Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Infina“ skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje UAB „Infina“ atstovas advokatas T. Zaremba prašė tenkinti skundą jame išdėstytais argumentais ir motyvais. Pareiškėjos atstovas vertino, jog Privalomojo nurodymo turinys nebuvo visiškai aiškus, todėl Bendrovė supratusi, kad yra įpareigota sutvarkyti tik Sandėlio teritorijoje buvusias atliekas. Advokatas T. Zaremba, pagrįsdamas skundo reikalavimą neskirti ekonominės sankcijos arba sumažinti baudą, pažymėjo, kad Bendrovė baudžiama pirmą kartą, bendradarbiavo su Panevėžio RAAD pareigūnais, sutvarkė visas atliekas, nustatytą terminą praleido labai nežymiai, ne laiku sutvarkytos atliekos nebuvo pavojingos ir jų laikymas Sandėlyje realios žalos aplinkai nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. M., patikrinęs gautą pranešimą, nustatė, jog teritorijoje, esančioje Panevėžyje, J. Janonio g. 1, sukrauta daug drožlių plokščių, metalo, įvairių statybinių atliekų, ir 2017 m. vasario 28 d. parengė Patikrinimo aktą Nr. T8-54. Be to, Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. M. 2017 m. kovo 1 d. parengė Privalomąjį nurodymą, kuriuo UAB „Infina“ buvo įpareigota iki 2017 m. balandžio 4 d. sutvarkyti Sandėlyje esančias metalo, drožlių plokščių ir statybines atliekas, priduodant jas tvarkančioms įmonėms. Patikrinimo akto Nr. T8-54 antrasis egzempliorius UAB „Infina“ direktoriui S. P. buvo įteiktas 2017 m. kovo 1 d., o 2017 m. kovo 1 d. UAB „Infina“ direktorius pasirašytinai patvirtino, kad susipažino su Privalomuoju nurodymu ir gavo jo nuorašą.

Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. M. 2017 m. birželio 13 d. patikrino Privalomojo nurodymo vykdymą ir parengė Patikrinimo aktą Nr.T8-238, kuriame nurodė, jog dalis atliekų ir toliau laikoma Sandėlyje ir nėra perduotos atliekų tvarkymo įmonei, bei konstatavo, kad Bendrovė iki 2017 m. balandžio 4 d. neįvykdė Privalomojo nurodymo. Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros vedėjo pavaduotojas G. M. 2018 m. sausio 3 d. surašė Bendrovei juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. N5-2-2018 už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Panevėžio RAAD vyriausiais valstybinis apsaugos inspektorius A. K., išnagrinėjęs Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylą Nr. N5-2-2018, 2018 m. vasario 27 d. nutarimu už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą Bendrovei paskyrė ekonominę sankciją – 1 000 Eur baudą.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos nutarimu, priimtu juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje, paskirtos ekonominės sankcijos pagrįstumo ir teisėtumo.

Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekonominės sankcijos taikymą užtraukia neįvykdymas laiku reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar Nutarimą priėmęs Panevėžio RAAD vyriausiasis valstybinis apsaugos inspektorius pagrįstai konstatavo, jog UAB „Infina“, kaip juridinio asmens, veikoje yra visi Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties elementai.

Byloje nustatyti duomenys, tarp jų – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, patvirtina, kad UAB „Infina“ nuosavybės teise Panevėžyje, J. Janonio g. 1 valdo keletą nekilnojamojo turto objektų, tarp jų - ir pagalbinio ūkio paskirties pastatą Sandėlį, kurio pažymėjimas plane 25I1p, unikalus Nr. 2796-4009-6252; nurodytą statinį Bendrovė įsigijo pagal 2017 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 ir 2017 m. sausio 9 d. priėmimo-perdavimo aktą, o nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre įregistravo 2017 m. sausio 19 d.; Sandėlis 25I1p stovi Panevėžyje, J. Janonio g. 1 esančio žemės sklypo, unikalus Nr. 2701-0010-0144, dalyje, dėl kurios naudojimo UAB „Infina 2017 m. kovo 27 d. sudarė susitarimą Nr. 23SŽN-75-(14.23.55.) „Dėl 2004 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N27/04-0063 (2013 m. rugsėjo 6 d. susitarimas Nr. 23SŽN-(14.23.55.)-82) pakeitimo“.

Atsižvelgus į BUAB „Domi grupė“ užsakymu 2016 m. atlikto turto vertinimo ataskaitą, 2017 m. vasario 28 d. Patikrinimo aktą Nr. T8-54, UAB „Infina“ skunde nurodytus ir jos atstovo teismo posėdyje duotus paaiškinimus, liudytojo V. V. parodymus ir kitus įrodymus, daroma išvada, kad Bendrovės nuosavybėn įsigytame Sandėlyje įvairių statybinių atliekų. Pareiškėja skunde teigė, kad šios Sandėlyje buvusios atliekos Bendrovei nepriklausė, jas paliko arba šį pastatą valdžiusi BUAB „Domi grupė“, arba jas (ar jų dalį) suvežė ar sunešė nežinomi atliekų turėtojai. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas, remdamasis atliekų sąvokos apibrėžimu, teigė, kad Sandėlyje buvo sukauptas turtas, kadangi Bendrovė ką tik buvo įsigijusi pastatą ir dar nebuvo išsiaiškinusi, kokį statusą turėjo jo viduje esantys daiktai.

Teismas nurodytus argumentus vertina kaip nepagrįstus ir jai daromų išvadų neremia. Teismo vertinimu, Bendrovė, kaip nekilnojamojo daikto pirkėja, privalėjo prieš nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymą patikrinti Sandėlį ir įsitikinti, kokios išorės bei vidaus būklės daiktą įgyja. Atsižvelgus į 2017 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1 ir 2017 m. sausio 9 d. priėmimo-perdavimo aktą, daroma išvada, jog sandorio šalys nesusitarė, jog Sandėlyje esančios atliekos priklauso pardavėjui, t. y. BUAB „Domi grupė“, ir kad buvęs pastato savininkas šias atliekas iki tam tikro termino pasiims ar sutvarkys. Pareiškėja nepateikė su BUAB „Domi grupė“ sudaryto atskiro susitarimo dėl šių atliekų pasiėmimo ar sutvarkymo.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad UAB „Infina“ nuosavybės teise įsigijo Sandėlį su jame buvusiomis atliekomis. Tai reiškia, jog Bendrovė, remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, tapo asmeniu, turinčiu atliekų, ir įgijo pareigas jas tvarkyti teisės aktų nustatyta tvarka. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats; atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka, o komunalinės atliekos - savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka; atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu.

Vertinant, kaip UAB „Infina“ vykdė atliekų turėtojo pareigą tvarkyti atliekas, atsižvelgiama į tai, kad byloje sprendžiama dėl aplinkybių, susijusių su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duoto Privalomojo nurodymo vykdymu.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno teisę duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Privalomųjų nurodymų davimo tvarką reglamentuoja šio įstatymo II skirsnio „Privalomieji nurodymai“ 18-24 straipsniai. Pagal šiuose straipsniuose įtvirtintas nuostatas, privalomąjį nurodymą gavęs asmuo turi teisę jį nustatyta tvarka apskųsti (23 straipsnis), prašyti pratęsti įvykdymo terminą (22 straipsnis).

Pareiškėja skunde tvirtino, kad Panevėžio RAAD privalėjo nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, kadangi Bendrovės veikoje nebuvo pažeidimo sudėties, nes Privalomajame nurodyme buvo nurodyta sutvarkyti atliekas, esančias BUAB „Domi grupė“ teritorijoje, t. y. tik šalia Sandėlio, o sutvarkyti Sandėlio viduje buvusias atliekas nebuvo įpareigota. Pareiškėjos aiškinimu, Bendrovės vadovas S. P. Patikrinimo akte Nr. T8-54 pasirašė apie įsipareigojimą sutvarkyti atliekas, esančias šalia Sandėlio. Pareiškėjos teigimu, Privalomojo nurodymo formuluotė gramatiškai netaisyklinga, todėl reikalavimas yra neaiškus. UAB „Infina“ teigė, kad reikalavimas sutvarkyti Sandėlyje esančias atliekas buvo duotas žodžiu ir jį Bendrovė 2017 m. birželio 27 d. įvykdė. Iš esmės analogiško turinio paaiškinimus teismo posėdyje davė ir UAB „Infina“ atstovas T. Zaremba.

Panevėžio RAAD skundo argumentus, kad Bendrovė nebuvo gavusi nurodymo sutvarkyti Sandėlio viduje esančias atliekas, o gautą Privalomąjį nurodymą suprato kaip reikalavimą sutvarkyti teritorijoje esančias atliekas, vertino kaip nepagrįstus. Atsakovas teigė, kad Privalomajame nurodyme buvo nurodyta, jog tvarkytinos atliekos yra Sandėlyje, turinčiame ne tik suteiktą adresą, bet ir numerį plane. Be to, aplinkybė, jog Patikrinimo akte Nr. T8-54 buvo konstatuota, kad aplink Sandėlį esanti teritorija nepriklauso UAB „Infina", leido Bendrovei suprasti, kad Privalomasis nurodymas negalėjo būti duodamas sutvarkyti atliekas, esančias jai nepriklausančioje teritorijoje.

Išanalizavus Privalomajame nurodyme aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno suformuluotą reikalavimą, daroma išvada, kad gramatiniu požiūriu jo konstrukcija nėra visiškai taisyklinga. Tačiau teismas sprendžia, jog reikalavimo formuluotėje praleistas žodis „esančiame“ ir tai, kad žodžiai „Pastatas-sandėlis Nr. 25I1p“ pavartoti vardininko, o ne vietininko linksnyje neabejotinai leidžia suprasti, jog atliekos (metalo, drožlių plokštes ir statybines atliekos), kurias privalo sutvarkyti UAB „Infina“, yra konkrečiai ir aiškiai apibrėžto pastato - Sandėlio, pažymėto indeksu 25I1p, turinčio ir suteiktą unikalų kodą (2796-4009-6252) - viduje. Teismo vertinimu, pagal Privalomojo nurodymo prasmę ir atsižvelgus į tai, kad Bendrovė iki 2017 m. kovo 27 d. nebuvo sudariusi susitarimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, pareiškėja negalėjo būti įpareigota sutvarkyti atliekas, esančias Panevėžyje, J. Janonio g. 1 teritorijoje šalia Sandėlio.

Be to, sprendžiant dėl Privalomojo nurodymo turinio, atsižvelgiama į teismo posėdyje liudytojo V. V., UAB „Baltic metalglass“ direktoriaus, duotus parodymus. V. V. patvirtino, kad UAB „Infina“ direktorius S. P. 2017 m. kovo mėn. pradžioje jam pranešė apie Panevėžio RAAD duotą nurodymą sutvarkyti tiek Sandėlį, tiek ir teritoriją apie šį pastatą, nurodė, kad šiuos darbus reikia atlikti iki 2017 m. balandžio mėn. ir prašė suorganizuoti atliekų tvarkymo darbus. V. V. nurodė, kad Sandėlis buvo apleistas, matėsi, kad jame sudėti maišai su plytgaliais, tinko gabalai, o aplink pastatą mėtėsi įvairios statybinės atliekos. Teismas sprendžia, jog šie liudytojo V. V. parodymai patvirtina, kad UAB „Infina" direktorius S. P. aiškiai suprato, jog Privalomuoju nurodymu Bendrovė buvo įpareigota sutvarkyti Sandėlyje esančias atliekas, ir nepatvirtina Bendrovės teiginių, kad jos vadovas supratęs, jog Privalomuoju nurodymu UAB „Infina“ įpareigota atliekas pašalinti tik iš apie Sandėlio esančios teritorijos.

Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Privalomasis nurodymas buvo pasirašytinai įteiktas UAB „Infina" direktoriui S. P., jis pastabų dėl nurodymo turinio, prieštaravimų ar nesutikimų dėl tvarkytinų atliekų buvimo vietos, priskyrimo atliekoms nepateikė.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnį, asmuo, kuriam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas duoda privalomąjį nurodymą, turi teisę jį nustatyta tvarka apskųsti. Šio įstatymo numatyta apskundimo tvarka nurodyta ir Privalomajame nurodyme. Teismas sprendžia, kad UAB „Infina“, teigianti, jog Privalomojo nurodymo turinys neaiškus ir dviprasmiškas, kad Bendrovė nebuvo 2018 m. vasario 28 d. patikrinimo metu rastų atliekų turėtoja, turėjo teisę ir objektyvias galimybes gautą nurodymą apskųsti. Be to, teismo vertinimu, Bendrovei nebuvo užkirstas kelias kreiptis į Panevėžio RAAD Panevėžio agentūrą ir prašyti patikslinti reikalavimo turinį. Bylos duomenimis, UAB „Infina“ tokio turinio prašymo atsakovui nepateikė, Privalomojo nurodymo nustatyta tvarka neskundė, dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nesikreipė.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, jog UAB „Infina“ privalėjo suprasti ir suprato, kad Privalomuoju nurodymu ji yra įpareigota iki 2017 m. balandžio 4 d. sutvarkyti atliekas, laikomas Sandėlyje, esančiame Panevėžyje, J. Janonio g. 1.

Pareiškėja skunde ir teismo posėdyje jos atstovas T. Zaremba teigė, kad Bendrovė vykdė Privalomąjį nurodymą ir 2017 m. kovo 17 d. su AB „Panevėžio specialus autotransportas“ sudarė konteinerių nuomos sutartį Nr. PS-1460. Be to, Bendrovė, atsižvelgusi į tai, kad ji savo darbuotojų Panevėžyje neturi, o Panevėžyje, J. Janonio g. 1 esančioje teritorijoje veiklą vykdo UAB „Baltic metalgalss“, su šia įmone susitarė dėl konteinerių atvežimo, atliekų sukrovimo ir jų išvežimo bei įsipareigojo sumokėti už visų atliekų išvežimą. Pareiškėja nurodė, kad UAB „Infina“ atliekos į konteinerius buvo sukrautos 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. balandžio 25 d., o 2017 m. balandžio 28 d. buvo išvežtos UAB „Baltic metalglass“ veikloje susidariusios stiklo atliekos. Nurodytos aplinkybės teismui abejonių nekelia, jas patvirtina AB „Panevėžio specialus autotransportas“ parengtos pažymos apie 11,50 t atliekų, kodas 17 09 04, ir 5,460 t atliekų, kodas 17 02 02, išvežimą.

Minėta, kad Panevėžio RAAD Patikrinimo akte Nr. T8-238 konstatavo, jog 2017 m birželio 13 d. Sandėlyje tebebuvo laikoma dalis atliekų. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas V. V., nurodęs, kad atsakovui atliekant patikrinimą, atliekų buvo rasta kitose Sandėlio patalpose, kurių UAB „Baltic metalgalss“ netvarkė. AB „Panevėžio specialus autotransportas“ duomenimis, 2017 m. birželio 27 d. buvo papildomai išvežta 2,80 t atliekų, kodas 17 09 04. Panevėžio RAAD pateikto susirašinėjimo su UAB „Infina“ duomenimis, UAB „Infina“ apie Privalomojo nurodymo įvykdymą Panevėžio RAAD Panevėžio agentūrai pranešė ir tai patvirtinančius duomenis elektroniniu paštu pateikė 2017 m. liepos 10 d.

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, kad Panevėžio RAAD Panevėžio agentūros vyr. valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. M. pagrįstai nustatė, jog UAB „Infina“ aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno reikalavimą sutvarkyti Panevėžyje, J Janonio g. 1 esančiame pastate Sandėlyje buvusias atliekas įvykdė ne Privalomuoju nurodymu nustatytu laiku, ir teisėtai 2018 m. sausio 3 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. N5-2-2018, o Panevėžio RAAD vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. Karčiauskas­ pagrįstai priėmė Nutarimą už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą taikyti ekonominę sankciją.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad UAB „Infina“ skundo reikalavimas panaikinti nutarimą ir nutraukti juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylą, nesant juridinio asmens veikoje teisės pažeidimo sudėties, yra nepagrįstas ir atmetamas.

Pareiškėja, pagrįsdama alternatyvų reikalavimą netaikyti Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje numatytos ekonominės sankcijos arba taikyti 50 Eur baudą, skunde nurodė, kad nors Aplinkos apsaugos įstatymas expressis verbis nenumato galimybės netaikyti sankcijos (baudos). UAB „Infina“, vadovaudamasi teismų išaiškinimais, darė išvadą, jog esant reikšmingoms faktinėms aplinkybėms, teismas gali nuspręsti ne tik skirti mažesnę baudą nei įstatyme numatytas minimumas, bet ir apskritai jos netaikyti. Pareiškėja nurodytus reikalavimus grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: Bendrovė neginčijo prievolės sutvarkyti atliekas ir jas sutvarkė; Bendrovė buvo įsitikinusi, jog atliekas laiku sutvarkys UAB „Baltic metalglass“, vykdydama susitarimą; Bendrovė neturi Panevėžyje savo darbuotojų neturi, todėl atliekų sutvarkymas užtruko ilgiau nei tikėtasi; atliekas tvarkiusi UAB „Baltic metalglass“ atliekas tvarkė ilgiau nei buvo tartasi; Privalomasis nurodymas ir Patikrinimo aktas Nr. T8-54 buvo neaiškūs, dėl ko atliekos iš Sandėlio buvo išgabentos tik po 2017 m. birželio mėnesį gauto žodinio pareigūno nurodymo; Bendrovė dėl objektyvių priežasčių nebuvo spėjusi patikrinti visų įsigytų statinių būklės ir viduje esančių daiktų ir atliekų, be to, tam, kad Bendrovė galėtų tvarkytis aplink pastatus esančioje teritorijoje, buvo būtina sudaryti žemės nuomos sutartį, kuri buvo sudaryta 2017 m. kovo 27 d.; atliekos susidarė ne Bendrovės veikloje, todėl yra baudžiama už svetimų atliekų sutvarkymą; atliekos buvo išvežtos labai nežymiai praleidus terminą; žalos gamtai ar asmenims nebuvo padaryta; nebuvo jokių priežasčių, dėl kurių Bendrovė būtų vengusi tvarkyti atliekas, kadangi atliekų sutvarkymas Bendrovei kainavo pigiau nei teisės aktų numatytos sankcijos; Bendrovė ir jos vadovas S. P. už aplinkos įstatymų pažeidimus nėra anksčiau bausti. Teismo posėdyje Bendrovės atstovas pritarė nurodytiems skundo argumentams ir prašė jais remtis.

Panevėžio RAAD atsiliepime pateikė vertinimą, kad Bendrovės padarytas pažeidimas savo pavojingumo laipsniu nėra mažiau pavojingas, negu kiti teisės pažeidimai, todėl paskirta 1 000 Eur bauda atitinka padarytą teisės pažeidimą bei protingumo ir teisingumo kriterijus. Be to, atsakovas, remdamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio nuostatomis, teigė, kad teismas turi teisę skirti mažesnę baudą, negu Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, tačiau jis neturi teisės apskritai netaikyti jokios ekonominės sankcijos.

Teismas, atsižvelgęs į Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio teismo kompetenciją, turinį, sprendžia, kad įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, jog teismas, nagrinėjantis skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją, turi teisę skirti juridiniam asmeniui mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą; teismas, skirdamas mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) bei vadovaujasi teisingumo ir protingumo principais. Taigi, pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnio prasmę, teismui nėra suteikta teisė apskritai netaikyti ekonominės sankcijos arba skirti ne baudą, o kitokio pobūdžio sankciją.

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti UAB „Infina“ mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Sprendžiant, ar Nutarimu už Aplinkos apsaugos įstatymo 92 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą UAB „Infina“ paskirta ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, visų pirma, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotais aiškinimais.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija); teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad proporcingumo principas neatskiriamas nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, ir kad proporcingumo principas reiškia tai, jog pritaikyta poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, t. y. turi būti surastas balansas tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų teisinės atsakomybės (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taigi, proporcingumo principas reikalauja, kad turi būti atsižvelgta į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti.

Teismas, įvertinęs bylos proceso dalyvių paaiškinimus ir byloje nustatytų įrodymų visetą, sprendžia, kad jie patvirtina, jog UAB „Infina“ už aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą atsakomybėn traukiama pirmą kartą; Bendrovė bendradarbiavo su aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais bei ėmėsi tinkamų organizacinių priemonių Privalomajam nurodymui įvykdyti; byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad Bendrovė, nustatytu laiku neįvykdžiusi Privalomąjį nurodymą, būtų padariusi žalos gamtai ir aplinkai; Bendrovė sutvarkė ne tik Sandėlyje, bet ir aplink jį esančioje teritorijoje buvusias atliekas. Tačiau atsižvelgus į tai, jog pareiškėja konteinerių nuomos sutartį Nr. PS-1460 su AB „Panevėžio specialus autotransportas“ sudarė tik 2017 m. kovo 17 d., šioje sutartyje atliekų nenumatė atliekų išvežimo iki 2017 m. balandžio 4 d. grafiko, pasitikėjo UAB „Baltic metalglass“ darbuotojais ir nekontroliavo, kaip vykdomas žodinis susitarimas atliekas sutvarkyti iki 2017 m. balandžio mėnesio, UAB „Infina“ veiksmai vertinami kaip nerūpestingi.

Remiantis tuo, kas nurodyta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, daroma išvada, kad UAB „Infina“ paskirtos 1 000 Eur dydžio ekonominės sankcijos taikymas pažeistų proporcingumo bei teisingumo principus, tokia sankcija būtų neadekvati Bendrovės padarytam teisės pažeidimui, todėl neteisinga. Nustatydamas ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad jos išraiška piniginių lėšų suma turi būti pakankamai svari ir privalo daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai UAB „Infina “ skiriama ekonominė sankcija - 300 Eur bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Infina“ skundą patenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. N5-2-2018 paskirtą 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) ekonominę sankciją sumažinti ir uždarajai akcinei bendrovei „Infina“ už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą paskirti ekonominę sankciją - 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.