- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-31
- Bylos Nr.
- I-527-423/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02192-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A.V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
nedalyvaujant pareiškėjui A.V., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimo departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A.V, skundu prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4-8).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2005-04-13 iki 2008-04-13 buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, kurioje laikymo sąlygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose. Kameros būdavo perpildytos, trūko oro, veisėsi pelėsis, nebuvo karšto vandens. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, sutriko sveikata. Prašė skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atsiliepime (b.l. 13-17) nurodė, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą - t.y., kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje jam nebuvo užtikrina teisės aktais įtvirtinta ploto norma ar kitos kalinimo sąlygos nuo jo patalpinimo kolonijoje pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais. Pareiškėjas skundžia 2005-2008 metų laikotarpį. Į teismą pareiškėjas kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jam būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos ar kitų duomenų, patvirtinančių, kad jis neturėjo galimybės anksčiau kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo. Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai apie kalinimo sąlygas yra tik deklaratyvaus pobūdžio, neparemti jokias įrodymais, todėl negali būti vertinami kaip pagrindas neturtinei žalai atsirasti. Atsakovo atstovas teismo prašė skundo reikalavimui taikyti ieškinio senaties institutą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN - AK) laikotarpiu nuo 2005-04-13 iki 2008-04-13.
Teismas pabrėžia, kad valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau- CK) 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant 3 būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Atsakovas atsiliepime (b.l. 13-17) prašė teismą pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra suformavęs administracinių teismų praktiką (ABTĮ 15 str., 21 str.), kad nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų aktais (veiksmais) atlyginimo, taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios CK normos.
Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo kalinamas Pravieniškių PN – AK pažeidžiant kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2005-04-13 iki 2008-04-13. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog galimų pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamą teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias Pravieniškių PN - AK sąlygas. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai betarpiškai pasireiškė. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo objektyvią galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo kalinimo Pravieniškių PN - AK pradžios, nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenamojo ploto bei kitų kalinimo sąlygų į Pravieniškių PN - AK administraciją. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Pravieniškių PN - AK administracijos. Skundą teismui pareiškėjas padavė (išsiuntė paštu) tik 2016-10-25 (b.l. 9). Taigi, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą 2005-2008 metų laikotarpiu, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Pareiškėjas neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, tačiau pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė pareiškėjo nurodytu laikotarpiu bei gina šiuo metu nacionalinės teisės aktai, todėl pareiškėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi, nesant objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra jokio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už 2005-2008 metų laikotarpį (LVAT 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, prašymas patenkintinas, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2005-04-13 iki 2008-04-13 taikytinas ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Tokiu atveju, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256/2012). Taigi, administracinėje byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl nesvarbių priežasčių ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis (atsakovas) reikalauja ieškinio senatį taikyti, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo A.V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.