Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. B. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. bei 300 str. 3 d. padarymu, parengimo nagrinėti bylą teisme metu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Marius Venskūnas perdavė Kauno apylinkės teismui baudžiamąją bylą, kurioje A. B. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. bei 300 str. 3 d. padarymu

Byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai yra esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą.

Pateiktame kaltinime pagal BK 25 str. 3 d. ir 282 str. 2 d. nusikalstamos veikos aprašyme nurodyta, kad A. B. , pasinaudodamas nusikalstamai veikai slėpti naudojamos UAB „Žakirma“ dokumentais, organizavo UAB „Turto valdymo grupė“ atliktų darbų legalizavimą, kartu su organizuotos grupės nariais K. Ž. ir D. K. klastodami įvairius dokumentus apgaule įgijo didelės vertės svetimą valstybei priklausantį turtą – 168 238,06 Lt dydžio PVM, kurį tarpusavį organizuotos grupės nariai pasidalino bei padėjo UAB „Turto valdymo grupė‘ apgaule išvengti 168 238, 06 Lt turtinės PVM prievolės. Šiame kaltinime nurodyta, kad D. K. ir K. Ž. vadovavo organizuotai grupei, o A. B. veikė kartu su „nusikalstamai veiklai vykdyti pasamdytais vykdytojais“ - kaltinime nurodyta daugiskaita, tačiau vykdytoju nurodytas tik vienas UAB „Žakirma“ direktorius J. M., todėl kyla abejonė, ar tų vykdytojų buvo daugiau ir jie neįrašyti į kaltinimą ir buvo vienas vykdytojas, todėl ši aplinkybė tikslintina. Be to, šiame kaltinime nurodyta, kad apgaulę įgytą didelės vertės svetimą valstybei priklausantį turtą - 168 238,06 Lt organizuotos grupės nariai pasidalino, tačiau šioje kaltinimo dalyje įrašyti tik K. Ž. ir D. K., todėl neaišku, kada, kur, kurie organizuotos grupės nariai pasisavino ir pasidalino nurodytą sumą ir kokią sumą kiekvienas jų gavo, tai yra kokią pinigų sumą apgaule įgijo kaltinamasis A. B.. Be to, kaltinime nurodyta, kad nusikalstamais veiksmais kaltinamasis legalizavo UAB „Turto valdymo grupė“ atliktus darbus, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą ir apgaule padėjo UAB „Turto valdymo grupė“ išvengti PVM turtinės prievolės. Tokiu būdu, kaltinime yra nurodytos abi BK 182 str. 2 d. dispozicijoje nurodytos pasekmės, todėl neaišku, koks buvo kaltininko pagrindinis tikslas: ar išvengti PVM mokesčio mokėjimo ar įgyti svetimą turtą apgaule, ar legalizuoti UAB „Turto valdymo grupė“ atliktus darbus, su kuo ir turi būti siejamos nusikalstamos veikos pasekmės. Kaltinime nenurodyta, kas patvirtina, kad D. K. ir K. Ž. vadovavo organizuotai grupei, o UAB „Žakirma“ direktorius J. M. buvo samdytas vykdytojas, kaltinimai šioje baudžiamojoje byloje išvardintiems asmenims nepateikti, kaip nepateiktas kaltinimas ir UAB „Turto valdymo grupė“ direktoriui A. M., kuris kaip bendrovės direktorius privalo žinoti, kokius darbus bendrovė atlieka, už pasirašytų dokumentų ir juose nurodytų duomenų tikrumą atsako bendrovės direktorius, išskyrus atvejus, jei buvo naudojama fizine ar psichine prievarta ar grasinama ją panaudoti.

Pateiktame kaltinime pagal BK 300 str. 3 d. nusikalstamos aprašyme nurodyta, kad A. B., siekdamas savo ir kitų asmenų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą ir kitų asmenų naudai išvengti turtinės prievolės, pateikė UAB „Turto valdymo grupė“ direktoriui A. M. kaltinime išvardintus dokumentus ir nurodė jam šiuos dokumentus pasirašyti, tokiu būdu jis suklastojo tikrus dokumentus, kuriuos panaudojo UAB „Turto valdymo agentūra“ buhalterinėje apskaitoje, padarydamas didelės žalos 168 238,06 Lt valstybės biudžetui. Kaltinime nenurodyta, kokiu būdu kaltinamasis A. B. panaudojo suklastotus dokumentus buhalterinėje apskaitoje. Už bendrovės buhalterinę apskaitą atsako bendrovės finansininkas ir vadovas, todėl nesuprantama, kokiu būdu kaltinamasis, kuris neveda ir neorganizuoja buhalterinės apskaitos, panaudojo buhalterinėje apskaitoje suklastotus dokumentus. Už pasirašytų dokumentų ir juose nurodytų duomenų tikrumą atsako bendrovės direktorius, išskyrus atvejus, jei buvo naudojama fizine ar psichine prievarta ar grasinama ją panaudoti. Tokios ar panašios aplinkybės kaltinime nenurodytos, kaip nenurodyta ir tai, kas įtraukė suklastotus dokumentus į bendrovės apskaitą. Be to, pagal BK 300 str. 3 d. atsako tas, kas pagamino ar netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba tokius dokumentus laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tokiu būdu, nurodymo pasirašyti dokumentus prilyginimas dokumento suklastojimui nesuprantamas ir kelia abejonių kaltinimo pagrįstumu.

Ikiteisminis tyrimas negali būti toks, kad jo trūkumai kliudytų teismui išspręsti asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą, per ikiteisminį tyrimą priimami sprendimai turi būti aiškūs, pagrįsti teisiniais argumentais. Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, teisės į teisingą teisinį procesą, taip pat teisės į teisminę gynybą, garantija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-01-16 nutarimas). Šis esminis kaltinamojo akto turinio pažeidimas trukdo nustatyti šios baudžiamosios bylos teismingumą, trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą bei suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, kadangi gavęs tokį kaltinamąjį aktą, kaltinamasis negali efektyviai pasiruošti gintis teisiamajame posėdyje.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str.). Baudžiamojo proceso principus bei tikslus turi įgyvendinti ne tik teismai, tačiau ir kiti proceso dalyviai, tame tarpe ir prokuroras (BPK 2 str.).

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, jame išdėstomi svarbiausi šios stadijos rezultatai, suformuluojamas kaltinimas, kuris ir nustato teisminio nagrinėjimo ribas, kadangi byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 str. 1 d.). Dėl šios priežasties, kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme, jame turi būti išsamiai aiškiai ir tiksliai išdėstytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 str., kaltinamajame akte, be kitų duomenų, turi būti nurodytas nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. BPK reikalavimai, keliami kaltinamojo akto surašymui, nėra formalūs, jų įvykdymas privalomas. Kaltinimas turi būti konkretus, toks, kad kaltinamasis turėtų galimybę tinkamai pasirengti gynybai nuo pateikto kaltinimo.

Nurodytų pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir jie trukdo nustatyti bylos teismingumą ir nagrinėti bylą teisme, todėl, esant išvardintoms aplinkybėms, ši baudžiamoji byla perduotina prokurorui (BPK 232 str. 3 p., 234 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 str. 3 p., 234 str. 2 d., 253 str., 439 str., teismas

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje A. B. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 str. 3 d. ir 182 str. 2 d. bei 300 str. 3 d. padarymu perduoti prokurorui.

Nustatyti prokurorui dviejų mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.