Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovei D. P., jos atstovui advokatui Ričardui Varno, atsakovei V. S., jos atstovei advokatei Irenai Haase, trečiajam asmeniui Šakių rajono II notarų biuro notarei Zitai Damuešienei, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei V. S., dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiaisiais asmenimis esant Šakių rajono II notarų biuro notarei Zitai Damušienei, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti 1992 m. spalio 23 d. M. B. testamentą reg. Nr. 3792 negaliojančiu, nes jis neišreiškia tikrosios valios. Ieškinyje nurodoma, kad testamentą prašo pripažinti negaliojančiu dėl to, kad testamentas neatitinka notarinio dokumento formai ir turiniui keliamų reikalavimų, nustatytų Notariato įstatyme. Testamente nėra duomenų, patvirtinančių už testatorę pasirašiusiojo asmens tapatybę. Įstatymo 31 str. Nurodyta, kad notaras atlikdamas notarinius veiksmus, nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmenybę. Testamente jos pavardė nurodyta ir tėvo vardas nurodyti neteisingai, gimimo metai ir adresas iš viso nenurodyti. Teigiama, jog testamentas sudarytas jos sesers V. S. pastangomis, testatorei net nežinant ir nedalyvaujant. Jeigu jos mama M. B. būtų dalyvavusi, tai jos asmens duomenis būtų nurodžiusi teisingus. Įstatymo 34 str. nurodoma, kad notaro dokumentai turi būti pasirašyti aiškiai ir tiksliai. Testamente net nenurodyti dokumentai, patvirtinantys nekilnojamojo turto teisinę registraciją, Pastatai, kurie paliekami V. S. mamos vardu registrų centre įregistruoti tik 1996 m. lapkričio 25 d., jau po testamento pasirašymo. Arklio ir karvių testatorė neturėjo, jie po tėvo mirties 1987 m. buvo parduoti. Testamente nėra parašo asmens, kuriam išduotas testamentas, nėra nurodyta ir jo pavardė. Testamentas grindžiamas CK 576 str., nors tokio straipsnio iš viso nėra. Testamento 3 p. nurodoma, kad už beraštę pasirašė B. P., bet pastarasis savo ranka savo vardo ir pavardės neparašė, jo parašas neįskaitomas, todėl neaišku, kas apskritai pasirašė. Po mamos mirties ji 2000 m. kovo 17 d. kreipėsi į Šakių rajono 1-ojo notarų biurą, notarę R.Vasiliauskienę dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. Apie testamentą nieko nežinojo. Apie šį dokumentą pareiškėja sužinojo tik kai buvo įteiktas teismo pranešimas dėl V. S. pareiškimo. Dabar jai kreiptis dėl palikimo nėra prasmės, nes turto nurodyto testamente jau nėra. Jos sesuo V. S. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą nesikreipė, tik pateikė teismui pareikšimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog ji priėmė palikimą pradėdama turtą valdyti. Atsižvelgiant į nurodyta ieškovė nurodo, kad notarinis veiksmas sudarant M. B. testamentą neteisingas. Jis sudarytas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, testamento vykdymo terminai praleisti. Dalis turto, kuris nurodytas testamente padovanotas kitam asmeniui, bet testamentas nepakeistas.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį, ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsakovė V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, dėl testamento surašymo mama pati važiavo pas notarę. Mama pati nusprendė sudaryti testamentą, mama dėl sveikatos būklės negalėjo pasirašyti, nes jai buvo sutrauktos rankos. Testamentas buvo saugomas pas ją. Po mamos mirties dėl palikimo su D. jos kalbėjo, P. iš krato važiavo pasiimti pinigų. Ji D. sakė, kad yra testamentas ir jį parodė D. Kai atvyko pas notarą dėl testamento sudarymo, mama pati nepasirašė, nes turėjo fizinę negalią , kad už mamą turi pasirašyti, jiems pasakė notarė. Mama turėjo gyvulių, ji samdė darbininką, kad šis padėtų prižiūrėti, jam mokėjo po 300 Lt. P. naudojosi jų arklių ir jis gyveno Lekėčiuose.

Trečiasis asmuo notarė Zita Damušienės savo atsiliepime nurodė, kad panaikinus Lietuvos valstybinį notariatą, Valstybinių notarinių kontorų ir jų tarnautojų – valstybinių notarų nebeliko – su jais nutrauktos darbo sutartys. Pareigos, susijusios su buvusiu valstybiniu notariatu liko valstybei, ir jų įgyvendinimas suteiktas valstybės institucijoms, todėl tik joms gali būti reiškiamos pretenzijos bei teikiami ieškiniai.

M. B. testamentas patvirtintas 1992 m. spalio 23 d., o Lietuvos Respublikos Notariato įstatymas įsigaliojo 1992 m. gruodžio 1 d. Notarai dirbo pagal tuomet galiojusius valstybinio notariato veiklą reglamentuojančius normatyvinius aktus. Iki 2001-06-31 galiojęs CK 575 str. nustatė fizinių asmenų teisę palikti savo turtą testamentu pagal savo nesuvaržytą valią. Valią privaloma vykdyti taip, kaip ją išreiškė bei suformulavo testatorius. Pagal iki 2001-06-31 galiojusio CK 583 str. jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negalėjo pats pasirašyti testamento, tai jo prašymu testamentą galėjo už jį pasirašyti notaro ar kito pareigūno, turinčio teisę patvirtinti testamentą, ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, nesąs testamentinis įpėdinis, kartu nurodant priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Nurodoma, kad 1992-10-23 patvirtinto testamento reg. Nr. 3792 turinys ir forma atitinka tuomet galiojusius reikalavimus, testamentas suprantamas ir teisėtas. Jo pripažinimas negaliojančiu arba nuginčijimas gali būti vykdomas tik CK 5.16 ir 5.19 str. numatyta tvarka. Už beraštę testatorę testamente pasirašė jos pačios tam tikslui pakviestas P. B., Juozo, gim. 1911-01-16. Testamente nurodyti visi pasirašiusiojo duomenys. Asmens kodo B. P., matoma, neturėjo, nes pasai su asmens kodais Lietuvoje pradėti išdavinėti tik 1992-04-02. Testamente įpėdinių vardai, tėvo vardas ir adresai užrašyti tiksliai iš testatorės žodžių. Ieškovę netenkinantis įrašas nedaro testamento negaliojančiu ar nuginčijamu ir nenaikinamas, bet gali būti išaiškintas teisme pagal patikslintus duomenis. Ieškovė reiškia nepagrįstas pretenzijas, kad testamente nenurodyti dokumentai, patvirtinantys pastatų teisinę registraciją. Notaras neturi teisės reikalauti tokių dokumentų, ir to neįpareigoja joks įstatymas, bei nepriimta nusistovėjusioje notarinėje praktikoje. Testamentu nedraudžiama palikti nesantį, neįregistruotą, dar neįsigytą ar neturintį dokumentų turtą. Už beraštę pasirašė B. P.. Pavardės ir vardo jo ranka įrašyti nereikia. Niekada ir niekas nereikalavo testamente įrašyti, kas kvietė liudytojus. Nurodoma, kad testamento surašymas neatima testatoriui teisės testamente surašytą turtą perleisti, keisti, sunaikinti ir su juo elgtis pagal savo valią. Jokie po testamento surašymo atlikti testatorės veiksmai testamento nedaro negaliojančiu. Neišlikus testamente įrašytam daiktui, testamento keisti nebūtina. Testatoriaus mirties momentu paveldimi tuo momentu testatoriui priklausantys daiktai, nesantys – nepaveldimi. Testamento vykdymo terminai nėra nustatyti. (b.l. 22-24).

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad tikrai buvo atvykusi tokia moteris ir tikrai buvo liudytojai. Tai buvo padaryta pagal galiojančius įstatymus. Tuo metu buvo paprastesni reikalavimai. Turto dokumentų nereikėjo pridėti, buvo testatoriaus valia, ir jis daromas pagal testatoriaus valią. Testamente išsakyta testatorės valia ir testamentas patvirtintas pagal to meto galiojančius įstatymus. Niekada nebuvo reikalaujama dokumento numerius nurodyti. P. asmens dokumentai buvo patikrinti. Dėl parašo tai tuo metu buvo daug žmonių, kurie buvo beraščiai. Testamentai buvo saugomi valstybinėje notarinėje kontoroje. Vienas testamento egzempliorius yra Marijampolės archyve. P. asmens tapatybė buvo nustatyta pagal pasą. Matyt testatorei pasirinktas asmuo buvo tokio amžiaus, kad taip pasirašė. Gramatinės klaidos nedaro testamento nesuprantamo ir negaliojančio. Testamentas yra suprantamas ir pasirašytas taip kaip reikalauja įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė pateikė ieškinį prašydamas pripažinti M. B. (jos mamos) testamentą negaliojančiu, nes jis neišreiškia tikrosios valios. Testamentas sudarytas 1992 m. spalio 23 d. tai yra galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui bei 1974 m. birželio 26 d. Valstybinio notariato įstatymui.

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Kadangi, minėta, testamentas yra sandoris, kurio teisinių padarinių kyla po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, tai testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, atitinkamai įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu. Testamentą turi teisę sudaryti tik pats palikėjas, t. y. jo negalima sudaryti per atstovą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. v. J. A., bylos Nr. 3K-3-405/2000; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010).

Pagal 1992 m. spalio 23 d. galiojusius įstatymus testamentą galėjo tvirtinti valstybiniai notarai ir kiti pareigūnai, atliekantys notarinius veiksmus. Notarai tvirtindavo veiksnių piliečių testamentus, sudarytus pagal Lietuvos TSR civilinio kodekso 575-586 straipsnių reikalavimus, pačių jų pateiktus valstybiniam notarui ar kitam pareigūnui, atliekančiam notarinius veiksmus. Tvirtinti testamentus per atstovus buvo neleidžiama, taip pat tvirtinant testamentą, iš testatoriaus nereikalaujama pateikti įrodymų, patvirtinančių jo teisę į paliekamą turtą.(1974-06-26 Lietuvos TSR valstybinio notariato įstatymas). Šio įstatymo 20 str. nurodoma, kokia tvarka turi būti atliekama asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, asmenybės nustatymas, veiksnumo ir jų parašų tikrumo patikrinimas. Tuo metu galiojusio CPK 583 str. nurodoma, kad jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, tai, jo prašymu, testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito pareigūno, turinčio teisę patvirtinti testamentą (582 straipsnis), ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, nesąs testamentinis įpėdinis, kartu nurodant priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente.

Ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Galutines išvadas teismas gali padaryti tik tada, kai, vadovaudamasis įrodymus, jų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, tinkamai nustato ir teisiškai kvalifikuoja faktines bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija jos mamos M. B. sudarytą testamentą, kuriuo palikėjai priklausantys pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir kaime, viena karvė, arklys, baldai bei namų apyvokos reikmenys palieka savo dukrai V. S., o vieną karvę ir pinigus palieka kitai savo dukrai D. P.. Ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, kad, šis testamentas neišreikia tikrosios mamos valios. Tokį savo reikalavimą ji motyvavo tuo, kad testamente už jos mamą pasirašiusio asmens nėra parašytas vardas ir pavardė, nenurodyti jo asmens dokumento numeris, neteisingai įrašyta jos pavardė, be to, jos teigimu mama neturėjo karvės ir pan. ieškovės nurodyti argumentai iš esmės nesudaro pagrindo tvirtinti, jog testamentas neatitinka testatorės valios. Šiuo metu tarp proceso šalių vyksta ginčas dėl paveldimo turto (cvi. Byla Nr. 2-38-876/2013), testamento turinys nenaudingas ieškovei, todėl teismas atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes privalo įvertinti ir tai, kad testamentas gali būti ginčijamas tik todėl, kad jis neatitinka ieškovės interesų. Ieškovė tiek savo ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nenurodė, jog jos mama ieškinio sudarymo metu buvo neveiksni, ar negalėjo suprasti savo veiksmų, tokiu duomenų byloje taip pat nėra, todėl preziumuojama, jog M. B. buvo veiksni. Todėl siekdamas įvertinti, ar tinkamai buvo atlikta testamento tvirtinimo procedūra ir išreikšta testatorės valia, t. y. ar testamento turinys atitinka tikrąją testatorės valią. 1992 m. spalio 23 d. M. B. testamentas buvo pasirašytas ne pačios testatorės, tačiau nurodžius, kad ji yra beraštė, už ją pasirašė kitas asmuo. Kaip jau buvo nurodyta tuo metu galiojusiame CPK 583 str. nurodoma, kad jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, tai, jo prašymu, testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito pareigūno, turinčio teisę patvirtinti testamentą (582 straipsnis), ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, nesąs testamentinis įpėdinis, kartu nurodant priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente. Kaip matyti įstatymas numatė galimybę, kad už testatorę pasirašytų kitas asmuo. Teismo posėdžio metu D. P. pateikė 1929 m. gruodžio 29 d. dokumentą, kuriame nurodomo, jog susituokė J. B. ir M. P. bei jie abu pasirašė. (b.l. 53). Kaip matyti advokatas patvirtino ne originalų dokumentą, D. P. nenurodė iš kur ir kokiu būdu gavo šį dokumentą. Iš esančių ne originalių antspaudų ant dokumento matyti, kad šis dokumentas buvo gautas 2008 m. spalio 21 d. iš Lietuvos Valstybės istorijos archyvo, tačiau neaišku, kodėl nebuvo teismui pateiktas originaliai patvirtinta šio dokumento kopija. Iš žymos, jog advokatas tvirtino ne originalų dokumentą, tikėtina, jog ir advokatas šio originaliai patvirtinto dokumento nematė. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl šio dokumento patikimumo, todėl juo nesiremtina kaip įrodymų. Be to, netgi darant prielaidą, jog pateiktame dokumente yra M. B. parašas, atkreiptinas dėmesys, jog santuoka vyko 1929 m., tuo metu palikėjai buvo 26 m., o testamentas buvo sudaromas beveik po 70 metų. Akivaizdu, jog po tiek metų, kai žmogus yra 89 metų amžiaus jos pasirašymo įgūdžiai galėjo susilpnėti, arba dėl sveikatos būklės ji negalėjo pasirašyti. Ginčijamam testamente nurodoma, kad M. B. buvo beraštė, akivaizdu, jog tokią jos negalėjimo pasirašyti priežastį nurodė pati testatorė, todėl ji ir nurodyta testamente. Suprantama, kad notarė, tvirtinanti testamentą neturėjo galimybės patikrinti atvykusio asmens sugebėjimo rašyti, todėl pasirinko įstatyme numatytą galimybę, leisti pasirašyti kitam asmeniui. Tuo metu galiojęs įstatymas taip pat nurodo, kad pasirašyta turi būti dviejų liudytojų akivaizdoje, šiame testamente pasirašė L. S., V. G.. Šie asmenys teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojais. Nors jie negalėjo prisiminti aplinkybių, kuriomis jie pasirašė testamentą, tačiau tai gali būti paaiškinama tuo, kad nuo tos momento praėjo daugiau kaip 20 metų. Tačiau akivaizdu, jog liudytojais pasirašę asmenys yra realūs, gyvena toje pačioje, kaip ir testamente nurodyta, gyvenamojoje vietoje, kas leidžia daryti išvadą, jog testamento tvirtinimo metu buvo atlikti visi reikalavimai, numatyti įstatyme. Teismo posėdžio metu notarė Zita Damušienė (testamento vykdymo metu buvusi Zita Juškevičienė) paaiškino, jog testamentus visada tvirtindavo pagal įstatymo reikalavimus. Ir nors ji neprisimena šio testamento tvirtinimo aplinkybių, tačiau užtikrino, jog testamento tvirtinimo metu dalyvavo M. B., kuri pati atsivežė asmenį, kuris už ją pasirašė, nes tokia testamento tvirtinimo tvarka buvo numatyta įstatyme. Tokias aplinkybes patvirtino ir atsakovė V. S., kuri nurodė, jog ji padėjo mamai nuvykti pas notarę, ji vyko kartu, testamentas buvo sudarytas mamos valia, kuri pati išsakė norą vykti pas notarą. Neturint duomenų, kurie leistų manyti, jog testamento tvirtinimo metu buvo pažeista įstatyme numatyta tvirtinimo tvarka, teismas neturi pagrindo abejoti testamento teisėtumu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas mano, jog ginčijamas testamentas neturi formos ir turinio trūkumų, jis buvo patvirtintas pagal tu metu galiojusius įstatymų reikalavimus, todėl jį pripažinti negaliojančiu nėra teisinio pagrindo.

Testamento sudarymo ir patvirtinimo tvarka teisės aktais yra detaliai reglamentuojama. Nustatytų reikalavimų jo sudarymui nesilaikymas kai kuriais atvejais gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu. CK 1.80 str. pagrindu sandorį pripažinti negaliojančiu galima tik dėl jo turinio prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Sandorio negaliojimo dėl jo formos klausimai sprendžiami kitose teisės normose. Kadangi notaras atsakingas tik už testamento formą, t.y. jo būtinus rekvizitus, o testamento turinį nustato pats testatorius, konkrečioje situacijoje ši teisės norma spręsti tokio pobūdžio ginčui, kuris kilęs nagrinėjamojoje byloje (dėl notaro įrašo testamente nebuvimo), netaikytina. Teismo nuomone, vien dokumentų duomenų neįrašymas ( nors tokio reikalavimo net nebuvo įtvirtinta įstatyme), ar testamente padarytų gramatinių klaidų buvimas testamente, yra nepakankamas pagrindas paneigti asmens, dėl kurio veiksnumo net nekyla jokių abejonių, valią. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje apskritai nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su testatorės galimu neveiksnumu. Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad kitoks situacijos, susijusios su vertinamo įrašo nebuvimu testamente, traktavimas, nekylant abejonių dėl galimo testatoriaus neveiksnumo, neatitiktų mirusio asmens valios pagarbos principo, paveldėjimo pagal testamentą santykyje dalyvaujančių asmenų teisių, jų įgytų tokių vienašalių sandorių pagrindu, taip pat teisinių santykių stabilumo principo. Interpretuojant įrašo reikšmę tokiame kontekste, kaip tai daro ieškovė, visuomet egzistuotų tikimybė dėl notaro neapdairumo ar klaidos, už kurią pats testatorius ar jo paveldėtojais pasirinkti asmenys nėra atsakingi, paneigti testamento, kaip vienašalio sandorio, galiojimą. Dar daugiau, nurodomų neaiškumų nebuvimą testamente, visais be išimties atvejais siejant su testamento buvimu niekiniu ir teismo pareiga savo iniciatyva pagal CK 1.78 str. 5 d. konstatuoti niekinio sandorio sudarymo faktą, ši taisyklė vienodai turėtų galioti ir visiems kitiems testamentams, kuriose būtų analogiški neaiškumai, nors dėl paties paveldėjimo jokių ginčų ir nebūtų atsiradę. Todėl toks įstatymų nuostatų aiškinimas dėl testamente esančių neaiškumų reikšmės testamento galiojimui, kaip jį pateikia ieškovė, nėra teisingas, protingas ir sąžiningas (CK 1.5 str.), neatitinkantis įstatymų leidėjo tikslo, nustatant šią oficialaus testamento patvirtinimo sąlygą, bei ketinimų.

Kita vertus, sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, įgytų teisių ilgaamžiškumas ir jų gerbimas. Todėl ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai sudaro prielaidas pripažinti testamentą negaliojančiu, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tokias aplinkybes: ar dėl šių pažeidimų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų; ar, kuomet nustatomi tam tikri testamento sudarymo bei tvirtinimo tvarkos pažeidimai, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį. Kaip buvo minėta, testatorės neveiksnumu pagal CK 1.89 str. nuostatas šioje byloje nebuvo remiamasi, taigi jos valios įforminimo trūkumas pats savaime neįtakoja testamento galiojimo klausimo.

Ieškinį atmetus pagal CPK 93 str. atsakovei priteistinos jos patirto bylinėjimosi išlaidos. Teismui pateiktas dokumentas, kuriame nurodoma, kad V. S. už advokato atstovavimą sumokėjus 1500 Lt (b.l. 54)., todėl šios išlaido priteistinos iš ieškovės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 270 str., CK 1.80 str., 5.17 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,73 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.