Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-04-05 · Administracinė byla Nr. A-502-241-12

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
A-502-241-12
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00294-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
T. Ž., D. B.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės
Trečiasis asmuo
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės
Kategorijos
  • 6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-241/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00294-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. balandžio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. Ž. ir nepilnametės D. B., atstovaujamos įstatyminės atstovės T. Ž., skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, atstovaujamai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjai A. L. ir specialistei V. J. dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjos T. Ž. ir nepilnametė D. B., atstovaujama įstatyminės atstovės T. Ž. (toliau – ir pareiškėjos), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamos panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Skyrius; atsakovas) 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. (23.45.)-SP13-2460 „Dėl socialinės pašalpos T. Ž.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti 300 000 Lt neturtinės žalos (po 150 000 Lt kiekvienai) ir 5 procentų metines palūkanas nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

Pareiškėjos skunde paaiškino, kad Klaipėdos apygardos administraciniam teismui buvo paduotas skundas dėl Skyriaus 2010 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. (23.27.)-SP13-1648 ir 2010 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (23.27.)-SP13-1134 panaikinimo bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Po minėto skundo pateikimo teismui, 2010 m. balandžio 30 d. pareiškėja gavo dar vieną Sprendimą, kuriuo atsakovas neteisėtai reikalauja pateikti duomenis apie pareiškėjos T. Ž. buvusio sutuoktinio Vokietijos Respublikos piliečio O. B., niekada negyvenusio ir nedirbusio Lietuvos Respublikoje, veiklą ir pajamas. Tvirtino, kad tokie duomenys jai nėra žinomi, atsakovo reikalavimai yra neteisėti, prieštarauja įstatymui ir jos bei nepilnametės dukters teisėms gauti piniginę socialinę paramą ir kompensaciją už šildymą, karštą bei šaltą vandenį. Tvirtino, kad atsakovo veiksmai prieštarauja moralei, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat yra įžūlūs, nes nurodoma vis naujų reikalavimų. Kadangi atsakovas deda vis daugiau naujų pastangų numarinti nepilnametį vaiką ir jos motiną, turi būti atlyginta padaryta žala.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų skyrimo ir teikimo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T2-18, 8 punkte nurodyta, jog sprendimą dėl kompensacijų skyrimo priima savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas asmuo. 2010 m. sausio 4 d. T. Ž. pateikė prašymą piniginei socialinei paramai gauti, tačiau skundžiamu Sprendimu jai paramą atsisakyta teikti, nes pareiškėja nurodė, kad yra išsituokusi, tačiau nepateikė ištuokos liudijimo. 2010 m. vasario 8 d. skunde Skyriaus vedėjai T. Ž. nurodė, kad yra informuota, jog iš jos reikalaujama pateikti ištuokos liudijimą. Pažymėjo, kad pagal Gyventojų registro duomenis, T. Ž. yra susituokusi, o pagal Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 5 dalį, registro duomenys laikomi teisingi, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėja privalo pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią šeimos arba vieno gyvenančios asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą bei būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus, tačiau pareiškėja nepateikė pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą prašymo-paraiškos formą visos informacijos. Be to, prašyme pareiškėja nurodė, kad žemės sklypų neturi, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis T. Ž. nuosavybės teise priklauso 0,2056 ha mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai skirtas žemės sklypas adresu Tiesioji g. 14, Klaipėdoje.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad 2010 m. sausio 4 d. pareiškėja pateikė Skyriui prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti. Pareiškėja prašė skirti jos šeimai socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų kompensaciją, išlaidų karštam ir šaltam vandeniui kompensaciją. 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. (23.45.)-SP13-2460 Skyrius atsisakė pareiškėjai skirti socialinę pašalpą nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė būtinų piniginei socialinei paramai gauti dokumentų, t. y. Gyventojų registro duomenimis, pareiškėja yra ištekėjusi, tačiau duomenų apie vyro veiklą bei pajamas nėra pateikusi. Nurodė, kad Skyriui 2010 m. sausio 4 d. pateiktame prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti pareiškėja T. Ž. nurodė vieno gyvenančio asmens pajamas (t. 1, b. l. 28), šeimos duomenyse socialinei paramai gauti nurodė, jog ji yra asmuo, gyvenanti viena ir auginanti vaiką. Nukreipė į Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (toliau – ir Piniginės socialinės paramos įstatymas) 24 straipsnį, kuris numato, kad asmuo privalo pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią šeimos arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, bei būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus. Pažymėjo, kad Piniginės socialinės paramos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 6 punktas numato savivaldybės administracijai teisę neskirti piniginės socialinės paramos šeimai, neįvykdžiusiai įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytų pareigų. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjai atsisakyta skirti socialinę pašalpą, nes Gyventojų registro duomenimis ji yra ištekėjusi, tačiau duomenų apie vyro veiklą ir pajamas nėra pateikusi, o šio sprendimo teisiniu pagrindu nurodytos Piniginės socialinės paramos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio nuostatos bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. T2-18 patvirtintų Socialinių pašalpų skyrimo ir teikimo taisyklių 5 punktas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. T2-18 patvirtintų Socialinių pašalpų skyrimo ir teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktas numato, kad prie prašymo skirti socialinę pašalpą turi būti pateikiamas santuokos, ištuokos, mirties liudijimas arba kompetentingos institucijos dokumentas, patvirtinantis santuokos, ištuokos, mirties faktą. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad jeigu iki socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos reikiamų dokumentų pareiškėjas nepateikia, jam socialinė pašalpa neskiriama. Skyrius 2010 m. vasario 20 d. sprendime Nr. (23.27.)-SP13-1134 nurodė pareiškėjai, kad ji yra pateikusi teismo sprendimo kopiją, kuriame minima, jog santuoka yra nutraukta, tačiau Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis pareiškėja yra ištekėjusi, todėl jai buvo pasiūlyta kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių dėl duomenų apie ištuoką patikslinimo bei informuoti Skyrių, kai šie duomenys bus patikslinti. Teismas sprendė, kad Skyrius tinkamai įvykdė Piniginės socialinės paramos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą pareigą pareikalauti iš pareiškėjos patekti papildomus įrodymus, informuodamas pareiškėją, kokių duomenų trūksta teigiamam sprendimui priimti ir ši informacija pareiškėjai buvo pateikta iki skundžiamo sprendimo priėmimo, nurodydamas, kad nepateikus trūkstamų duomenų iki 2010 m. balandžio 1 d., socialinė pašalpa pareiškėjai nebus skiriama. Iš pareiškėjos 2010 m. vasario 26 d. skundo Skyriaus vedėjai turinio teismas nustatė, kad pareiškėja Skyriui yra pateikusi tik teismo sprendimą dėl apeliacijos, iš kurio turinio matosi, jog tarp T. Ž. ir O. B. 1996 m. balandžio 25 d. sudaryta santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu 2006 m. rugpjūčio 3 d. (t. 1, 50-51, 52-53). Teismas vertino, kad šis sprendimas nelaikytinas kompetentingos institucijos dokumentu, patvirtinančiu ištuokos faktą pagal Taisyklių 6.3.1 punktą, nes teismo sprendimas, net ir įsiteisėjęs, automatiškai neįgyja eksteritorealumo savybės, t. y. jis neturi tiesioginės teisinės galios už savo valstybės sienų, todėl įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas tik savo valstybės teritorijoje. Užsienio valstybėje teismo sprendimas įgyja teisinę galią ir sukelia tam tikrų teisinių padarinių tik jeigu jis pripažįstamas. Nurodė, kad pagal Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis pareiškėja yra susituokusi, o Gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 5 dalis numato, kad registro duomenys laikomi teisingi, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Skyriaus išvada, jog nenuginčytais Gyventojų registro duomenimis pareiškėja yra ištekėjusi, o duomenų apie vyro veiklą ir pajamas nėra pateikusi, yra pagrįsta faktinėmis bei teisinėmis aplinkybėmis, todėl Sprendimas, kuriuo atisakyta pareiškėjai skirti socialinę pašalpą, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos skunde, nurodant, kad pareiškėjos yra marinamos bado mirtimi bei kad atsakovų veiksmai prieštarauja moralei, protingumo ir sąžiningumo principams, apsiribojama abstrakčiais teiginiais dėl patirtos neturtinės žalos ir jos dydžio įvertinimo, nepateikiant jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Teismas vertino, kad vien ta aplinkybė, jog Skyrius priėmė nepalankų pareiškėjai sprendimą, savaime nereiškia, kad dėl to atsirado neturtinė žala, nes pagal teismų praktiką pripažįstama, jog neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai turi būti pakankamai intensyvūs, nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu. Sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių skunde nurodomas aplinkybes dėl išgyvento fizinio ir dvasinio skausmo, įvardinto marinimu bado mirtimi. Nenustačius, kad dėl atsakovų neteisėtų aktų (veiksmų, neveikimo) pareiškėja patyrė neturtinę žalą, prašymas dėl palūkanų priteisimo netenkintas.

III.

Pareiškėja T. Ž. apeliaciniu skundu ir prašymu prie apeliacinio skundo prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Teigia, kad 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka, pripažinimo bei vykdymo taikomas nuo 2005 m. kovo 1 d. visoms valstybėms narėms, išskyrus Daniją. Reglamento Nr. 2201/2003 1 straipsnyje nustatyta, kad jis taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia. 2008 m. liepos 11 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime, byloje Rinau (C-195/08 PPU), nurodė, kad pagal Reglamentą valstybėje narėje priimtas sprendimas turi būti pripažįstamas kitose valstybėse narėse netaikant jokių procedūrų. Civilinio kodekso 3.66 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Dėl šių priežasčių mano, kad atsakovams pateiktas Cele Aukščiausiojo Žemės teismo 2006 m. sprendimas, kuriame nurodoma, kad T. Ž. ir O. B. santuoka nutraukta 2006 m. rugpjūčio 3 d. Alfeldo pirmosios instancijos teismo sprendimu, pagal Taisyklių 6.3.1 punktą yra pripažintinas kompetentingos institucijos dokumentu, patvirtinančiu ištuokos faktą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo šis Cele Aukščiausiojo Žemės teismo sprendimas nelaikytas kompetentingos institucijos dokumentu, yra nepagrįstas ir naikintinas.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Gyventojų registro duomenis, pareiškėja yra susituokusi ir atsakovas privalo vadovautis Gyventojų registro duomenimis. Pažymi, kad atsakovams nėra ir nebuvo pateiktas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris būtų priimtas santuokos nutraukimo byloje. Tuo tarpu teismo sprendimas, priimtas ne santuokos nutraukimo byloje, kuriame tik užsimenama apie nutrauktą apeliantės santuoką, nėra įrodymas, patvirtinantis santuokos nutraukimą. Pabrėžia, kad šalutiniai įrodymai negali užtikrinti, jog sprendimas pareiškėjos santuokos nutraukimo byloje, jei toks egzistuoja, nėra apskųstas ar teismo procesas nėra atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjos T. Ž. teisės į piniginę socialinę paramą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą (akto redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 1 d.).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsisakymas skirti socialinę pašalpą grindžiamas tuo argumentu, kad T. Ž. prašyme-paraiškoje piniginei socialinei paramai gauti nurodyti duomenys apie šeiminę padėtį nesutapo su Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų centrinėje bazėje kaupiamais duomenimis. Atsižvelgęs į tai, atsakovas pripažino, kad T. Ž. nepateikus informacijos apie suaugusį šeimos narį (sutuoktinį) ir jo pajamas (t. I, b. l. 36), nėra galimybės iš esmės įvertinti asmens poreikio finansinei pagalbai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1135/2010 išaiškino, kad pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 19 straipsnio ir 24 straipsnio nuostatas, pareiga pateikti visą ir teisingą informaciją dėl socialinės paramos gavimo tenka paramos prašančiam asmeniui. Ši pareiga negali būti vienareikšmiai perkelta viešojo administravimo subjektui, administruojančiam piniginės socialinės paramos teikimą, tačiau kiekvienas viešojo administravimo subjektas yra atsakingas už jo kompetencijai įstatymų leidėjo pavestų uždavinių bei funkcijų įgyvendinimą pagal įstatymų nustatytus reikalavimus. Viešojo administravimo subjektas, atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, įstatymų leidėjo nustatytomis pareigomis ir suteiktomis teisėmis turi pasinaudoti ta apimtimi, kuri būtų pakankama išsiaiškinti aplinkybes, kad būtų priimtas pagrįstas ir teisėtas sprendimas.

Bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėdamas 2010 m. sausio 4 d. prašymą-paraišką, Skyrius 2010 m. sausio 5 d. pateikė Gyventojų registro tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos elektroninę užklausą pagal T. Ž. asmens kodą. Remiantis ja suformuotu Gyventojų registro duomenų bazės išrašu, T. Ž. šeiminė padėtis – ištekėjusi (t. I, b. l. 39). Pareiškėja, pareiškusi teismui reikalavimą dėl Skyriaus 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. (23.45.)-SP13-2460 panaikinimo, šią aplinkybę siekia paneigti turimais ištuokos fakto įrodymais.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi, registro duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1346, 25.2 punktas numato, kad kiekvienas asmuo, kurio duomenys įrašyti registre, teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinęs asmens tapatybę, turi teisę Gyventojų registro tarnyboje reikalauti patikslinti neteisingus, netikslius ar neišsamius duomenis, pašalinti nereikalingus arba neteisėtai surinktus duomenis. Šiuo tikslu prie prašymo raštu pridedami ir prašomus patikslinti duomenis patvirtinantys dokumentai.

Kaip matyti, apie tai, kad Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenys neatspindi asmens civilinės būklės pasikeitimo (santuokos nutraukimo), T. Ž. buvo informuota dar Skyriaus 2010 m. vasario 20 d. raštu Nr. (23.27)-SP13-1134 (t. I, b. l. 55-56), tačiau nėra jokių įrodymų, kad pareiškėja tuo pagrindu būtų inicijavusi netikslių ir klaidingų Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų taisymo administracinę procedūrą. Kadangi Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkymo įstaigos veikla nėra tikrinamos administracinės bylos dalykas, teisėjų kolegija, neturėdama objektyvių priežasčių abejoti pagrindinio valstybės registro duomenimis, šeimos teisiniams santykiams reikšmingų aplinkybių iš esmės nevertina ir nekonstatuoja.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjai neįrodžius, jog viešojo administravimo subjektui, įgaliotam priimti sprendimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, ji pateikė teisingą ir išsamią informaciją apie save ir savo šeimos narius, Skyriaus 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas Nr. (23.45.)-SP13-2460 yra teisėtas bei pagrįstas. Analizuojamu atveju nenustačius vieno iš viešosios atsakomybės elementų – viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) – likusių sąlygų vertinimas netenka prasmės, todėl reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo taip pat netenkinamas.

Dėl paminėto Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o T. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė