Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. N. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismas) 2017-10-11 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių E. R. S., M. M. R. ir E. F. ieškinį atsakovei N. Ž., trečiajam asmeniui I. N. V. dėl įpareigojimo nukeldinti laikiną statinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja I. N. V. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-72-588/2015 pagal ieškovių E. R. S., M. M. R. ir E. F. ieškinį atsakovei N. Ž., trečiasis asmuo I. N. V., dėl įpareigojimo nukeldinti laikiną statinį, kuriuo pareiškėja prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-72-588/2015 dėl įpareigojimo atsakovei N. Ž. nukeldinti laikiną statinį – medinį surenkamą namelį iš privačios nuosavybės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovių naudai. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nurodytu pagrindu, t. y. jog paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, o būtent: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-03-10 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑120-695/2017, kurioje išaiškintos senų statinių teisinės registracijos ir šių statinių statybos teisėtumo įrodinėjimo taisyklės. Apie šią nutartį pareiškėja sužinojo 2017-04-15, perskaičiusi ją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tinklalapyje. Apie šioje nutartyje suformuotas taisykles pareiškėjai negalėjo būti žinoma skelbiant Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-09 nutartį, todėl, pareiškėjos nuomone, tai yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2‑72‑588/2015. Pareiškėja nurodo, kad atsakovė N. Ž. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) civilinėje byloje Nr. 2-72-588/2015 nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos statinio statybos teisėtumą, todėl Klaipėdos apygardos teismas 2015‑10-09 nutartyje netinkamai taikė ir aiškino atsakovės N. Ž. nuosavybės teisę į statinį, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl statinio pašalinimo iš svetimo žemės sklypo, konstatuojant statinio statybos neteisėtumą ir (ar) statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų nebuvimą. Klaipėdos apygardos teismas minėtoje nutartyje vienu sakiniu nusprendė, jog N. Ž. poilsio pastatas yra nekilnojamasis daiktas, tačiau tokio teiginio teismas nepagrindė jokiais teisiniais motyvais, nepasisakė dėl šio objekto teisinės prigimties ir šio statinio statybos teisėtumo. Klaipėdos apygardos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apskritai netaikė ir neanalizavo teisės aktų, kurie yra išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-10 nutartyje. Dėl šių priežasčių, siekiant įgyvendinti vienodą Lietuvos Respublikos teismų praktiką dėl nuosavybės teisės įgijimo į statinius statybos būdu, pareiškėjos nuomone, yra tikslinga atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2‑72-588/2015, kuris buvo užbaigtas Klaipėdos apygardos teismo 2015-10-09 nutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-10-11 nutartimi pareiškėjos I. N. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė faktų, kurie jai nebūtų buvę žinomi civilinės bylos Nr. 2‑72-588/2015 nagrinėjimo metu, o remiasi vien tik pasikeitusia ir labiau išplėtota teismine praktika, tačiau pasikeitęs teisės aiškinimas negali būti vadinamas nauja aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismas taip pat įvertino, kad pareiškėjos netenkina apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjant civilinę bylą apeliacine tvarka, atliktas įrodymų vertinimas bei pats 2015-10-09 procesinis sprendimas, tačiau jokių faktinių aplinkybių, naujų įrodymų, kurie galėtų būti vertinami kaip atitinkantys CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus kriterijus ir sudarytų pagrindą priimti visai kitokį sprendimą, nei buvo priimtas apeliacinės instancijos teismo, nepateikta. Teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neturi procesinės teisės revizuoti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir vertinti jame padarytų išvadų pagrįstumą, remdamasis minėtais pareiškėjos argumentais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja I. V. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-10-11 nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tik kitam teisėjui. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:Apeliantės nuomone, teismas padarė klaidingą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturi teisės vertinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo, todėl neleistinai paneigė CPK 367 straipsnio reglamentavimą, numatantį, kad prašymas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindą paduodamas pirmosios instancijos teismui. Apeliantė teigia, kad skundžiama teismo nutartis prieštaringa, nes teismui nusprendus, kad pareiškėjos prašymas apylinkės teismui neteismingas, atliktas ir prašymo dėl proceso atnaujinimo vertinimas. Taip, apeliantės nuomone, prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtas neteisėtos sudėties teismo. Be to, taip suvaržytos pareiškėjos teisės, nes įvertintas apylinkės teismui neteismingo prašymo dėl proceso atnaujinimo pagrįstumas. Apeliantės nuomone, yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų.(Duomenys neskelbtini) esantys poilsio paskirties pastatai iš esmės yra vienodi, dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑120‑695/2017, pateikti išaiškinimai yra aktualūs dėl visų (duomenys neskelbtini) esančių poilsio pastatų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-10 nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑563/2009, buvo aktuali nagrinėjant civilinę bylą 2015 m., tačiau apie šią nutartį pareiškėjai tapo žinoma tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-10 nutarties paskelbimo. Pareiškėjos nuomone, buvo pagrindas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑563/2009, vertinti kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, nes pareiškėja apie ją 2015 m. nežinojo, taip pat Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-09 sprendime jos netaikė ir neaiškino.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos I. N. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-72-588/2015, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų buvimą, visų pirma tiria apeliantės išdėstytus motyvus dėl skundžiamos teismo nutarties absoliutaus negaliojimo pagrindo, t. y. kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atskirajame skunde pareiškėja argumentą, kad pareiškėjos prašymas išnagrinėtas neteisėtos sudėties teismo, grindžia teiginiais, kad pareiškėjos prašymas neteismingas jį išnagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas šiuo pagrindu reiškiamus atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.Nustatyta, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neturi procesinės teisės revizuoti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir vertinti jame padarytų išvadų pagrįstumą, remdamasis pareiškėjos argumentais, o įsiteisėjusį teismo sprendimą, esant atitinkamoms procesinėms sąlygoms, teisės taikymo prasme gali patikrinti tik kasacinės instancijos teismas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tačiau ne žemesnės instancijos teismas. Apeliantė nepagrįstai šiuos teismo motyvus vertina kaip pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėjos teismui paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje neteismingas apylinkės teismui.Šiuo atveju pareiškėja prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į CPK 367 straipsnio 1–3 dalių reglamentavimą, prašymas atnaujinti procesą, grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui. Taigi šiuo atveju pareiškėjos prašymas dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2‑72-588/2015 atnaujinimo pagrįstai paduotas prašomą atnaujinti civilinę bylą nagrinėjusiems Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams (Palangos miesto apylinkės teismui). Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą vertinti iš esmės. Atsižvelgiant į tai, atmetamas atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama teismo nutartis naikintina dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus negaliojimo pagrindo. Kitų absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas kaip išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant akivaizdžiam, neabejotinam ir įrodytam proceso atnaujinimo pagrindui. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindo egzistavimu. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino, ar yra pagrindas pareiškėjos nurodomus argumentus pripažintini atitinkančius kriterijus, keliamus jos nurodomam pagrindui atnaujinti procesą konstatuoti.Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo kaip pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje nurodė kitoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 priimtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-10 nutartį, pažymėdama, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje išaiškinti senų statinių nuosavybės teisės įgijimo statybos būdu teisinės registracijos pagrindai ir šių statinių statybos teisėtumo įrodinėjimo taisyklės. Pareiškėjos teigimu, prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-09 nutartyje netinkamai taikė ir aiškino atsakovės N. Ž. nuosavybės teisę į statinį, kadangi atsakovė neįrodė statinio statybos teisėtumo.CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Siekdamas atnaujinti procesą šiuo pagrindu pareiškėjas turi įrodyti, kad tokios nurodomos aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Tokios aplinkybės turėtų būti esminės ir fiksuoti žymų konkrečių faktinių duomenų skirtumą nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tik įrodžius minėtų požymių visumos buvimą galima konstatuoti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017, priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-10 nutartyje, pateikti išaiškinimai yra reikšmingi civilinei bylai, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Apeliantė teigia, kad minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017‑03‑10 nutartyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009‑12‑21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K‑3-563/2009, kurioje išaiškintas statybos būdu įgytų statinių teisinės registracijos klausimas, egzistavo priimant Klaipėdos apygardos teismo nutartį 2015‑10-09. Apeliantės nuomone, minėtos kasacinio teismo nutartys laikytinos naujomis aplinkybėmis, kurios pareiškėjai nebuvo žinomos. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ginčo teisena nagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, vienas iš sprendžiamų klausimų buvo tai, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovę N. Ž. nukeldinti jos įsigytą statinį (namelį) iš žemės sklypo. Apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje, kurioje priimta 2017-03-10 nutartis, ypatingosios teisenos tvarka buvo nagrinėtas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, keliant klausimą dėl asmens, kuris pastatė ar pradėjo statyti statinį, nuosavybės teisės ir jos įregistravimo. Taigi minėtoje kasacinės instancijos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje ir civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėta teisinė situacija ir faktinės aplinkybės netapačios, bylose dalyvavo ne tie patys asmenys.Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėja remiasi ne kasacine tvarka išnagrinėtoje kitoje civilinėje byloje paaiškėjusiais konkrečiais buvusiais juridiniais faktais ar nustatytomis egzistavusiomis reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, o kasacinės instancijos teismo pateiktais ir plėtojamais išaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nurodytos tokio pobūdžio aplinkybės šiuo atveju neatitinka naujoms aplinkybėms keliamų reikalavimų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nauja kasacinio teismo praktika grindžiamų bylos šalies argumentų atnaujinti procesą, nenustatyta CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų ir pažymėta, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo nagrinėtose bylose valstybės, siekdamos pateisinti pareiškėjų naudai priimto galutinio, privalomo teismo sprendimo panaikinimo naujame procese naujausios kasacinės instancijos teismo praktikos pagrindu pagrįstumą, yra bandžiusios naujausią teismų praktiką traktuoti kaip tariamai „naujai paaiškėjusią aplinkybę“. Europos Žmogaus Teisių Teismas nesutiko su tokia valstybių argumentacija (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-06-19 sprendimą byloje Yerogova prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 77478/01) ir konstatavo, kad tik tos aplinkybės, kurios susijusios su byla ir kurios egzistavo proceso metu, bet buvo nežinomos teisėjui ir paaiškėjo tik po proceso, gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011).Iš pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad pareiškėja iš esmės nesutinka su civilinėje byloje, kurioje prašo atnaujinti procesą, apeliacinės instancijos teismo atliktu byloje buvusių įrodymų vertinimu ir priimtu procesiniu sprendimu. Apeliantė nenurodė jokių naujų esminių bylos faktinių aplinkybių, kurios buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir paaiškėjo tik įsiteisėjus teismo sprendimui. Taigi, pareiškėja, teigdama, kad jai tapo žinoma apie kasacinio teismo teismų praktikos išaiškinimus, nenurodė, kad egzistuoja esminis pačių faktinių konkrečios civilinės bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurių teismai, nagrinėdami bylą, nevertino ir kurios turi esminę reikšmę bylai. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžiamas tik pareiškėjos prielaidomis. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos nurodoma teismų praktika ir jos vėlesnis plėtojimas nesudaro pagrindo tai pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės neatitinka visų kriterijų ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017-10-11 nutartį palikti nepakeistą.