Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovei A. V. ir jos atstovui advokatui Antanui Skomantui, atsakovui J. V., viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui J. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nors atsakovas mano, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, tačiau teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi ieškovė atsakovo kaltę įrodė, o atsakovas ieškovės kaltės nepagrindė jokiais įrodymais.

Iš ieškovės argumentų matyti, kad iš esmės ji remiasi tiek Civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta kito sutuoktinio kaltės prezumpcija, nes atsakovas smurtaudamas žiauriai elgėsi su ja ir vaikais, tiek CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatytu atsakovo sutuoktinio pareigų pažeidimu, dėl kurio bendras gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-49/2008). Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis), nes CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš sutuoktinių kaltės prezumpcija yra nuginčijama, tačiau kaltinamas dėl santuokos iširimo sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją, arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę.

Ieškovė pagrindinėmis šeimos iširimo priežastimis laiko atsakovo nuolatinį girtavimą ir smurtavimą šeimoje, visišką nesirūpinimą šeima ir namais, nenorą kurti bendrą ūkį, taip pat nuolatinį žeminimą ir niekinimą, dėl ko bendras gyvenimas tapo neįmanomas. Teismas pripažįsta, kad byloje esančių įrodymų pakanka atsakovo žiauriam elgesiui su ieškove ir vaikais, jo girtavimui, nelojalumui, nesirūpinimui šeima ir nepagarbiam elgesiui su sutuoktine pagrįsti. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 176 straipsnio 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Ieškovės paaiškinimus dėl atsakovo kaltės patvirtino tiek šalių dukra G. V., tiek visiškai nešališka liudytoja – seniūnijos darbuotoja V. V..

Liudytoja G. V. patvirtino, kad tėvas (atsakovas) sistemingai geria, smurtauja prieš motiną (ieškovę), mušdavo ir vaikus (liudytoja taip pat yra patyrusi atsakovo smurtą), nieko nedirba ir visiškai nesirūpina namais, net neleido statyti naujo namo ant savo žemės, nors šeimos namas yra labai blogos būklės. Patvirtino, kad tėvas nepagarbiai elgiasi ir žemina motiną, kad ši dėl tėvo elgesio kelis kartus buvo išėjusi keliems mėnesiams gyventi į savo tėviškę. Liudytoja patvirtino, kad tėvų santuoka iširo dėl tėvo, o ne dėl motinos elgesio.

Liudytoja V. V. patvirtino, kad ieškovės šeimą pažįsta 23 metus ir kad ieškovė ne kartą kreipėsi pagalbos į seniūniją dėl atsakovo elgesio šeimoje. Liudytoja patvirtino, kad ieškovė ateidavo verkdama, skundėsi, kad vyras ją skriaudžia, geria, visiškai nesirūpina šeima. Seniūnijos darbuotojai tris kartus vyko į šią šeimą spręsti konfliktų ir ieškovės nusiskundimai pasitvirtindavo, atsakovas pripažindavo savo netinkamą elgesį. Liudytoja patvirtino, kad kartą atsakovas vertė ieškovę maudytis verdančiame vandenyje, patvirtino, kad šeimos namas iš tiesų yra avarinės būklės, o atsakovas jo niekada neremontavo, nors tokius darbus atlikti gali tik vyras. Liudytoja taip pat patvirtino, kad ieškovė nuo atsakovo buvo pabėgusi gyventi į savo tėviškę. Liudytoja mano, kad šalių santuoka išrio dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, dėl kurio nuolat kyla nesutarimai šeimoje.

Teismas išklausęs šias liudytojas neturi jokio pagrindo jomis abejoti, nes šalių dukra yra suaugusi, gyvena atskirai ir parodymus galėjo duoti neįtakojama nei vieno iš tėvų, o seniūnijos darbuotoja pagal savo darbo pobūdį gerai pažįsta bylos šalis ir žino jų elgesį kasdieniniame gyvenime. Be to, liudytojų parodymus visiškai patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai.

Iš pažymos apie atsakovo J. V. administracines nuobaudas matyti, kad jis ne vieną kartą yra baustas už nusižengimus, padarytus būnant neblaiviam, tame tarpe ir už rimties trikdymą namuose (b. l. 21-24), o iš 2013-10-31 teismo nutarties matyti, kad atsakovas smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo dukrą bei pasikėsino smurtauti prieš ieškovę, ir pripažinęs savo kaltę buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes susitaikė su nukentėjusiomis (b. l. 25). Šie rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus apie atsakovo sistemingą girtavimą ir jo sąlygotą netinkamą elgesį šeimoje, kuris bendrą gyvenimą su ieškove daro negalimu. Pripažintina, kad atsakovas savo girtavimu, smurtavimu šeimoje, nesirūpinimu elementariomis šeimos gyvenimo sąlygomis, sutuoktinės žeminimu ir neteikiama parama kasdieniniame gyvenime, iš esmės pažeidė lojalumo, pagarbos, moralinės paramos sutuoktiniui pareigas ir tai buvo santuokos iširimo priežastimis, nes tokiomis sąlygomis gyventi ieškovė negali (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys).

Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad ieškovė taip pat kalta dėl santuokos iširimo, nepateikė jokių įrodymų, kad dėl santuokos iširimo kalta ir pati ieškovė. Savo paaiškinimų apie tariamą ieškovės neištikimybę, jos telefone rastas žinutes svetimiems vyrams, jos nepagarbą jam, atsakovas nepagrindė jokiais kitais įrodymais. Šalys turi net tik nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, bet ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Vienos ar kitos aplinkybės nurodymas nereiškia, kad tą aplinkybę savaime galima pripažinti įrodyta. Be to, minėtos liudytojos paneigė atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ieškovė kelis kartus buvo išėjusi gyventi pas kitus vyrus, nes patvirtino, kad ieškovė išeidavo gyventi atskirai į savo tėviškę, ir taip elgėsi būtent dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje. Atsakovo argumentai, kad jis vienas neprivalo rūpinti šeimos gerove ir užtikrinti šeimos būsto tinkamumo oriai gyventi, kad ieškovė savo priekaištais pati jį išprovokuodavo smurtauti ir nepagarbiai su ja elgtis, nereiškia, kad ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo. Pabrėžtina, kad būsto remonto darbai reikalauja fizinės sveikatos, o ieškovė nuo 2006 metų yra neįgali, šiuo metu jai nustatytas tik 40 % darbingumas, o ankstesniais metais buvo nustatytas dar didesnis nedarbingumo lygis (b. l. 12-17). Tuo tarpu atsakovas yra darbingas ir jokių duomenų, kad negali dirbti dėl sveikatos sutrikimų nepateikė. Todėl pasirūpinti einamuoju gyvenamojo būsto, kuris yra labai blogos būklės, remontu ir sudaryti elementarias sąlygas patogesniam ir oriam šeimos gyvenimui yra jo kaip sutuoktinio pareiga, kurios jis nevykdo. Taip pat pabrėžtina, kad sutuoktinės reiškiami priekaištai dėl atsakovo nuolatinio girtavimo ir nesirūpinimo šeima yra visiškai normali ir adekvati vieno sutuoktinio reakcija į kito sutuoktinio nederamą elgesį šeimoje. Todėl net jei tokiais ieškovės priekaištais ir išprovokuojamas atsakovo nepagarbus ir smurtinis elgesys šeimoje, tai tokie ieškovės priekaištai negali būti pripažįstami jos kaltais veiksmai, nulėmusiais santuokos išrimimą. Priešingai, pats atsakovas savo sutuoktinio pareigų nuolatiniu pažeidinėjimu priverčia ieškovę jam priekaištauti, kas yra visiškai normalu šeimyniniame gyvenime. Tuo tarpu atsakymas į priekaištus smurtu ir sutuoktinio žeminimu yra akivaizdus sutuoktinio pareigų pažeidimas.

Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad atsakovas savo kaltės iš esmės neneigia, tačiau ieškovės kaltės jis visiškai neįrodė, todėl ieškinys tenkinamas visiškai.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.), todėl ieškovės reikalavimas palikti jai santuokinę pavardė yra pagrįstas ir tenkintinas.

Nutraukiant šalių santuoką vaikų išlaikymo klausimas nesprendžiamas, nes jie yra pilnamečiai, o reikalavimų dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo byloje nepareikšta ir įrodymų, kad toks išlaikymas kuriam nors iš sutuoktinių būtų reikalingas nepateikta.

Dalintino turto, kuris sutuoktiniams priklausytų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nėra.

Ieškovė savo ieškiniu prašė priteisti 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o teismo posėdžio metu savo reikalavimą sumažino iki 7 000 Lt, nes nurodė, kad po 1 000 Lt neturtinės žalos prašo už kiekvienus metus nuo 2007 metų. Ieškovas pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti neturinę žalą yra pagrįstas ir iš atsakovo priteistinas neturtinės žalos atlyginimas ieškovei (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Šalys santuokoje išgyveno 30 metų, tačiau ieškovė santuoką nutraukti prašo dėl atsakovo sutuoktinio pareigų pažeidinėjimo per paskutiniuosius septynis metus. Todėl pradinis ieškovės reikalavimas priteisti po 1 000 Lt už visus trisdešimt santuokoje pragyventų metų yra nepagrįstas ir ji pati savo reikalavimą sumažino atitinkamai iki 7 000 Lt. Pripažintina, kad ieškovė dėl atsakovo elgesio sukeltų dvasinių išgyvenimų, kurie truko septynerius metus, iš tiesų patyrė neturtinę žalą, nes ji jautė nuolatinį pažeminimą dėl sutuoktinio smurto ir nepagarbos, išgyveno dėl sutuoktinio girtavimo, patyrė daug nepatogumų gyvenant labai sunkiomis buitinėmis sąlygomis, kurių atsakovas niekada nesistengė pagerinti ir net trukdė tą daryti jų vaikams, buvo priversta kelis kartus palikti namus dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų. Ieškovės nurodoma 1 000 Lt suma už vienerius tokiomis sąlygomis pragyventus metus nėra akivaizdžiai per didelė ir neprotinga, tačiau tenkindamas reikalavimą dėl neturinės žalos priteisimo, teismas atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Atsakovas yra bedarbis (b. l. 45) ir jokių nuolatinių pajamų negauna. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas nuolatinių pajamų negauna ir piniginių lėšų neturi, jo gyvenimo sąlygos yra sunkios. Todėl pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis nėra gera. Nors atsakovas turi nekilnojamojo turto, kurį sudaro jo valdoma žemė (b. l. 27-35), tačiau tai nereiškia, kad vien dėl to jo turtinė padėtis yra gera. Faktas, kad asmuo nuosavybės teisėmis valdo nekilnojamąjį daiktą, savaime neatskleidžia jo turtinės padėties, nes turto ir turtinės padėties sąvokos nėra tapačios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-119/2012). Asmens turinei padėčiai nustatyti daug didesnę reikšmę turi jo nuolatinės kasmėnesinės pajamos. Nekilnojamasis turtas, iš kurio nėra gaunamos nuolatinės pajamos, savaime nepagrindžia jo geros turtinės padėties. Priešingai, nuosavybės teise valdoma žemė gali reikalauti papildomų išlaidų, susijusių su tokio turto išlaikymu, jo priežiūra ir mokesčių mokėjimu. Įrodymų, kad atsakovas iš turimo nekilnojamojo turto gautų nuolatines pajamas byloje nėra. Todėl atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, iš atsakovo priteistina mažesnė nei 7 000 Lt dydžio neturtinės žalos suma, priteisiant ieškovei 4 000 Lt (CK 6.250 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovė 100 % yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų ir suteikus jai valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ji nepatyrė jokių išlaidų, o atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, tai bylinėjimosi išlaidos šalims nėra priteisiamos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnis). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės prašomą priteisti patikslintą neturinės žalos dydį teismas sumažino atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, o visus kitus reikalavimus patenkino pilnai, tai laikytina, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai. Todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotina visa 401,13 Lt dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (b. l. 49).

Iš atsakovo valstybei taip pat išieškotinas 144 Lt žyminis mokestis už reikalavimą nutraukti santuoką (CPK 80straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis), 120 Lt (4 000 Lt x 3 %) žyminis mokestis už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo (CPK 80straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir 15,70 Lt už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Viso valstybei išieškotina 279,70 Lt (144 Lt + 120 Lt + 15,70 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso 259 str., 268 str., ir 270 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1982-05-29 Lazdijų rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 95), nutraukti dėl atsakovo J. V. kaltės.

Santuoką nutraukus ieškovei A. V. palikti santuokinę pavardę – V..

Priteisti ieškovei A. V. iš atsakovo J. V. 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų) neturinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš atsakovo J. V. 279,70 Lt (du šimtus septyniasdešimt devynis litus 70 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300 „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

Išieškoti iš atsakovo J. V. 401,13 Lt (keturis šimtus vieną litą 13 centų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, jas su­mo­kant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.