Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji T. L., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2016 m. balandžio 17 d. apie 21 val. 40 min. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia žarstekliu sudavė savo mažamečiui sūnui L. A., gimusiam (duomenys neskelbtini) metais, per kairę plaštaką, taip mušdama šeimos nariui L. A. sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to ji tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje konflikto su nepilnamete dukra R. A., gimusia (duomenys neskelbtini) metais, metu stumdė nukentėjusiąją R. A., tyčia vieną kartą žarstekliu sudavė per dešinę ranką, taip mušdama šeimos narei R. A. sukėlė fizinį skausmą. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamosios T. L. apklausos protokolo matyti, kad prisipažįsta padariusi nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad su savo sugyventiniu A. A. turi dukrą R. A., gimusią (duomenys neskelbtini) metais ir sūnų L. A., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, gyvena (duomenys neskelbtini). 2016 m. balandžio 17 d. namuose liko su vaikais viena. Apie 12 val. į namus atvažiavo draugė E., su kuria išgėrė apie 6 butelius šampano, vaikai visą tą laiką buvo namuose. Vakare draugei išvažiavus namo, tarp jos ir dukros R. kilo konfliktas. Dukra pradėjo priekaištauti, kad ji neblaivi ir neina miegoti, tiksliai nurodyti negali, nes neviską prisimena. Tuomet su savo dukra susistumdė, viena kitą pradėjo keikti. Į virtuvę atėjęs sūnus L. jas pradėjo skirti. Tada ji, atsitraukusi nuo dukros, pasiėmė prie krosnies buvusį žarsteklį ir norėjo suduoti savo dukrai, tačiau pataikė savo sūnui per ranką. Sūnus bandė atimti iš jos žarsteklį, tačiau ji vėl smogė ir pataikė juo dukrai per ranką. Vėliau pamatė, kad į namus atvažiavo policiją, kurie ją išvežė į policijos komisariatą. Pasižada daugiau taip nesielgti, labai gailisi dėl savo poelgio (b. l. 68-69).

Iš nukentėjusiosios R. A. apklausos protokolo matyti, kad 2016 m. balandžio 17 d. su mažamečiu broliu L. A. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tos pačios dienos ryte, apie 11 valandą, mama su savo drauge pradėjo girtauti, išgėrė šešis butelius šampano. Apie 21 valandą išėjus draugei, mama pasidarė agresyvi, pradėjo keiktis, ją kolioti necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu mama sudavė jai vieną kartą per dešinę ranką, po to atėjus broliui ir bandant jas išskirti, mama vieną kartą tuo pačiu žarstekliu sudavė broliui per kairę ranką. Vėliau ji iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 20).

Iš nukentėjusiojo L. A. apklausos protokolo matyti, kad 2016 m. balandžio 17 d. namuose liko su mama ir seserimi. Tą dieną pas mamą atėjo draugė E., su kuria mama visą dieną gėrė šampaną. Vakare apie 21 valandą, išėjus mamos draugei, jam būnant kambaryje, iš virtuvės išgirdo sklindančius garsus, tarp mamos ir sesers kilo konfliktas, dėl ko barėsi mama su sese, nežino. Būnant kambaryje pamatė, kad mama stumdo sesę, tada jis irgi nuėjo į virtuvę ir jas pradėjo skirti. Sesuo išėjo į kitą kambarį, o mamą nustūmė ant lovos, atsistojusi mama pasiėmė ant pečiaus buvusį žarsteklį ir juo norėjo suduoti į virtuvę sugrįžusiai sesei. Jis bandė apginti sesę, o mama pataikė jam į kairės rankos plaštaką, tuo sukeldama fizinį skausmą. Jis norėjo atimti iš mamos žarsteklį, tačiau tuo metu mama juo sudavė sesei į dešinę ranką. Jis iš mamos atėmė žarsteklį ir sesuo jį paslėpė. Mama nurimo, o jo sesuo iškvietė policiją. Kadangi namuose jo tėčio nebuvo, tai policijos pareigūnai jį ir sesę išvežė į Prienų ligoninės vaikų skyrių (b. l. 23-24).

Liudytoju apklaustas atstovas pagal įstatymą A. A. parodė, kad jis kartu su savo sugyventine T. L. ir dviem vaikais R. A., gimusia. (duomenys neskelbtini) metais, ir sūnum L. A., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais, gyvena (duomenys neskelbtini). Sugyventinė niekur nedirba, nedažnai vartoja alkoholį, prieš kokius metus laiko taip pat yra vartojusi smurtą prieš jų dukrą, kiek žino, po to karto nebuvo naudojusi smurto prieš vaikus. 2016 m. balandžio 17 d. jis visai parai išėjo į darbą, kad sugyventinė dienos metu geria alkoholį, jam niekas nesakė. Tos pačią dieną apie 22.30 val. paskambinęs policijos pareigūnas pasakė, kad išsiveš sugyventinę, kad jis sugrįžtų namo, nes nėra su kuo palikti vaikų. Tačiau jis iš darbo išeiti negalėjo ir abu vaikus išvežė į Prienų ligoninės priėmimo skyrių. Telefonu dukra pasakė, kad mama sudavė žarstekliu jai ir broliui per rankas ir dėl to T. L. buvo išvežta į policiją. Jis stengsis prižiūrėti vaikus, kad jo sugyventinė prieš juos nenaudotų smurto. Kiek žino, vaikams buvo sukeltas tik fizinis skausmas, jie nebuvo sužaloti. Neprieštarauja, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 28-29).

Be kaltinamosios T. L. prisipažinimo, nukentėjusiųjų L. A. ir R. A. parodymų, įstatyminio atstovo paaiškinimų, jos kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2016 m balandžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12).

2016 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad neblaivi T. L. konflikto su nepilnamete dukra R. A. metu žarstekliu sudavė jai per dešinę plaštaką (b.l. 7-10).

2016 m. balandžio 19 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuotas geležinio žarsteklio paėmimas, kurį pateikė A. A. (b.l. 37).

2016 m. balandžio 20 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota apžiūrėto geležinio žarsteklio duomenys (b.l. 37).

2016 m. balandžio 18 d. asmens blaivumo testas patvirtina, kad 00.37 val. T. L. nustatytas 1,49 promilių girtumas (b.l. 58).

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad T. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje, nes ji būdama neblaivi, smurtavo artimoje aplinkoje prieš mažametį sūnų Luką, tyčia metaliniu žarstekliu sudavusi jam į kairę plaštaką, ir nepilnametę dukrą Rimgailę, kuriai tyčia vieną kartą sudavė metaliniu žarstekliu per dešinę ranką, tokiais neteisėtais veiksmais sukeldama nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už T. L. padarytą nusikalstamas veikas gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamoji T. L. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko dėl siūlomos jai paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 73, 75-77).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamoji padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus prieš artimus žmones – nepilnametę dukrą ir mažametį sūnų. Kaltinamosios T. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad ji prisipažino padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios T. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tai, kad ji nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad T. L. praeityje neteista, 14 kartų bausta administracine tvarka, turi tris galiojančias nuobaudas. Nukentėjusiųjų atstovas pagal įstatymą civilinio ieškinio nereiškia, neprieštarauja, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji VšĮ „Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras“, įrašyta į psichiatro įskaitą su diagnoze F71,0 (vidutinio laipsnio protinis atsilikimas), paskutinį kartą centre lankėsi 2001 m. kovo 26 d. (b. l. 57). 2016 m. birželio 9 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 84TPK-76/2016 nurodyta, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2016 m. balandžio 17 d. T. L. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, laikinu psichinės veiklos sutrikimu ji nesirgo. Nusikalstamos veikos padarymo metu ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tuo metu įtariamoji T. L. neturėjo kokio nors psichikos sutrikimo, dėl kurio ji negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jai nereikalingas specialus gydymas, nereikalinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones.

Kaltinamoji yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba, oficialių pajamų iš darbinės veiklos neturi, ji sutinka su prokurorės pasiūlyta bausme – areštu, kurą esant galimybei prašo sumažinti. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, pasekmes, nukentėjusiųjų ir jų atstovo pagal įstatymą išreikštą poziciją, skirtina prokurorės prašomos rūšies bei dydžio bausmė - areštas (BK 49 straipsnis).

Pagal BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

T. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 71-72).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žarsteklį, saugomą Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti (b.l. 40, 41) (BK 72 straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas 2016-04-17 – 2016-04-19 (b.l.60) (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

T. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 15 parų arešto.

T. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 18 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti 21 parą arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. L. paskirti 14 (keturiolikos) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtos bausmės laiką įskaityti T. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2016-04-17 iki 2016-04-19 įskaitytinai.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. L. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – žarsteklį, saugomą Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti T. L., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.