Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-12-01 · Civilinė byla Nr. 2A-649/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-01
Bylos Nr.
2A-649/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
Ieškovas
Nordea Bank Finland Plc
Atsakovas
UAB ,,Varnių projektai“
Kategorijos
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-649/2009Procesinio sprendimo kategorija 36.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimo už akių, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1638-431/2009 pagal ieškovo Nordea Bank Finland Plc ieškinį atsakovui UAB ,,Varnių projektai“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Nordea Bank Finland Plc kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Varnių projektai“ 1 172 477,77 Lt skolą, 47 941,31 Lt palūkanų, šešiolikos procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2007 m. liepos 26 d. sudarė Ilgalaikio kredito sutartį Nr. KS 07/07/17 (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią ieškovas paskolino, o atsakovas negrąžino 1 172 477,77 Lt. Ieškovas 2008 m. rugsėjo 11 d. Kredito sutartį nutraukė. Atsakovas bankui liko skolingas 1 172 477,77 Lt panaudoto ir negrąžinto kredito bei 47 941,31 Lt palūkanų (iki 2008 m. gruodžio 12 d.). Užtikrinant įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymą, bankui buvo įkeista: 1,9561 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir esamos bei būsimos piniginės lėšos, esančios atsakovo sąskaitose banke Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad šiuo metu yra vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, tačiau jau šiuo metu yra tapę akivaizdu, kad, pardavus įkeistą turtą, nebus grąžinta visa skola ir bankas turės likusią skolos dalį išieškoti iš kito atsakovui priklausančio turto. Įkeisto žemės sklypo rinkos vertė 2008 m. rugsėjo 15 d. sudarė 800 000 Lt, t. y. mažiau nei skolos suma. O piniginės lėšos, esančios banke, ieškovo reikalavimo neužtikrina, nes atsakovas įkeistose sąskaitose lėšų nelaiko ir apyvartos per jas nevykdo. Be to, VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovas 2007 m. dirbo nuostolingai, įmonė patyrė 1 103 519 Lt nuostolius.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė teismo priimti sprendimą už akių. Atsakovui ieškinys buvo įteiktas CPK 142 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Paskyrus byloje parengiamąjį teismo posėdį, atsakovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, tačiau atsakovas į posėdį neatvyko, todėl teismas priėmė sprendimą už akių.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 22 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui Nordea Bank Finland Plc iš atsakovo UAB „Varnių projektai“ 1 236 623,08 Lt skolos ir šešių procentų dydžio metines palūkanas už 1 172 477,77 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Pakeitė sprendimo vykdymo tvarką ir nustatė, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos išieškojimo pagal šį teismo sprendimą nepatenkintų reikalavimų dalyje iš atsakovo bus galimas tik tada, kai bus baigtas įkeisto turto realizavimas (pasibaigs hipoteka).

Teismas pažymėjo, kad jei prievolė yra užtikrinta įkeitimu (hipoteka), tai, skolininkui neįvykdžius tokios prievolės, kreditorius įgyja teisę savo reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius, ir tik tokiu atveju, jei, pardavus įkeistą turtą, gautos sumos nepakanka kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis gali reikalauti išieškojimo iš skolininko kito turto (CK 4.192 str. 1 d., 4.193 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad ieškovas, vadovaudamasis šalių pasirašytos sutarties bei įstatymų nuostatomis, vykdo įkeisto turto pardavimą iš varžytynių. Tačiau, kilus pagrįstoms abejonėms dėl įkeisto daikto pardavimo kainos, ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovo visą įsiskolinimą. Ieškovo į bylą pateikti įrodymai apie įkeisto turto rinkos kainą bei įkeistų banko sąskaitų balansai, patvirtina šias ieškovo nurodomas aplinkybes. Teismas, nurodęs, kad pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų bei sutarties nurodymus, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 220 419,08 Lt skolą patenkino.

Teismas nurodė, kad tol, kol nėra realizuotas įkeistas turtas, įstatymas nesuteikia teisės hipoteka apsaugoto reikalavimo patenkinti, nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą bendra tvarka. Teismas pažymėjo, kad, konstatavus, jog ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas, iškyla pareiga nustatyti sprendimo išdėstymo tvarką, nustatant, kad skolininko teisė į reikalavimo patenkinimą bendra tvarka iš kito, t. y. neįkeisto turto, atsiras tik tada, kai, realizavus įkeistą turtą, jo nepakaks reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. B., bylos Nr. 3K-3-573/2004).

Teismas dėl ieškovo Nordea Bank Finland Plc reikalavimo priteisti kredito sutartyje numatytas 16 proc. įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, skaičiuotinas nuo 1 172 477,77 Lt sumos, pradedant nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, nurodė, kad šios palūkanos nėra šalių susitarimas dėl netesybų, todėl teismui nėra suteikta teisė jas mažinti. Tačiau teismas, įvertindamas priteistinos sumos ir sutartinių palūkanų dydį (16 proc. metinių palūkanų nuo 1 172 477,77 Lt sumos), atsakovo finansinę būklę ir ekonominę padėtį šalyje, sprendė, jog, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui priteistinos ne sutartinės, o įstatyminės šešių procentų dydžio metinės palūkanos už 1 172 477,77 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.). Teismas, vadovaudamasis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsniu, ieškovui iš atsakovo priteisė 16 204 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas Nordea Bank Finland Plc apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį dėl dalies procesinių palūkanų atmetimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą, kuriuo ieškovo reikalavimą visiškai patenkinti – priteisti ieškovui iš atsakovo 16 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už 1 172 477,77 Lt skolą nuo patikslinto ieškinio padavimo teismui dienos (2008 m. gruodžio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pakeisti sprendimo dalį dėl sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo ir nustatyti, kad skola bei palūkanos, kurios šiuo teismo sprendimu yra priteistos ieškovui iš atsakovo, bet nepatenkintos iš atsakovo hipoteka įkeisto turto, gali būti išieškomos bendra tvarka pagal šį teismo sprendimą po to, kai ir jeigu: 1) pardavus atsakovo hipoteka įkeistą turtą varžytinėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso ieškovui pagal šį teismo sprendimą, arba 2) jeigu atsakovo hipoteka įkeistas turtas neparduotas iš antrųjų varžytinių ir neperduotas ieškovo (hipotekos kreditoriaus) nuosavybėn. Pastaruoju atveju išieškojimas pagal šį teismo sprendimą neužkerta kelio ieškovui (hipotekos kreditoriui) vėl kreiptis dėl hipoteka įkeisto turto pardavimo iš varžytinių arba jo administravimo hipotekos teisinius santykius reglamentuojančių normų nustatyta tvarka, siekiant visiškai padengti savo reikalavimus, užtikrintus hipoteka, bet nepadengtus atsakovo bendra tvarka; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Teismas nepagrįstai nepatenkino ieškovo reikalavimo priteisti Kredito sutartyje sutartas 16 proc. metines procesines palūkanas už nesumokėtą 1 172 477,77 Lt sumą ir tuo pažeidė CK 6.37 straipsnio 3 dalį. Teismas neturėjo pagrindo vietoj sutartinių procesinių palūkanų (CK 6.37 str. 3 d.) priteisti įstatymines procesines palūkanas (CK 6.37 str. 2 d.). Nepagrįstas teismo argumentas, kad įstatyminės palūkanos priteistinos, įvertinus priteistinos sumos ir sutartinių palūkanų dydį, atsakovo finansinę būklę bei ekonominę padėtį šalyje. Ekonominė padėtis šalyje veikia visus ūkio subjektus, tarp jų ir ieškovą, todėl teismas, atmesdamas ieškovo prašymą priteisti sutartas palūkanas, daro neigiamą poveikį ieškovo finansams. Lietuvos banko duomenimis, - 2009 m. sausio-kovo mėn. vidutinės svertinės palūkanų normos už naujas paskolas litais iki 3 4528 mln. Lt dydžio, suteikiamas nefinansinėms korporacijoms ilgiau kaip vieneriems metams, svyravo nuo 12,34 iki 12,44 proc. metinių, taigi buvo žymiai didesnės negu teismo priteistos įstatyminės procesinės palūkanos. Teismas padarė atsakovui nepagrįstą nuolaidą ieškovo sąskaita, nes įpareigojo atsakovą ieškovui mokėti tik 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nors už tokias palūkanas, esant tokiai ekonominei padėčiai šalyje, atsakovas niekur taip pigiai tokio dydžio pinigų sumos nepasiskolintų. Jeigu teismas vis tiek manytų, kad nagrinėjamoje byloje reiktų vadovautis įstatyminių procesinių palūkanų dydžiu, apeliantas nurodo, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato, kad, pavėlavęs įvykdyti prievolę, skolininkas privalo mokėti vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, padidintą 7 procentiniais punktais, todėl teismas šio įstatymo pagrindu turėtų priteisti 15,21 proc. dydžio metines įstatymines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas priėmė prieštaringą sprendimą, nes, patenkinęs ieškovo reikalavimą dėl 16 proc. palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo Kredito sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos, reikalavimą dėl to paties dydžio palūkanų priteisimo ir už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo visiško įvykdymo iš dalies atmetė. Apeliantas pažymėjo, kad, teismui priteisus 6 proc. dydžio procesines palūkanas, ieškovas neteks teisės už tą patį laikotarpį reikalauti sutartinių palūkanų, t. y. 16 proc. palūkanų. Tai faktiškai reiškia, kad, palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, atsakovas bus atleistas nuo pareigos atlyginti ieškovui už naudojimąsi jo pinigais.Teismo sprendime nustatytos sprendimo vykdymo tvarkos sąlygos nepagrįstai suvaržo ieškovo teises, lyginant su teisėmis, kurias ieškovui suteikia CK, CPK bei kiti teisės aktai, nes paminėti teisės aktai nesieja kreditoriaus teisės patenkinti savo reikalavimą (bendra tvarka) iš kito skolininko turto su hipotekos pabaiga. Vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto galimi atvejai, kai hipoteka įkeistas turtas nėra parduodamas varžytinėse. CPK numato, kad jeigu turtas nėra parduodamas pirmosiose, o vėliau antrosiose varžytinėse, antstolis privalo išieškotojui (hipotekos kreditoriui) pasiūlyti pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytinėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą (CPK 722 str. 2 d.). Jeigu išieškotojas (hipotekos kreditorius) atsisako paimti neparduotą turtą, taikomos CPK 723 straipsnyje numatytos pasekmės, t. y. tokiu atveju hipotekos turtas grąžinamas skolininkui. Kodeksas kalba apie fizinį turto grąžinimą ir tokio turto arešto panaikinimą, tačiau nei turto grąžinimas, nei arešto jam panaikinimas neturi įtakos hipotekos galiojimui, nes nurodytieji veiksmai nėra pagrindas hipotekai pasibaigti. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, todėl nepagrįstai suvaržė ieškovo teises. Teismas nepagrįstai nustatė hipotekos instituto savotišką prioritetą prieš kitus ieškovo turimus prievolių įvykdymo užtikrinimo ir gynybos būdus, kadangi leido vykdyti išieškojimą pagal teismo sprendimą (bendra tvarka) tik po hipotekos pabaigos. Nei CK, nei CPK, nei kiti teisės aktai nenustato pareigos hipotekos kreditoriui iš pradžių pasinaudoti turimu prievolių įvykdymo užtikrinimu – hipoteka, o tik po to kitais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Šie teisės aktai taip pat nesieja kreditoriaus teisės patenkinti savo reikalavimą (bendra tvarka) iš kito skolininko turto su hipotekos pabaiga. Apelianto nuomone, bet kuris hipotekos kreditorius, nežiūrint į tai, kokia dalimi prievolės jam yra užtikrintos hipoteka, turi iš esmės nevaržomą teisę pasirinkti, kokiais prievolių užtikrinimais ir/ar gynybos būdais jis pageidauja ginti savo teises ir tenkinti savo interesus, išskyrus atvejį, kuomet jis pradėjo išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Pastaruoju atveju pagal CK 4.193 straipsnio 1 dalį bei CPK 723 straipsnio 4 dalį jis gali, esant tam tikroms aplinkybėms (iš jų ir tuomet, kai yra nagrinėjamos bylos aplinkybės) reikalauti teismo priteisti visą skolą, tačiau teisę reikalauti išieškoti teismo priteistą skolą iš skolininko turto bendra tvarka įgauna, jei pardavus įkeistą daiktą varžytinėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui arba kai neparduotam iš antrųjų varžytinių hipoteka įkeistam turtui yra panaikinamas areštas. Realizavus šias aplinkybes, hipotekos kreditorius ir vėl turi teisę pasirinkti, kokiais prievolių užtikrinimais ir/ar gynybos būdais jis pageidauja ginti savo teises ir tenkinti savo interesus, nežiūrint į tai, kad dalis ar visa prievolė ir toliau lieka užtikrinta hipoteka.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.). Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliantas skundžia tik sprendimo dalis, kuriose pirmosios instancijos teismas išsprendė procesinių palūkanų priteisimo bei sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo klausimus. Todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai ne pastarojo prašytus 16 procentų, bet 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nesutikdamas su šia sprendimo dalimi, apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo nesivadovavo CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Tačiau sutikti su tokiu apelianto teiginiu negalima, nes savo išvadą dėl procesinių palūkanų dydžio pirmosios instancijos teismas kaip tik grindė apelianto nurodyta teisės norma, kurioje, be kita ko, sakoma, kad šalių susitarimas dėl didesnių palūkanų neturi prieštarauti sąžiningumo bei protingumo principams. Pastebėtina, kad, spręsdamas klausimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, nustatant jų dydį, atsižvelgia į atsakovo finansinę padėtį bei ekonominę padėtį šalyje bei vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą vertina kaip pagrįstą ir teisėtą. Šios išvados pagrįstumą patvirtina taip pat ir tai, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo praėjus truputį daugiau nei mėnesiui, 2009 m. birželio 1 d. Kauno apygardos teismas iškėlė atsakovui bankroto bylą.

Dėl nurodytų priežasčių naikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo pagrindo nėra. Dėl jau paminėtos priežasties negali būti tenkinamas ir apelianto prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, kadangi, iškėlus atsakovui bankroto bylą, ieškovo kreditorinio reikalavimo patenkinimo klausimai bus sprendžiami atsakovui iškeltoje bankroto byloje, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis (ĮBĮ 1 str. 3 d., CPK 1 str. 1 d.). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais ieškovas prašė pakeisti teismo nustatytą sprendimo vykdymo tvarką, taip pat ir pirmosios instancijos teismo nustatyta sprendimo vykdymo tvarka neteko teisinės reikšmės, dėl to kolegija dėl šių argumentų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasKazys Kailiūnas