- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-19
- Bylos Nr.
- e2YT-7069-291/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05113-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Pareiškėjas
- L. G.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
- 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas V. K. po sutuoktinės A. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos mama A. K.. Po mamos mirties liko asmeniniai daiktai, namų apstatymo daiktai, nekilnojamasis turtas žemės sklypas su statiniais, esantys adresu: (duomenys neskelbtini).
Po motinos A. K. mirties, šeimos gyvenamojoje patalpoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), liko gyventi sutuoktinis, jos tėvas V. K., kuris priėmė palikėjos A. K. palikimą - kilnojamuosius daiktus, esančius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), taip pat nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai turtą valdyti.
Po mamos A. K. mirties ji, būdama pirmos eilės įpėdinė, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo mamos palikimo nepriėmė, nes jos palikimą priėmė sutuoktinis ir pareiškėjos tėvas V. K., pradėdamas paveldimą turtą valdyti, rūpindamasis turtu: paimdamas naudotis kilnojamuosius daiktus: baldus, indus, asmeninius mamos daiktus, dokumentus, esančius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), prižiūrėdamas gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalį, perduodavo pareiškėjai sumokėti gyvenamojo namo dalies komunalinius mokesčius (už elektrą, dujas), žemės mokesčio dalį. Aptariamus mokesčius mokėjo savo ir tėvo V. K. vardu. 2016 m. su tėvu V. K. susitarė dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, įrengiant antrą aukštą, rekonstrukciją atlikus, tarėsi dėl gyvenamojo namo po rekonstrukcijos registravimo, patalpų gyvenamajame name pasiskirstymo, ūkinių pastatų po rekonstrukcijos registravimo. 2016-06-30 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre registruota kadastro žyma apie atliktą rekonstrukciją - Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. K..
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos CPK 442 str.1 d.1 p., 444 str. 2 d. 8 p., CK 5.51 str.)
LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėja negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja L. G. yra palikėjų A. K. ir V. K. dukra. A. K. mirė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. K.. Po tėvo mirties pareiškėjas kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo, atsiradusio po V. K. mirties, priėmimo. Tuomet paaiškėjo aplinkybė, kad po žmonos A. K. mirties niekas nesikreipė į notarų kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau V. K. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti po jos mirties likusį jos turtą esantį (duomenys neskelbtini), liko ten gyventi iki pat savo mirties, prižiūrėjo šį namą, mokėjo mokesčius, atliko rekonstrukcijos darbus ir pan. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta: Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarė N. M. 2022-05-06 liudijimu, patvirtino, kad po A. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties nėra užvesta paveldėjimo byla ir asmenų, pareiškusių prašymus priimti palikimą iki 2022-05-06 nėra.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 587 straipsnyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Aptartos įstatymo normos, reglamentuojančios įpėdinio teisės į palikimą įgyvendinimą, taikytinos ir tuo atveju, kai įpėdinis yra pergyvenęs sutuoktinis.
Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
(duomenys neskelbtini) mirusios A. K. palikimą jos sutuoktinis V. K. priėmė iš karto po palikėjos mirties, liko gyventi tame pačiame name, mokėjo mokesčius, t. y. rūpinosi turtu kaip savo – valdė naudojo ir prižiūrėjo namą, tai patvirtina pateiktos pažymos apie mokamus mokesčius atliko namo rekonstrukciją. Teismų praktikoje pripažįstama, kad gyvenimas paveldėtose gyvenamosiose patalpose po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėjo tėvas priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesių nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo.
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos tėvas V. K., miręs 2022-01-04, po sutuoktinės A. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.