Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-11-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-589-422/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-19
Bylos Nr.
II-589-422/2009
Teisminio proceso Nr.
4-62-3-00272-2009-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-589-422/2009Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00272-2009-7Procesinio sprendimo kategorija 45.4; 73. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. lapkričio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Rasai Tamašiūtei,

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, H. V.,

nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas surašė protokolą ir priėmė nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal H. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2009 m. birželio 14 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. M 688339 (b. l.12) H. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 123 str. 1 d. nubaustas 100 (vieno šimto) litų pinigine bauda už tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 235 punkto reikalavimus 2009 m. birželio 14 d. 7¹⁵ val. Savanorių pr. Kaune vairavo automobilį Mercedes Benz E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinių durelių šoninių stiklų šviesos laidumas mažesnis nei leistina.

Šalies argumentai

H. V. prašo panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad 2009 m. birželio 14 d. vairavo automobilį Honda Mercedes Benz E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinių durelių langai nėra papildomai tamsinti, tai patvirtina galiojanti techninė apžiūra. Teigia, kad su stiklų šviesos laidumo matavimo parodymais nesutinka, kadangi jų nematė, be to, pats matavimas buvo atliktas nekompetentingai ir nekvalifikuotai, kadangi jis pats nematė, kad pareigūnas būtų matavęs stiklo skaidrumą, tuo metu lijo lietus, automobilio langai buvo nešvarūs. Matavimo rezultatais ir pareigūnų kompetencija abejoja, nes pareigūnai nepateikė įrodymų, jog jie buvo apmokyti ir turėjo teisę naudotis prietaisu.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 123 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Tai, kad H. V. padarė minėtą administracinį teisės pažeidimą, nustatyta prietaiso P. D. parodymais, užfiksuotais nutarime, paties pareiškėjo parašu, kuris patvirtina, jog nutarimo surašymo metu pareiškėjas pažeidimo fakto neginčijo ( b.l. 12), pareigūnų G. J. ir N. V., apklaustų liudytojais, paaiškinimais teismo posėdžio metu (b. l. 18-19; 37-38). Minėti liudytojai patvirtino nutarime nurodytus duomenis. Liudytojas G. J. paaiškino, kad patruliuodami kartu su N. V. automobilį Honda Mercedes Benz E220 sustabdė, nes jo stiklai buvo vizualiai tamsesni nei kitų automobilių. Stiklų šviesos pralaidumas buvo pamatuotas Pocket Detective prietaisu. Tuo metu lijo, todėl jis prieš matuodamas šviesos pralaidumą, priekinių šoninių langų stiklus nuvalė servetėle, išmatavo tris kartus skirtingose vietose, prietaisas išvedus vidurkį rodė 32,6 proc. pralaidumą, su matavimo rezultatais supažindino pareiškėją. Stiklų tamsumas aiškiai viršijo leistiną normą, pareiškėjas pažeidimo neginčijo, todėl buvo priimtas nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas. Nurodė, kad prietaisas negalėjo rodyti ankstesnio tikrinimo parodymų, kadangi matavimo rezultatas matomas tik 20 sekundžių. Liudytojas N. V. patvirtino, jog stiklų pralaidumą matavo G. J., matė, kaip pareiškėjui buvo parodyti matavimo rezultatai, jis buvo nepatenkintas, tačiau paties pažeidimo neginčijo, todėl buvo priimtas nutarimas nesurašant protokolo.

Liudytojų paaiškinimai nuoseklūs, prieštaravimų tarp jų nenustatyta, nėra jokių duomenų apie tai, kad pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar kitokių aplinkybių dėl jų šališkumo, neobjektyvumo, todėl teismui abejoti jais nėra pagrindo. Pareiškėjo paaiškinimas vertintinas kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjo parašas nutarime buvo išgautas prieš jo valią, todėl minėti jo argumentai laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.

ATPK 123 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių KET draudžia važiuoti, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą.

Minėta ATPK norma yra blanketinė ir nukreipia į teisės aktą, apibrėžiantį leistiną kelių transporto priemonės stiklų šviesos laidumą. Toks teisės aktas yra Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai (toliau – Techniniai reikalavimai). Techninių reikalavimų 6 grupėje ,,Kėbulas/rėmas”, 616 kodo ,,Stiklai (šviesos laidumas, matomumas)” 1 punkte nurodoma, kad turi būti panaudoti konkrečiam modeliui numatyti ir tinkami stiklai; 2 punkte nurodoma, kad automobilio stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu: 75 proc. priekinio stiklo; 70 proc. priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų; 3 punktas nustato, kad yra draudžiamas bet koks 2 punkte nurodytų stiklų papildomas apdorojimas (tamsinimas, šviesinimas, apipurškimas, apklijavimas bet kokia plėvele ir t. t.), išskyrus, kad transporto priemonės priekinio stiklo viršutinė dalis gali būti papildomai užtamsinta (ne plačiau kaip 15 cm nuo iš transporto priemonės salono matomo stiklo viršutinio krašto). Nurodoma, kad kontrolė atliekama apžiūrint, identifikuojant sertifikavimo ženklus arba matuojant.

Minėtų teisės aktų analizės pagrindu darytina išvada, kad teisės normos kategoriškai nustato transporto priemonių stiklų tamsinimo tvarką ir šios tvarkos privalu laikytis visiems vairuotojams.

H. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad vairavo automobilį, kurio priekiniai šoniniai stiklai papildomai tamsinti, neturėdamas tam leidimo. Užfiksuotas stiklų laidumas 32,6 proc. ±2 proc. ( b.l. 6).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad nustačius objektyvius automobilio langų stiklų tamsinimo plėvele požymius, nėra būtinybės atlikti automobilio stiklų šviesos laidumo matavimą, t. y. jei akivaizdžiai yra matomas papildomas stiklų tamsinimas plėvele, jokie matavimo prietaisai šiam pažeidimui konstatuoti nėra būtini, tam pakanka ir vizualinės kontrolės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-01-29 nutartis administracinėje byloje Nr. N-348-143/2008, 2008-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-342/2008).

Nagrinėjamoje byloje stiklų šviesos laidumas yra pamatuotas specialiu prietaisu. Stiklų šviesos laidumo prietaisas Pocket Detective Nr. 61021 yra patikrintas VĮ „Kauno metrologijos centre“, patikros sertifikatas Nr. 0256470 išduotas 2009 m. balandžio 15 d., galioja iki 2011 m. balandžio 15 d., matavimo ribos – (0÷100)% ± 2%, t. y. tikslumas matuojant skaidrumą ir atspindį ±2%. (b. l. 25). Pareigūnai G. J. ir N. V. yra išklausę mokymus ir išlaikę įskaitas dėl ryšių ir spec. technikos, matavimo prietaisų, alkoholio kiekio matuoklių, greičio, ruletės ir kitų prietaisų, padedančių nustatyti kelių eismo taisyklių ar kitokius teisės pažeidimus, tai patvirtina teismui pateiktas oficialus rašytinis įrodymas – Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio pareigūnų, ryšių ir spec. technikos, matavimo prietaisų, alkoholio kiekio matuoklių, greičio, ruletės ir kitų prietaisų, padedančių nustatyti kelių eismo taisyklių ar kitokius teisės pažeidimus įskaitų laikymo žiniaraštis (b. l. 26). Taigi, šis H. V. padarytas pažeidimas užfiksuotas reikiamos kvalifikacijos pareigūnų specialia technine priemone ir juo gauti duomenys dėl jų patikimumo teismui nekelia abejonių (ABTĮ 57 str.).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. A. paaiškino, kad matė, jog pareigūnai sustabdė pareiškėjo automobilį, jog priėjo pareigūnas, pasikalbėjo su pareiškėju ir abu nuėjo į pareigūnų automobilį. Po to vienas pareigūnas iš automobilio išlipo, priėjo prie pareiškėjo automobilio, vėliau ir pats vairuojas išlipo iš policijos automobilio bei priėjo prie savo automobilio, tačiau nematė, kad pareigūnas būtų servetėle šluostęs pareiškėjo automobilio stiklą. Teigė, jog pokalbio tarp pareiškėjo ir pareigūno taip pat negirdėjo. Liudytojos parodymai patvirtina, jog ji, tuo metu, kai vyko pažeidimo fiksavimas, stovėjo telefono būdelėje atokiau nuo pareiškėjo automobilio ir skambino telefonu, todėl teismo vertinimu, ji pagal nustatytas aplinkybes objektyviai negalėjo matyti situacijos, jos paaiškinimai nepaneigia pažeidimo fakto ir nepatvirtina pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

H. V. teigė, kad automobiliui 2007 m. spalio 2 d. atlikta techninė apžiūra, išduotas techninės apžiūros talonas, kuris liudija, kad automobilis yra tinkamas eksploatuoti Lietuvos keliuose. Šiam savo teiginiui pagrįsti pateikė Techninės apžiūros taloną (b. l. 7), tačiau toks įrodymas nėra tinkamas pažeidimui paneigti, nes egzistuoja galimybė langus papildomai užtamsinti ir po automobilio techninės apžiūros.

Kaip jau minėta, Techninių reikalavimų 616 kodo ,,Stiklai (šviesos laidumas, matomumas)” 2 punkte nustatyta, kad transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį vairuotojo matomumo lauką 180 laipsnių kampu, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu 75 proc. priekinio stiklo; 70 proc. priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų. Tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, kad H. V. vairuojamos transporto priemonės priekinių šoninių stiklų šviesos laidumas yra 32,6 proc., t. y. šviesos laidumas aiškiai neatitinka norminių aktų reikalavimų. Techniniuose reikalavimuose yra pateikta pastaba, kad 2 punkte išvardytus automobilio stiklus papildomai tamsinti leidžiama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. H. V. tokio leidimo nepateikė.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, jog H. V. padarė ATPK 123 str. 1 d. nustatytą pažeidimą, minėtas atvejis atitiko ATPK 262 str. 2d. numatytas sąlygas, kai administracinis protokolas nesurašomas, todėl buvo priimtas nutarimas, kurio panaikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Padarytas pažeidimas tinkamai kvalifikuotas, administracinė nuobauda paskirta sankcijos ribose, tinkamai individualizuota. Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2009 m. birželio 14 d. nutarimą Nr. M 688339, kuriuo H. V. buvo paskirta administracinė nuobauda – 100 litų piniginė bauda, palikti nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė