Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Rimo Švirino,

asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės A. Š. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, A. Š. gynėjo advokato S. M. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2018 m. vasario 7 d. nutarties, kuria A. Š., padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 straipsnio 2 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos įstaigoje - VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. Š. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, būdamas nepakaltinamas, t. y. 2016 m. gegužės 7 d., 0.13 val., S. L. paskyroje (duomenys neskelbtini) parašė žinutes, kuriose tiesiogine ir perkeltine prasmėmis buvo išreikšti grasinimai padaryti S. L. sveikatai ir gyvybei pavojingą veiką: „nevaikciok po lietuva basas nes tau yra ko bijot“, „(įžeidžiantis žodis) as tau (įžeidžiantis žodis) padesiu po donkratu“, tuo siekdamas sukelti nerimą, baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, dėl ko nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. spalio 9 d., 20.38 val., S. L. mobiliojo ryšio telefone esančioje internetinėje paskyroje „Messenger“ parašė žinutes, kuriose tiesiogine ir perkeltine prasmėmis buvo išreikšti grasinimai padaryti S. L. sveikatai ir gyvybei pavojingą veiką: „skaiciok dienas kada as tau (įžeidžiantis žodis) ismalsiu“, „pasipainiok mani kely nuspirsiu galva“, „atsikosesi raudonu skysciu tarp dantu“, „o (duomenys neskelbtini) tu lavonas“, „pasuksiu kam reik nakty nesi (įžeidžiantis žodis) be apsauginio“, „geleziny tau pasiusiu“, „as tave priciupsiu“, tuo siekdamas sukelti nerimą, baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, dėl ko nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. gruodžio 8 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, priimamajame prie mero kabineto tiesiogiai grasino S. L. padaryti sveikatai ir gyvybei pavojingą veiką – tiesiogine ir perkeltine prasmėmis grasino fiziškai susidoroti, tuo siekdamas sukelti nerimą, baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, dėl ko nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2017 m. sausio 30 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės koridoriuje, prie S. L. kabineto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo S. L., grasino padaryti sveikatai ir gyvybei pavojingą veiką – tiesiogine ir perkeltine prasmėmis grasino fiziškai susidoroti, sakydamas: „L., padėsiu tave į vietą“, tuo siekdamas sukelti nerimą, baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, dėl ko nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Marijampolės apylinkės teismas, pripažinęs, kad A. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, konstatavo, kad šią veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas ir, įvertinęs byloje esančius medicininius duomenis, padarė išvadą, kad A. Š. turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

Apeliaciniame skunde A. Š. gynėjas advokatas Saulius Majauskas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir atlikti įrodymų tyrimą, išreikalauti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės duomenis dėl A. Š. gydymo eigos, jo esamos psichinės sveikatos būklės, teismo posėdyje apklausti A. Š. gydantį gydytoją dėl jo pavojingumo visuomenei, dėl gydymui reikalingų stacionarinio stebėjimo sąlygų ir dėl ambulatorinio stebėjimo galimybės, sušvelninti A. Š. paskirtas priverčiamąsias medicinos priemones.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismo posėdžio metu apklausta ekspertė dėl rekomenduotinų stebėjimo sąlygų iš pradžių dvejojo, vėliau nutarė dėl sustiprinto stebėjimo sąlygų rekomendacijos. Abejonės buvimo faktas neleidžia besąlygiškai vadovautis tokia rekomendacija.

Gynėjo nuomone, teismas nevertino reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į tai, kad iki ekspertizės atlikimo A. Š. buvo neteisingai diagnozuota liga, jis buvo netinkamai gydomas. Teismo nutarties priėmimo dieną A. Š. jau tris mėnesius buvo taikytas tinkamas gydymas, todėl teismas turėjo pareigą surinkti visus su jo sveikatos būkle susijusius duomenis ir juos įvertinti. Teismo argumentas, kad pagal nustatytą tvarka asmens būklė vertinama kas šešis mėnesius, yra nepagrįstas, kadangi pareigą įvertinti asmens būklę teismas turi kiekvieną kartą spręsdamas su tuo susijusius klausimus. Šiuo metu A. Š. būklė yra geresnė, negu buvo ekspertizės atlikimo metu.

Skunde pažymima ir tai, kad A. Š. nesiėmė jokių priemonių realiai susidoroti su nukentėjusiuoju, nesiėmė jokių veiksmų, rodančių, kad nukentėjusiajam buvo kilusi reali grėsmė. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad A. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri pasireiškė tik nukentėjusiojo gąsdinimu, o ne realiu smurto panaudojimu ar pasikėsinimu tai padaryti, neleidžia besąlygiškai spręsti, kad bendro stebėjimo sąlygų taikymas priverstinio gydymo metu A. Š. atžvilgiu būtų nepakankamas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje A. Š., kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėja advokatė Marytė Vietaitė pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

A. Š., kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nagrinėjamu atveju skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo pripažinta, jog A. Š. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymu visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad A. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tačiau, įvertinus tai, kad apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos padarymo faktas neginčijamas, šioje dalyje aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir plačiau nepasisako.

Apeliaciniame skunde A. Š., asmens, kuriam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas advokatas Saulius Majauskas prašo A. Š. taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeisti į švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde gynėjas taip pat prašė atlikti įrodymų tyrimą: išreikalauti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės duomenis dėl A. Š. gydymo eigos, jo esamos psichinės sveikatos būklės, apklausti A. Š. gydantį gydytoją dėl jo pavojingumo visuomenei, dėl gydymui reikalingų stacionarinio stebėjimo sąlygų ir dėl ambulatorinio stebėjimo galimybės, tačiau šis gynėjo prašymas buvo atmestas 2018 m. balandžio 4 d. teismo posėdžio protokoline nutartimi, nurodant, kad šioje byloje apeliacinis skundas yra paduotas dėl 2018 m. vasario 7 d. apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl A. Š. galimo sveikatos būklės pasikeitimo per taikomą gydymo procesą ir taikomo gydymo pakeitimo.

BK 17 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, teismas gali taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones: ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinę byloje surinktus įrodymus, duomenis apie nusikalstamą veiką padariusio asmens psichinę sveikatą, padarė išvadą, kad abejonių dėl to, kad A. Š. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, veikos padarymo metu ir šiuo metu yra nepakaltinamas, nekyla, asmuo dėl padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio ir savo psichinės būsenos yra pavojingas visuomenei, todėl taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, gynėjas apeliaciniame skunde neginčija teismo išvadų dėl A. Š. nepakaltinamumo, dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo reikalingumo, tačiau nesutinka su priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi, t. y. gynėjo nuomone, šiuo atveju yra pagrindas asmeniui taikyti stacionarinį stebėjimą bendro, o ne sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad apylinės teismo parinkta priverčiamoji medicinos priemonė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, A. Š. psichinę būseną, t. y. priverčiamosios medicinos priemonės rūšis šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste parinkta tinkamai.

Pagrindinis kriterijus parenkant priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų, išvados ir rekomendacijos. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. Š. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Akte nurodyta ir tai, kad nuo 1999 m. tiriamajam diagnozuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) sutrikimas, jo būklė nuo 2015 m. pablogėjo, jis devynis kartus buvo gydomas psichiatrijos stacionaruose. Šiuo metu A. Š. psichikos būsenoje vyrauja (duomenys neskelbtini) sutrikimo simptomai – atkaklūs giminingi kliedesiai asmenų, susijusių su A. Š. gyvenimo įvykiais, atžvilgiu, kliedesių turinys ir jų pasireiškimo laikas yra susiję su tiriamojo gyvenimo bei juridine situacija. Išsakomi kliedesiai nepasiduoda korekcijai, koreguojant sukeliama dar didesnė frustracija, kliedesių apimtis ir intensyvumas tik didėja, o tai sąlygoja tolesnį, neadekvatų ir neprognozuojamą elgesį. Asmenybės struktūroje vyrauja rigidiškumas, priešiškumas, sprendimų kategoriškumas, agresijos tendencijos bei kritikos stoka situacijos atžvilgiu. Pagal savo psichikos būklę asmuo negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti, tikslinga taikyti stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Teismo posėdyje apklaustas ekspertė byloje esantį ekspertizės aktą ir jame padarytas išvadas patvirtino. Taip pat ekspertė papildomai paaiškino, kad A. Š. ilgą laiką nebuvo taikytas gydymas, jis reguliariai nevartojo vaistų, todėl jo būklė pablogėjo, susiformavo išplėstinė kliedesių sistema. Kadangi A. Š. nepripažįsta sergąs ir to, kad jam būtinas gydymas, ambulatorinis gydymas nebus veiksmingas ir efektyvus, nes nebus galimybių užtikrinti reguliarų vaistų vartojimą.

BK 98 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare.

A. Š., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri priskiriama nusikaltimams žmogaus sveikatai. Jam konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas, teismo psichiatrės ekspertės paaiškinimai teisme sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad A. Š. dėl savo psichikos būklės yra pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams, jo elgesys yra neprognozuojamas ir neadekvatus, jis yra socialiai pavojingas, todėl turi būti nuolat stebimas ir gydomas. Pirmosios instancijos teismas paminėtus duomenis ir nustatytas aplinkybes įvertino teisingai ir jų pagrindu pagrįstai nutarė, kad šiuo atveju A. Š. taikytinas stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Tokia teismo išvada neprieštarauja byloje surinktų duomenų visumai, atitinka esamą teisinį reglamentavimą, todėl laikytina pagrįsta ir teisėta.

Gynėjo skunde nurodomi argumentai, kad šiuo metu A. Š. būklė pagerėjo, kadangi jis tris mėnesius buvo gydomas stacionare sustiprinto stebėjimo sąlygomis, gavo tinkamus medikamentus, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir nutartyje padarytų išvadų teisingumo nepaneigia. Šių aplinkybių kontekste pažymima, kad vadovaujantis BK 98 straipsnio 6 dalies nuostatomis teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Taigi, esant pagrindui, teismas, remdamasis gydytojų komisijos išvada, galės priimti sprendimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar jos taikymo panaikinimo BPK 405 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nors gynėjas apeliaciniame skunde ir nurodo, kad A. Š. praeityje nė karto nėra pavartojęs fizinio smurto nei prieš save, nei prieš kitus asmenis, nesiėmė jokių priemonių realiai susidoroti su nukentėjusiuoju, kas neleidžia besąlygiškai spręsti, kad bendro stebėjimo sąlygų taikymas nebūtų pakankamas, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ekspertų išvada, kad dėl A. Š. psichinės būklės pavojingumo jam turėtų būti skiriamas stacionarus stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. Š. BK 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą priverčiamąją medicinos priemonę, baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatų nepažeidė, priverčiamąją medicinos priemonę parinko tinkamai, jos parinkimą argumentavo ir pagrindė byloje esančiais duomenimis. Atsižvelgiant į tai, tenkinti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. Š., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje), gynėjo advokato Sauliaus Majausko apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.