- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-14
- Bylos Nr.
- N-575-3246-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo A. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. T. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad A. T. 2010 m. lapkričio 27 d., apie 23.59 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo S. V. priklausantį automobilį „Peugeot 206“, būdama neblaivi (1,51 prom. alkoholio – lengvas neblaivumo laipsnis), kai jai buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimu A. T. už ATPK 130² straipsnyje numatyto teisės pažeidimo padarymą skyrė 25 parų administracinį areštą su transporto priemonės „Peugeot 206“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimu. Teismas konstatavo, kad A. T. padarytą teisės pažeidimą, be pažeidėjos prisipažinimo, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio šaknelė ir kita bylios medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į tai, kad pažeidėja prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, tačiau per vienerių metų laikotarpį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivi, be to, anksčiau ne kartą bausta už kitus KET pažeidimus.
II.
Administracinėn atsakomybėn patraukta A. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliantė pažymi, kad paskyrus jai administracinį areštą, negalės tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku. Be to, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į bylos nagrinėjimą neįtraukė konfiskuoto automobilio savininkės S. V., tokiu būdu pažeisdamas jos teisę apginti savo interesus.
Atsiliepimas
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba (toliau – ir Institucija) atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Institucijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja: III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu A. T. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 127 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia <…> asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantės įsitikinimu, nuobauda paskirta neatsižvelgus į jos nepilnamečio vaiko bei konfiskuoto automobilio savininkės interesus.
Atkreiptinas dėmesys, jog 2005 m. lapkričio 3 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą“, ir kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos, dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą“. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi bei konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, turi teisę paskirti padarytai veikai proporcingą nuobaudą (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas, 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, pagrįstai vertino pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad ji dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, kas, vadovaujantis ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kitomis pažeidėjos atsakomybę lengvinančiomis, tačiau įstatyme neįtvirtintomis aplinkybėmis, nagrinėjamu atveju pripažintina tai, kad A. T. viena augina nepilnametį vaiką (paskyrus administracinį areštą būtų pažeisti vaiko interesai), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitos priežiūros grupę neįrašyta, charakterizuojama teigiamai. Be to, pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija neprieštarauja dėl A. T. paskirto administracinio arešto pakeitimo pinigine bauda. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi aptarta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, teisingumo, protingumo kriterijais bei Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, konstatuoja, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. T. už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą vietoj 25 parų administracinio arešto paskyrus 4 500 litų baudą.
ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), konstatavo, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nurodyta, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra.
A. T. teigia, kad transporto priemonė „Peugeot 206“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) jai nuosavybės teise nepriklauso, o taikant šios transporto priemonės konfiskavimą yra apribojamos savininkės S. V. teisės ir neproporcingai apsunkinama jos padėtis. Dėl apeliantės argumento, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo automobilio savininkei nedalyvaujant, pažymėtina, jog byloje esanti medžiaga patvirtina, kad S. V. nebuvo informuota apie bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas A. T. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo žodinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimą automobilio savininkę informavęs įstatyme numatyta tvarka (b. l. 28), suteikiant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui bei automobilio savininkei galimybę dalyvauti ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad S. V. teisė dalyvauti teismo posėdyje ir pareikšti prašymus, kaip ir kitos asmens procesinės teisės, nebuvo pažeistos.
Pažymėtina, jog S. V., būdama automobilio savininke, nesielgė pakankamai rūpestingai ir atsakingai, patikėdama transporto priemonę A. T., neįsitikinusi jos galėjimu vairuoti. Be to, tai neįrodo, kad automobilis buvo paimtas prieš savininkės valią. Byloje nėra duomenų, kad automobilio savininkė būtų ėmusis visų priemonių savo turtui nuo neteisėto pasinaudojimo apsaugoti, automobilį apeliantė paėmė su jos žinia. Dėl šios priežasties S. V. priklausanti transporto priemonė, kaip A. T. padaryto administracinio teisės pažeidimo įrankis, pagrįstai konfiskuota. ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, kuris šiuo atveju, remiantis ATPK 26 straipsnio 1 dalimi, taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra transporto priemonės savininkas.
Atsižvelgusi į visas išdėstytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, minėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. T. už pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą paskyrus 4 500 litų baudą su transporto priemonės „Peugeot 206“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„A. T. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, ir skirti jai 4 500 litų baudą su S. V. priklausančio automobilio „Peugeot 206“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.“
Nutartis neskundžiama.