Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Jolantos Malijauskienės, Donato Vansevičiaus ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui K. Š., jo atstovui advokato padėjėjui Irmantui Čiriurkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Š. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo ir rašto panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad jis nesutinka su ginčijamais sprendimais. Pažymi, kad pasirašant 1996-10-03 žemės sklypo ribų aktą jame nebuvo įrašo, kad per sklypą Nr. 280 eitų 4 m III kategorijos bendro naudojimo kelias. Šią taktinę aplinkybę įrodo Lietuvos Teismo ekspertizės centro specialisto 2014-11-14 d. išvada Nr. 1I-1887 (14).11-2632 (14), kurioje, kad tirti pateikto akto antros pusės skiltyje rankraštinis įrašas „per sklypą“ parašytas kita rašymo priemone nei likusi sakinio dalis „eina 4 m III kat. Bendro naudojimo kelias" ir kiti akte esantys įrašai. Tiek 1996-12-04 žemės naudojimo plotų eksplikacijoje, tiek 1996-12-03 žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelėje nėra išskirta, kad būtų koks nors kelias, kuris eitų per ginčo sklypą Nr. 280 ir kirstų šį sklypą įstrižai.

Komisija priimdama skundžiamą sprendimą neatsižvelgė, kad 1997 m. spalio 31 d. Kauno apskr. viršininko administracijos žemėtvarkos departamento Kaišiadorių raj. žemėtvarkos skyrius pateikė išvadą, kurioje nustatyta, kad pareiškėjo K. Š. prašymą patenkina atstatant jam nuosavybės teisę į 6,49 ha žemės ūkio paskirties žemę, kur iš turėtųjų 6.49 ha žemės grąžinti natūra 6.49 ha bendrą žemės plotą, iš jo 6.26 ha žemės ūkio naudmenų, o 0.23 ha pareiškėjo žemės sklype yra įrengtos valstybei priklausančios melioracinės sistemos ir įrenginiai, tačiau apie servitutus ir kitus apribojimus šiam pareiškėjo žemės sklypui jokiu įrašu nėra. Pareiškėjui grąžinant žemę nebuvo numatyta jokių kelių (servitutų), kurie eitų per pareiškėjo žemės sklypą.

2001 m. rugpjūčio 9 d. Žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo akto 6 punkte nustatyta, kad naudojant žemės sklypą, turi būti laikomasi šių specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų: 6 punktas - Elektros oro linijos apsaugos zona. 21 punktas -- melioracinės sistemos bei įrenginiai, 29 punktas - vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta. Tai tik dar kartą patvirtina, kad tiek prieš grąžinant pareiškėjui žemės sklypą, tiek ir vėliau, t. y. niekada nebuvo numatyta jokiuose dokumentuose (rašytiniuose teisės aktuose) dėl kelio (servituto), kuris būtų nustatytas per pareiškėju priklausantį žemės sklypą.

Pažymi, kad pareiškėjui grąžintame žemės sklype yra įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai ir šių vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, kur šie įrašai galioja nuo 1998 m. gegužės 12 d. (tai patvirtina 2003-11-21 pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 9 punktas). Šias taktines aplinkybes patvirtina ir žemės sklypo planas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo ribos atitinka Pakertų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2000-06-29 įsakymu Nr. 02-04-5107 suprojektuotas ribas. Be to, šiame žemės sklypo plane nustatyta, kad pareiškėjo grąžintam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 d. nutarimu Nr. 343,o apie kelius, servitutus ir kitas apribojimus šiam pareiškėjo Žemės sklypui jokiu įrašu nėra nei Vyriausybės nutarime, nei žemės sklypo plane.

2011 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas nuvyko VĮ Registrų centrą, esantį V. Kudirkos g. 18-3. Vilnius, kur pareiškėjui buvo išduotas jo aukščiau nurodyto žemės sklypo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio aiškiai yra matyti, kad aukščiau įvardintos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai yra nepakitę, t. y. jokie įrašai nekilnojamojo turto registru centre dėl pareiškėjo, aukščiau įvardinto žemės sklypo teisinio režimo nepapildyti. nepakeisti, nepanaikinti ir jokie pakeitimai neįregistruoti.

Ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM 2015-06-12 rašte Nr. ISS-1504-(9.5.) nurodyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 280 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įstrižai kertantis vietinės reikšmės kelias, kaip inžinerinis statinys Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nėra pažymėtos jo ribos.

Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012-02-27 d. rašte Nr.1SS-(9.5)-356 nurodė, kad, patikrinus pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo dokumentacijos byloje esančius dokumentus, nustatyta, kad 1996-10-03 d. žemės sklypo abrise, 1997-04-16 parengtame laikinajame žemės sklypo plane pažymėtas žemės sklypas Nr. 280 kertantis 4 m. pločio kelias yra nubrauktas bei pažymėtas besiribojantis 5 m pločio kelias žemės sklypo gretimybėje 6-1. Valstybinio žemės sklypo kadastro duomenų lentelėje informacijos apie kelią pačiame žemės sklype taip pat nėra. Šiame rašte nurodyta, kad Žemės sklypo Nr. 280 ribos įbraižytos 1992-1996 metų parengtame Kaišiadorių rajono Pakertų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto preliminariniame plane, tačiau kelio vieta nepažymėta.

Pažymi, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos LR žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 d. įsakymu Nr. 207, nuostatos pareiškėjo atžvilgiu nėra taikomos, kadangi pareiškėjui žemės sklypas grąžintas iki 1998-03-06 įsakymu.

Teigia, kad niekada ir niekam neteikė jokių prašymų dėl kelio, kuris įstrižai kirstų pareiškėjui priklausantį žemės sklypą Nr. 280. Šias aplinkybes patvirtina ir 2001-01-03 LR Seimo kontrolieriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl K. Š. skundo tyrimo“ (pridedamas), kur seimo kontrolierius K. M. tyrimo metu nustatė, kad buvo pateikti tik 2(du) prašymai: vienas - 1991-10-22 prašymas atkurti nuosavybės teises į Z. ir A. Š. (duomenys neskelbtini) kaime valdytus 6.4963 ha žemės Kaišiadorių raj. (duomenys neskelbtini) apylinkės agrarinės reformos tarnybai, kurį pateikė Z. Š. anūkė M. R.; antras. 1992-01-24 prašymas atkurti nuosavybės teises į Z. ir A. Š. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) miestelyje ir (duomenys neskelbtini) kaime turėtus 17 ha žemės, kur šį prašymą pateikė pareiškėjo mama A. Š.. Daugiau, šioje seimo kontrolieriaus pažymoje nenustatyta jokių prašymų. Pareiškėjui grąžintas žemės sklypas su įrengtomis valstybei priklausančiomis melioracinėmis sistemomis ir įrenginiais, nuo 1998 m. kovo mėnesio buvo įregistruotas Žemės ir kito nekilnojamojo turto registre, t. y. jo duomenys registrų centre niekada nekito.

Dar daugiau, Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015-06-12 rašte nurodoma, kad pareiškėjui buvo pateikta klaidinga informacija. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2014-11-14 rašte, taip pat 2015-01-28 rašte Nr. 31N-Š-1499-108 nurodyta, kad pažeistas LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas informacijos išsamumo principas. Taip pat, Žemės ūkio ministerija prašė Nacionalinės žemės tarnybos administracijos, kad būtų atliktas atitinkamų tarnautojų, kurie rengė atsakymus į pareiškėjo prašymus, tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl jų veiksmų. Komisija priimdama skundžiamą sprendimą į šias faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius rašytinius įrodymus neatsižvelgė.

Komisija sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (Kauno apygardos administracinio teismo 2013-02-15 sprendimas adm. b. Nr.1-133-422/2013 ir 2013-12-13 Vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. b. Nr. A-858-1423/2013) yra privalomi visoms valstybinėms institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms ir kitiems subjektams ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau tiek Kauno apygardos administracinis teismas savo sprendime, tiek Vyriausiasis administracinis teismas nutartyje konstatavo, kad vykdant žemės Reformų įstatymo nuostatas, sklypas negali būti dalinamas (formuojamas) į trikampius. Dabar kertantis 4 metrų III kategorijos kelias, pareiškėjo žemės sklypą dalina į trikampius. Be to, vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 1 punktu, kur nustatyta, kad Žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės keliu. Pareiškėjui nėra atlyginta už tai, kad per jo žemės sklypą įstrižai kerta savivaldybės kelias.

Pažymi, kad Kauno apygardos administracinis teismo 2013-02-15 sprendimu Nr. I-133-422/2013, panaikintas Kauno apskr. viršininko 2005-12-22 d. įsakymo Nr. 02-04-13196 2 p. ir 2011-05-27 NŽT prie ŽŪM Kaišiadorių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-26 įsakymo Nr. Ž6-448 4 punktas. Šie įsakymai niekaip nėra susiję su pareiškėju.

Teigia, jog grąžintame žemės sklype nėra jokių įsiterpusių kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos, išskyrus įrengtos valstybei priklausančios melioracinės sistemos ir įrenginiai, todėl ginčijami sprendimai turi būti panaikinti.

Kauno apskrities viršininko 1998 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. 9-8585 ir Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 04-1307 Pareiškėjui buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusios žemės savininkės D. Š. iki nacionalizacijos Kaišiadorių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime valdytą 6,49 ha žemę. grąžinant natūra 6,49 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 280, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) apylinkės sen., Kaišiadorių r. sav.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. 1-133-422/2013, įvertinęs žemės sklypo suformavimo dokumentus, t. y. 1997-03-17 žemės sklypo (projektinis Nr. 280, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą, 1996-10-03 abrisą, 1996-12-04 žemės naudojimo plotų eksplikaciją ir 1996-12-13 žemės naudmenų plotų skaičiavimo lenteles, konstatavo, kad per Pareiškėjo 6,49 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 280, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) eina 4 m bendro naudojimo vietinės reikšmės kelias, kuris į Pareiškėjui grąžintą natūra 6,49 ha žemės sklypo plotą nebuvo įskaičiuotas.

Pareiškėjas nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos raštu ji apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai.

Nacionalinė žemės tarnyba skundžiame 2015-06-12 rašte Pareiškėją informavo, jog dėl vietinės reikšmės kelio, kuris Įstrižai kerta 6,49 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 280, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), vietos keitimo kreipsis į Kaišiadorių rajono savivaldybės su prašymu inicijuoti susitikimą, kurio metu, dalyvaujant Pareiškėjui bei Nacionalinės žemės tarnybos ir Kaišiadorių rajono savivaldybės atstovams, būtų apsvarstyta galimybė patikslinti Viešųjų kelių schemoje pirmiau minėto vietinės reikšmės kelio vietą. Pareiškėjo patikslintame skunde keliamas kelio egzistavimo klausimas, šioje byloje neturėtų būti teismo detalizuojamas ir nagrinėjamas.

Dėl vietinės reikšmės kelio registracijos Nekilnojamojo turto registre atsakovas nurodo, kad skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos rašte Nr. lSS-1504-(9.5.) Pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta, jog tuo laikotarpiu, kuomet VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (projektinis Nr. 280, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nekilnojamojo daikto pažymėjimą Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje reglamentavo Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 316.

Nacionalinė žemės tarnyba taip pat pasisakė, jog šiuose kadastro nuostatuose nebuvo numatyta sąlyga žemės plotus, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrąjį plotą, formuoti kaip du atskirus sklypus, todėl Pareiškėjui priklausantis žemės sklypas (projektinis Nr. 280, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje 1998-05-12 buvo pažymėtas kaip vienas žemės sklypas, nors jį kerta vietinės reikšmės kelias, esantis valstybinėje žemėje.

1997 m. kovo 17 d. žemės sklypo plane ir 1996 m. spalio 3 d. abrise sutartiniais ženklais (punktyrais iš abiejų kelio pusių) pažymėta, kad 4 m bendro naudojimo kelias nepatenka į K. Š. žemės sklypą Nr. 280 ir yra valstybinėje žemėje, o žemės naudojimo plotų eksplikacijoje ir žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelėje nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 280 naudmenas sudaro 6,26 ha ariamos žemės ir 0,23 ha vandenų (melioracijos griovys G-10). Todėl darytina išvada, kad vietinės reikšmės kelias, kuris įstrižai eina per Pareiškėjo nuosavybės teise valdomą 6,49 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 280. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) neįeina į Pareiškėjo žemės sklypo plotą. Šį faktą yra nustatęs ir Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendime. Kadangi minėto kelio plotas neįeina į Pareiškėjo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, tai ir valstybė neturi teisinio pagrindo pareiškėjui atlyginti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12, 16 straipsnių nustatyta tvarka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo reikalavimą ir prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, jog jokie priimti sprendimai nebuvo registruoti registre, nors pagal 1992-04-30 Vyriausybės nutarimą Nr.316 tai turėjo būti padaryta. Jei būtų buvęs kelias, turėjo būti sudaryti du sklypai.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai. Teismas netenkino atsakovo atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Šioje byloje keliamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (toliau – ir tarnybos) 2015-06-12 rašto Nr. 1SS-1504-(9.5.) atsakant į pareiškėjo pateiktą skundą ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2015-08-14 sprendimo Nr. 3R-317 (AG-232/01-2014), priimto išnagrinėjus pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinėje byloje nustatyta, jog Kauno apskrities viršininko 1998-03-06 įsakymu Nr. 04-1307 ir 1998-03-06 Kauno apskrities sprendimu Nr. 9-8585 K. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 6,49 ha žemės Kaišiadorių r., (duomenys neskelbtini) apylinkės sen., (duomenys neskelbtini) kaime (VAGK byla, b.l. 68, 123-124). Apskrities viršininko įsakymo pagrindu žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) viešame registre įregistruotas nuo 1998-03-06 (b.l. 67-68,69). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-10-12 išrašo duomenimis nustatyta, jog nekilnojamojo turto registre nuo 2014-04-24 registruotas juridinis faktas apie tai, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos daikto (žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) teisiniam statusui (dėl bendro naudojimo kelio žemės sklype). Šio įrašo įregistravimo pagrindu nurodomi: Kauno apygardos administracinio teismo 2013-02-15 sprendimas Nr.I-133-422/2013 ir 2013-12-16 nutartis Nr.A-858-1423/2013.

Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teisme išnagrinėta administracinė byla Nr.I-133-422/2013 pagal Kauno apygardos prokurorės prašymą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. Š., Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl administracinių aktų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas 2013-02-13 sprendime konstatavo, kad byloje aptariamas bendrojo naudojimo kelias į K. Š. natūra grąžintą žemės plotą nebuvo įskaičiuotas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu žemėtvarkos teritorijų planavimo dokumentuose buvo užfiksuotas įstrižai sklypo Nr. 280 einantis 4 metrų bendrojo naudojimo kelias, taip pat atmetė K. Š. teiginius, kad atkuriant nuosavybės teises kelio sklype, į kurį jam buvo atkuriamos nuosavybės teisės, nebuvo (VAGK byla, b.l. 83-87). Teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui administracinėje byloje Nr.A-858-1423/2013 priėmus 2013-12-16 nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo K. Š. (minėtoje byloje dalyvavusio trečiuoju asmeniu) apeliacinis skundas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistu (VAGK byla, b.l. 89-98).

Pareiškėjas 2015-04-17 prašymu adresuotu atsakovui ir Žemės ūkio ministerijai (VAGK byla, b.l. 9-10) kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuriuo prašė pateikti dokumentus ir atsakyti į jo suformuluotus klausimus, susijusius su vietinės reikšmės keliu, einančiu per nuosavybės teise jo valdomą 6,49 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 280, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi 2015-04-17 pareiškėjo prašymą, taip pat Žemės ūkio ministerijos persiųstą analogiško turinio prašymą (VAGK byla, b.l. 13), atsakymą pareiškėjui pateikė šioje byloje skundžiamame 2015 m. birželio 12 d. rašte Nr. lSS-1504-(9.5.) (VAGK byla, b.l. 6-8).

Nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos raštu pareiškėjas jį apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija), kuri 2015-08-14 sprendimu Nr. 3R-317(AG-232/01-2014), jo skundą atmetė, nurodydama, kad atsakovas savo kompetencijos ir turimos informacijos ribose atsakė į pareiškėjo prašyme suformuluotus klausimus (VAGK byla, b.l. 150-154).

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos pareiškėjui pateiktas raštas, atsakant į jo prašymą, vertintinas tuo aspektu, ar Tarnyba pateikė visą pareiškėjo prašomą informaciją, ar jos atsakymas yra išsamus ir atitinkantis individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, taip pat Viešojo administravimo įstatymas. Teisiniai santykiai dėl asmens teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei jį įgyvendinančių kitų teisės aktų. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 1 d. numato, jog šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims, jis sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams (1 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos nustato individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, taip pat jis turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba parengtame atsakyme 2015 m. birželio 12 rašte Nr. lSS-1504-(9.5.) pateikė atsakymus į pareiškėjo skunde keliamus klausimus (VAGK byla, b.l. 9-10, 6-8), taip pat pareiškėjui pateikė jo prašomus Tarnybos turimus dokumentus.

Pirmuoju 2015-04-17 prašymo punktu pareiškėjas prašė pateikti iš VĮ Registrų centro duomenis apie įstrižai jo sklypą kertantį registruotą kelią. Atsakymas į šį pareiškėjo prašymą atsakovas nurodė, jog šis kelias kaip inžinerinis statinys Nekilnojamojo turto registre nėra registruotas ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nėra pažymėtos jo ribos. Taip pat paaiškino, kokie teisės aktai reglamentavo nekilnojamojo daikto žymėjimą tuo laikotarpiu, kai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas pareiškėjui priklausantis žemės sklypas (projektinis Nr. 280, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje (Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 316).

Antruoju 2015-04-17 prašymo punktu pareiškėjas atsakovo prašė pateikti jo prašymus dėl kelio vietos keitimo teiktus Kauno apskrities viršininko administracijai bei Seimo kontrolierių įstaigai, kurie, pareiškėjo teigimu, paminėti Nacionalinės žemės tarnybos 2012-01-27 rašte, 2012-06-04 tarnybos atsiliepime minėtoje Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr.I-133-422/2013 bei 2015-05-09 tarnybos rašte. Atsakydama į šį pareiškėjo prašymą Tarnyba nurodė, jog minėtuose raštuose prašymai dėl kelio keitimo nėra minimi, taip pat nurodė, jog nuosavybės teisių atkūrimo byloje, prašymo, kuriuo pareiškėjas kreipėsi į Seimo kontrolierių K. M., nerasta ir dėl šio prašymo kopijos pasiūlė kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą. Atsakovas taip pat pateikė informaciją apie dokumentų saugojimo terminus. Įvertinus 2012-01-27 rašte (VAGK byla, b.l. 116-117), 2012-06-04 atsiliepime (VAGK byla, b.l. 134-136) bei 2012-05-09 (VAGK byla, b.l. 137-140) rašte atsakovo pateikiamą informaciją darytina išvada, jog atsakovas pagrįstai nurodė, jog šiuose raštuose bei atsiliepime prašymai nėra minimi. Skunde teismui pareiškėjas teigia, jog Komisija nepagrįstai netenkino jo prašymo išreikalauti iš Kaišiadorių skyriaus dokumentų naikinimo aktą. Pažymėtina, jog dėl minėtų aktų pareiškėjas 2015-04-17 raštu atsakovo pateikti neprašė. Byloje nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas negalėtų kreiptis į atsakovą su prašymu pateikti jam aktualius dokumentus ar informaciją.

Tenkindama 2015-04-17 prašymo 3 punkte suformuluotą prašymą Tarnyba pareiškėjui pateikė 2001-07-31 žemės ribų nustatymo akto, kurį pasirašė tuometinis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius K. M. kopiją, pažymėdama, jog siūlomų paženklinti sklypų ribos pažymėtos prie akto pridėtame plane.

Ketvirtuoju 2015-04-17 prašymo punktu pareiškėjas teigė, jog atsakovas nepagrįstai nurodė, jog žemės sklype Nr.280 kelias, kertantis sklypą, nepagrįstai buvo nustatytas vadovaujantis LR žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr.207 patvirtinta metodika ir prašė nurodyti, kokie teisės aktai, anot atsakovo, turi grįžtamąją galią. Atsakovas 2015-06-12 rašte paaiškino, jog įvertinus atsakovo 2012-01-27 rašte, 2012-06-04 atsiliepime, 2012-05-09 rašte ir 2015-03-17 rašte pateiktą informaciją nenustatyta, kad Tarnyba tokią informaciją būtų teikusi. Taip pat atsakydama į penktajame prašymo punkte pateiktą prašymą, nurodyti kokiais teisės aktai remiantis buvo sudaromas žemė sklypo paženklinimo – parodymo aktas, atsakovas paaiškino, jog žemės sklypų suprojektavimą ir jų paženklinimą vietovėje nuo 1991-10-12 iki 1998-04-08 reglamentavo Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (toliau - 1991 m. metodika), o nuo 1998-05-09 iki dabar 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.207 patvirtinta metodika. Taip pat atsakovas pareiškėjui paaiškino, jog pagal 1991 m. metodikos 62 punktą, kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius kiekvienam žemės savininkui ir naudotojui parodo suprojektuotų sklypų ribas ir pastato laikinus riboženklius. Riboženklių vieta kartografuojama, matuojant nuo stabilių vietovės objektų. Suderinus su žemės naudotojais, ribas leidžiama šiek tiek patikslinti - pakeisti ne daugiau kaip 5 procentus suprojektuoto žemėnaudos ploto. Paženklinus projekto elementus vietoje, surašomas kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto parodymo-žymėjimo aktas, kurį pasirašo visi fiziniai ir juridiniai asmenys, projektuojamoje teritorijoje gaunantys sklypus nuosavybėn ar neterminuotai naudotis. Tarnyba pažymėjo, kad 1991 m. metodikoje nebuvo reglamentuota, kad kiekvienam paženklintam vietovėje žemės sklypui turi būti surašomas atskiras paženklinimo-parodymo aktas, tačiau praktikoje paženklinus žemės, miško sklypą buvo rengiamas kiekvieno žemės sklypo(ų) skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietovėje aktas. Taip pat atsakovas pareiškėją informavo, jog buvusios savininkės D. Š. iki nacionalizacijos turėta žemė buvo išskirstyta į vienkiemius. Atsakydama į 2015-04-17 prašymo 6 punkte suformuluotą prašymą paaiškinti kokią juridinę ir teisinė reikšmę turi Kaišiadorių rajono Pakertų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir jo papildymo planų ištraukose ranka padaryti įrašai „K. Š. skl. Nr.280“ tarnyba nurodė, jog šie įrašai jokios juridinės reikšmės ir teisinės galios neturi, kadangi padaryti ne dokumentų originaluose, o jų ištraukose. Įvertinus atsakovo pateiktus atsakymus, matyti, jog Tarnyba pateikė išsamius ir aiškius atsakymus į pareiškėjo prašyme keltus klausimus, taip pat pateikė Tarnybos turimus pareiškėjo prašomus dokumentus arba nurodė, kur pareiškėjas galėtų kreiptis dėl nesančių dokumentų gavimo.

Pareiškėjas prašydamas panaikinti ginčijamus atsakovo raštą ir Komisijos sprendimą skunde teismui nurodo, jog per jo 6,49 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 280, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) niekada nėjo ir neina joks vietinės reikšmės kelias. Pažymi, kad pasirašant 1996-10-03 žemės sklypo ribų aktą jame nebuvo įrašo, kad per sklypą Nr. 280 eitų 4 m III kategorijos bendro naudojimo kelias, teigia, jog tiek 1996-12-04 žemės naudojimo plotų eksplikacijoje, tiek 1996-12-03 žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelėje nėra išskirta, kad per ginčo sklypą Nr. 280 eitų kelias ir kirstų šį sklypą įstrižai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pateikdamas šiuos argumentus pareiškėjas bando paneigti faktą, kuris buvo nustatytas įsiteisėjusiu 2013 vasario 15 d. sprendimu, priimtu Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-133-422/2013. Minėtoje byloje prokuroro prašymas iš dalies buvo patenkintas teismui nustačius reikšmingą faktinę aplinkybę, jog nuosavybės teisių atkūrimo metu žemėtvarkos teritorijų planavimo dokumentuose buvo užfiksuotas įstrižai K. Š. sklypo Nr. 280 einantis 4 metrų bendrojo naudojimo kelias, taip pat buvo atmesti K. Š. teiginiai, kad kelio minėtame sklype nebuvo). Nustačius, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas minėtoje administracinėje byloje, kurioje reikšmingos aplinkybės iš esmės tapačios pareiškėjo skunde įrodinėjamai aplinkybei dėl kelio pareiškėjo sklype buvimo (nebuvimo), teismas sprendžia dėl šiame teismo sprendime nustatytų faktų reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai. Pažymėtina, kad procesinės teisės normos įtvirtina teismo sprendimo res judicata galią (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p., 96 str. 4 d., 101 str. 2 p.), taip pat nustato teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinę reikšmę (ABTĮ 58 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies reikalaujamas tų pačių asmenų bylose dalyvavimas yra būtina sąlyga šios analizuojamos taisyklės taikymui, tačiau minėta norma nenumato, kad atitinkamo subjekto procesinė padėtis abejose bylose būtų tapati, taip pat neturi reikšmės, ar toks subjektas dalyvavo teismo posėdžiuose, o svarbu tai, kad toks asmuo būtų įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3020/2011). Pažymėtina, jog Kauno apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje byloje pareiškėjas dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pirmosios instancijos teismo sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo tikrinamas pagal pareiškėjo apeliacinį skundą. Minėtoje administracinėje byloje ir šioje byloje pareiškėjo įrodinėjama aplinkybė yra ta pati – pareiškėjas siekė įrodyti, jog grąžinant žemę nebuvo jokių kelių, kurie eitų per žemės sklypą Nr. 280, todėl pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatas administracinėje byloje nustatyti faktai dėl įstrižai pareiškėjo žemės sklypo einančio bendro naudojimo kelio buvimo laikytini prejudiciniais nagrinėjamai bylai. Taip pat pažymėtina, jog minėtoje byloje teismas nustatė, jog į K. Š. nuosavybės teise priklausantį sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) per jį einantis bendro naudojimo kelias, neįskaičiuotas. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kitose bylose galima remtis teismo nustatytais prejudiciniais faktais, jeigu nustatyti faktai buvo konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2186/2012), kad kitoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią, tačiau tik tokioje apimtyje, kiek minėtoje byloje nustatyti faktai sudarė įrodinėjimo dalyką (ABTĮ 58 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-229/2012). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, į tai, kad minėtas teismo sprendimas buvo priimtas dalyvaujant šio ginčo šalims, kad jame yra nustatyti prejudiciniai faktai (ABTĮ 58 str. 2 d.), pažymi, jog ji neturi įgaliojimų vertinti priimto teismo sprendimo ar nustatyti kitokias, nei įvertinęs nustatė teismas aplinkybes ir atitinkamai šiomis nustatytomis aplinkybėmis yra remiamasi šioje byloje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms, taip pat ir teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pareiškėjo skunde keliamas kelio buvimo klausimas šioje byloje nėra nagrinėjamas, taip pat nėra vertinami pareiškėjo analizuojami įrodymai, kadangi faktinė aplinkybė, jog nuosavybės teisių atkūrimo metu buvo įstrižai K. Š. sklypo Nr. 280 einantis 4 metrų bendrojo naudojimo kelias, yra nustatyta teismo.

Pareiškėjas skunde teismui nurodo, jog Žemės ūkio ministerijos 2014-11-14 rašte bei 2015-01-28 rašte nurodyta, kad buvo pažeistas Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str. įtvirtintas informacijos išsamumo principas; ministerija prašė Nacionalinės žemės tarnybos, kad būtų atliktas atitinkamų tarnautojų, kurie rengė atsakymus į pareiškėjo prašymus, tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl jų veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į atsakovą kreipėsi ne vieną kartą, tačiau šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro Nacionalinės žemės tarnybos atsakymas į 2015-04-17 pareiškėjo prašymą, taip pat Žemės ūkio ministerijos persiųstą analogiško turinio prašymą. Vadovaudamasi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų LR vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr.875, nuostatomis Žemės ūkio ministerija 2015-04-24 raštu (VAGK byla, b.l. 13) atsakovui persiuntė nagrinėti 2015-04-17 pareiškėjo prašymą, nurodydama atsakyti į prašyme keliamus klausimus bei pateikti prašomų dokumentų kopijas. Jokių kitų pavedimų šiame rašte atsakovui nėra, todėl pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai apie tai, jog atsakovas ir Komisija priimdama skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į ministerijos nurodytas aplinkybes, nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, jog teismų praktikoje ne kartą yra nurodyta, jog drausminės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai – atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą bei paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492–23/2012, nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2745/2012 ir kt.).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas atsakovo raštas ir Komisijos sprendimas yra pagrįsti objektyviais duomenimis, pasirašyti įgaliotų asmenų, juose nurodyta apskundimo tvarka, todėl jie atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Teisės aktuose yra numatyta atsakovo darbuotojų pareiga nagrinėti pareiškėjų skundus, pareiškimus ar prašymus jai priskirtos kompetencijos ribose. Atsakovas įvykdė jam priskirtas funkcijas, t.y. gavęs pareiškėjo prašymą pateikti informaciją ir dokumentus, pradėjo administracinę procedūrą, išnagrinėjo pareiškėjo prašymą bei padarė teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, kurias įformino raštu. Atsakovo atsakymas yra išsamus, objektyvus, juo yra atsakyta į visus pareiškėjo keliamus klausimus, todėl ginčijamas 2015-06-12 raštas pripažintinas teisėtu, pagrįstu ir naikinti rašto bei Komisijos sprendimo skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Kiti pareiškėjo argumentai nėra susiję su nagrinėjama byla, šiai bylai nėra reikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 -87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo K. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.