizdas, kad ji važiuoja prisisegusi saugos diržą. Jei ji, anot pareigūno, būtų važiavusi neprisisegusi saugos diržo, tai tikrai jį būtų spėjusi užsisegti stovėdama eilėje prie pareigūnų posto. Apeliantė pažymi, kad teismas nevertino vairuotojo M. A. paaiškinime išdėstytų aplinkybių, nesiekė jo išklausyti kaip liudytojo. Į teismo posėdį nebuvo iškviesta neva įvykyje dalyvavusi liudytoja S. D., nors tik vėliau nustatyta, kad jos išties nebuvo.
2.6. Apeliantė nurodo, kad ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytoms atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimus. Kelių eismo taisyklių 196 punkte numatyta, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti. Kadangi ji saugos diržą nusisegė automobiliui sustojus (nevažiuojant), tai tokiuose jos teisėtuose veiksmuose akivaizdžiai nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Teismų praktikoje laikomasi principo, kad visos abejonės dėl teisės pažeidimo padarymo, kurių neįmanoma pašalinti, vertintinos teisės pažeidimu kaltinamo asmens naudai. Apeliantė pažymi, kad ji neturi jokių administracinių nuobaudų, nėra linkusi pažeisti įstatymo, todėl ir šis inkriminuotas jai nusižengimas nėra būdingas ir realus.
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atliekantis Klaipėdos apskrities VPK Palangos PK Veiklos skyriaus viršininko funkcijas E. D. prašo palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą ir D. E. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta D. E. teigia, kad ji buvo prisisegusi saugos diržą, kai automobiliu privažiavo prie policijos pareigūno, o jį atsisegė tik tada, kai policijos pareigūno nurodymu vairuotojas pervažiavo į kitą kelio pusę, išjungė variklį ir įjungė avarinį automobilio signalą.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytoms atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimus. Kelių eismo taisyklių 196 punkte numatyta, kad važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti.
9. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta išvada, kad D. E. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 1 dalyje.
10. Iš teismo posėdyje duotų kaip liudytojo policijos pareigūno G. M. parodymų nustatyta, kad jis pastebėjo, jog keleivė nėra prisisegusi saugos diržu iš karto, kai sustabdė automobilį, t. y. dar nenukreipus jo į dešinę pusę. Liudytojas šią aplinkybę patvirtino kategoriškai. Taip pat parodė, kad į administracinio nusižengimo protokolą įrašė kolegę S. D., nes ji buvo priskirta jo ekipažui, tačiau ji įvykio nematė.
11. Nors, fiksuojant nusižengimą, vaizdo įrašas daromas nebuvo (b. l. 16), tačiau nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo netikėti liudytojo policijos pareigūno G. M. parodymais. Pažymėtina, kad liudytojas policijos pareigūnas G. M. davė parodymus, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tai, kad nėra pagrindo abejoti policijos pareigūno G. M. parodymais, nustatyta ir iš jo tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų. Iš jų nustatyta, kad keleivė D. E. nurodė jam ir konkrečią priežastį, dėl kurios ji nebuvo prisisegusi saugos diržu, t. y., kad ji neprisisegė saugos diržu, nes vyksta su mažamečiu vaiku, todėl jai kartais tenka juo pasirūpinti ir jį pasiekti rankomis (b. l. 12). Ir šiuo atveju apygardos teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad policijos pareigūnas būtų pats sugalvojęs net konkrečią priežastį, dėl kurios D. E. buvo neprisisegusi saugos diržu. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog policijos pareigūnas būtų buvęs suinteresuotas bylos baigtimi, turėtų asmeninį nusistatymą ir veiktų priešingai apeliantės interesams, tokių aplinkybių nenurodė ir pati apeliantė.
12. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad iš prie bylos esančios vaizdo registratoriaus filmuotos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnas kairiojoje kelio eismo juostoje stovėjusį tikrinamą automobilį nukreipęs į dešinę pusę, niekur nuo jo tam tikrą laiką nesitraukė bei bendravo su automobilyje važiavusiu ekipažu. Pažymėtina, kad pareigūnas nuo automobilio buvo nuėjęs ne tikrinti kokius nors dokumentus, o būtent tam, kad nufotografuotų automobilį ir turėtų jo duomenis administracinei teisenai pradėti, t. y. jau nustatęs D. E. padarytą pažeidimą, tik nufotografavo automobilį, o policijos pareigūnui grįžus prie automobilio vairuotojo pusės, automobilis iš karto nuvažiavo. Ir ši nustatyta aplinkybė aiškiai paneigia D. E. apeliacinio skundo argumentą, kad ji atsisegė saugos diržą tuo momentu, kai policijos pareigūnas buvo nuėjęs nuo jų automobilio, nes, kaip jau aptarta, policijos pareigūnas nuėjo nuo jų automobilio jau nustatęs nusižengimą, ir tik tam, kad užfiksuotų automobilio duomenis, t. y. nufotografuotų automobilį.
13. Kartu apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Kelių eismo taisyklių 198 punktą gyvenvietėse, pažymėtina, vairuotojui leidžiama neužsisegti saugos diržo važiuojant atbulomis arba stovėjimo aikštelėse, o D. E. kaip keleivė neprisisegusi saugos diržu jau atvažiavo prie policijos posto.
14. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl jos kaltės, numatytos ANK 432 straipsnio 1 dalyje.
15. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą ir D. E. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.