Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2014-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-496-468/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-19
Bylos Nr.
1-496-468/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Kaltinamasis
L. I.
Kategorijos
  • 3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1–496-468/2014Procesinio sprendimo kategorija: 3.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė,sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,dalyvaujant prokurorui L. R.,gynėjui adv. K. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. I., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs 1990-09-23, Trakų r., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, dekl. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. I. nužudė kitą žmogų, o būtent: jis 2014-10-07 apie 19 val. Trakų r., Lentvaryje, Klevų ir Ežero gatvių sankryžoje, asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju A. Č. metu tyčia vieną kartą koja sudavė A. Č. į galvą, dėl ko nuo smūgio nukentėjusysis pargriuvo, atsitrenkdamas galva į kelio važiojamosios dalies asfaltuotą dangą, dėl ko A. Č. patyrė galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda dešinio momenkaulio projekcijoje su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kaukoles skliauto ir pamato lūžiu, kraujo išsiliejimu po ir virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų sumušimu, tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, galvos smegenų kamieno išemija, koma, plaučių uždegimu, galvos smegenų mirtimi, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu, nuo ko A. Č. 2014-10-13 22.05 val. Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje mirė, tokiu būdu L. I. tyčia nužudė A. Č. ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis L. I. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2014-10-07 apie 19 val. jis grįžinėjo pavedžiojęs šunį. Eidamas Ežero gatve, išgirdo kaip girtas A. Č., ėjęs Klevų al., užkabinėjo praeinančius žmones, vadino juos necenzūriniais žodžiais. L. I. A. Č. pavadino gaidžiu ir liepė ateiti prie jo. L. I. atsakė „ką tu pasakei, ateik pats“. L. I. šuo (amerikiečių stafordšyras) neagresyvus, bet nemėgsta girtų, todėl pradėjo loti ant A. Č.. A. Č. žengė pirmą žingsnį link jo, o L. I. pradėjo eiti link A. Č.. Jie susitiko pusiaukelėje. A. Č., judėjęs link jo, pamatė, kad šuo šoka link jo, pasilenkė, gal norėdamas išmesti cigaretę. Šuo norėjo šokti ant A. Č., todėl L. I. vieną kartą iš dešinės kojos spyrė jam, norėdamas A. Č. atstumti, kad pastarojo neužpultų šuo. Kur pataikė, nežino, gal į krūtinę ar ranką, nes buvo didelė liepsna, mano, kad nuo cigaretės, gal į galvą, nors tyčia į galvą nesitaikė. Po smūgio A. Č. pargriuvo ant žemės, t.y. ant važiuojamosios kelio dalies, o L. I. apsisuko ir nuėjo namo, nes išsigando. Smūgis koja nebuvo stiprus, nes tuo pat metu abiem rankom laikė šunį, bet A. Č. labai stipriai krito ant asfalto. A. Č. buvo su kažkokiu vyru. Jis dar to vyro paklausė, kodėl šis nelaikė savo draugo, bet tas vyras atsakė, kad A. Č. ne jo draugas, sakė, kad prie jo jis taip pat buvo prikibęs. Dėl šio suduoto smūgio A. Č. jis labai gailisi. Jis nenorėjo nei sužeisti, nei nužudyti, tik norėjo A. Č. sudrausminti bei išlaikyti atstumą tarp nukentėjusiojo ir šuns, nes šuo galėjo užpulti ir sužaloti A. Č.. L. I. A. Č. pažinojo iš matymo. Jie yra to paties miesto gyventojai, tačiau jie nebendravo, jokių santykių ir ryšių neturėjo. Sudavė A. Č., nes pastarasis kabinėjosi prie aplinkinių žmonių. A. Č. jį pavadino „Gaidžiu“. L. I. išsigando ir todėl nekvietė greitosios medicinos pagalbos.

Savo parodymus L. I. buvo patvirtinęs, parašydamas nuoširdų prisipažinimą (b.l. 100) bei parodymų patikrinimo vietoje metu, kur jis parodė, kur, kaip ir į kurias kūno vietas sudavė A. Č., kur pastarasis nugriuvo ir kitas aplinkybes (b.l. 132-137).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis kaltu prisipažino, be to, teismas laiko, kad jo kaltė yra įrodyta ir byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji V. Č. parodė, kad A. Č. buvo jos sūnus, kuris gyveno kartu. 2014-10-07 apie 17 val. ji grįžo namo iš darbo. Namuose nieko nebuvo. Kadangi žinojo, kad tą dieną sūnus nedirbo, pradėjo jam skambinti, norėjo pasidomėti, kur jis yra. Susiskambinusi su sūnumi, sužinojo, kad jis yra kažkur Lentvaryje, sakė, kad vėliausiai iki 19 val. grįš namo. Apie 18.50 val. ji vėl paskambino sūnui, paklausė, kur jis yra, kodėl nepareina namo. Sūnus pasakė, kad po 10 min. bus namuose. Apie 19 val., gal šiek tiek vėliau, nesulaukusi sūnaus namie, ji vėl pradėjo jam skambinti. Sūnus nebeatsiliepė. Į kažkurį jos skambutį sūnui atsiliepė moteris, kuri prisistatė T. ir pasakė, kad jos sūnus guli ant kelio prie įvažiavimo į Ežero g. V. Č. iš karto iš namų nubėgo į tą vietą, t.y. į Ežero gatvės pradžią, kur ant kelio pamatė gulintį savo sūnų. Aplinkui buvo daug žmonių. Priėjusi prie jos T. pasakė, kad sūnui jau iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kad medikai netrukus turi atvažiuoti. Sūnus gulėjo ant kairiojo šono, po galvą jam buvo pakišta kepurė. Atvažiavę medikai sūnų išvežė į Trakų ligoninę, kur pasakė, kad sūnus komoje. Patys medikai sūnų pervežė į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę. 2014-10-13 jai paskambino iš ligoninės ir pranešė, kad sūnus mirė. Dėl sūnaus A. Č. nužudymo aplinkybių nieko paaiškinti negali, nes pati konkrečiai nieko nematė.

Liudytojas V. T. parodė, kad jis 2014-10-07 kiek po 19 val. važiavo namo Lentvaryje, išsukdamas iš Klevų g. į Ežero g., ir pamatė, kad viduryje važiuojamosios dalies guli vaikinas. Sustojęs jis priėjo prie to vaikino ir pašvietęs jam į veidą, atpažino, kad tai vietinis gyventojas, gyventis Ežero g. Pašvietęs jis pamatė, kad vaikinui iš nosies bėga kraujas, po galva padėta kepurė. Vaikinas gulėjo ant šono. Tuo metu pradėjo rinktis aplinkinių namų gyventojai. Kažkur po 10 min. atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir vaikiną išvežė į ligoninę. Kas tam vaikinui atsitiko, jis nežino. Kai jis įvažiavo į Ežero g., jokių žmonių gatvėje nebuvo.

Teisme liudytoja apklausta T. G. parodė, kad 2014-10-07 vakare ji važiavo namo ir pastebėjo, kad ant pačios Klevų al. ir Ežero g. sankryžos guli jaunas vaikinas, apsirengęs tamsiais drabužiais. Ji iš karto sustabdė automobilį ir nubėgo pažiūrėti, ar reikia pagalbos. Kai ji priėjo prie gulinčio vaikino, prie jo jau buvo žmonių. Kažkas jai pasakė, kad medikai jau iškviesti. Ji atpažino, kad vaikinas yra A. Č.. Tuo metu išgirdo, kad skamba A. Č. telefonas. Ji iš A. Č. kelnių kišenės paėmė telefoną, nepamena, ar pati perskambino, ar atsiliepė į skambutį, ir A. Č. motinai pranešė, kad jos sūnus sužalotas guli gatvėje. Telefoną padėjo atgal į A. Č. kelnių kišenę. Pastarasis buvo be sąmonės, jo kvėpavimas buvo kriokiantis. Jai vis dar būnant prie A. Č., atbėgo ir jo motina. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir A. Č. išvežė į ligoninę. Kas ir kaip sužalojo A. Č., ji nematė.

Liudytojas A. V. parodė, kad jis 2014-10-07 apie 19 val. ėjo į parduotuvę gatvėje prie jo prisikabino ta pačia kryptimi ėjęs vaikinas (A. Č.), kuris buvo labai girtas, sunkiai stovėjo ant kojų, reikalavo jį palydėti namo. A. V. pasakius, kad niekur jo nelydės, A. Č. viena ranka stvėrė jam už rankovės, o kitą ranką suspaudė į kumštį ir jam pasirodė, kad jis dar kažką turėjo kumštyje, bet ką, ir ar tikrai turėjo, nematė. A. Č. jam pasakė, kad jeigu jo nepalydės, tai jis „išmals jam snukį“. Tada A. V. sutiko ir jie abu pradėjo eiti link Ežero gatvės. Šiek tiek paėjus, ties Klevų al. ir Ežero g. sankryža, A. Č. pradėjo kabinėtis prie pro šalį ėjusio L. I. su šuniu, ėmė jį užgaulioti, keikti necenzūriniais žodžiais. L. I. sustojo. A. Č. paleido liudytojo ranką ir priėjo prie L. I., tęsė užgauliojimus. Tuo metu šuo pradėjo loti, bandė pulti. Kažkuriuo momentu L. I. A. Č. koja sudavė, kaip A. V. pasirodė, kažkur į krūtinę. Nuo smūgio A. Č. pargriuvo ant kelio važiuojamosios dalies, asfalto ir nebeatsikėlė. Po suduoto L. I. su šuniu nuėjo Klevų al., A. V. - „NORFA“ parduotuvės link, o A. Č. taip ir liko gulėti kelyje. Jis matė, kad į gatvę, kur gulėjo A. Č., įvažiavo automobilis ir sustojo. Išeidamas iš parduotuvės, pamatė pravažiuojantį greitosios pagalbos automobilį. A. V. nekvietė greitosios medicinos pagalbos, nes nepagalvojo, kad A. Č. rimtai sužalotas, pagalvojo, kad tiesiog girtas pargriuvo, tuoj atsikels ir nueis namo.

Iš tarnybinių pranešimų (b.l. 2-3 1 t.) matyti, jog 2014 10 08 7.20 val. iš VŠĮ Trakų ligoninės gautas pranešimas, kad 2014 10 07 apie 19.50 iš Trakų r. Lentvario m. Ežero g. buvo pristatytas neblaivus su galvos smegenų trauma A. Č., kuris komos būklėje išvežtas į Vilniaus GMPUL ir paguldytas į reanimacijos skyrių. 2014 10 13 Vilniaus GMPUL A. Č. mirė. Mirtis įvyko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštine žaizda galvos plaukuotoje dalyje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžiu, kraujo išsiliejimu po ir virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų sumušimu.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2014 10 08 buvo apžiūrėta Ežero g. Lentvaryje. Įvykio vietoje rastos kraujo dėmės (b.l. 7-14).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad peržiūrėjus Trakų r. PK įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus laikotarpyje nuo 2014-10-07 19 val. iki 2014-10-07 21 val., pagal kamerą, įrengtą adresu Klevų al. 30, Lentvaris, Trakų r., buvo nustatyta, kad asmuo, spyręs A. Č., yra L. I., gim. 1990 m. (b.l. 18).

2014-10-09 peržiūrėjus Trakų rajono policijos komisariato įrengtos vaizdo stebėjimo kameros Nr. 17, adresu Klevų al. 30, Lentvaris, Trakų r., įrašus laikotarpyje nuo 2014-10-07 19.00 val. iki 2014-10-07 21.00 val., buvo nustatyta, kad asmuo, spyręs A. Č., yra L. I., gim. 1990 m., gyv. Garvežių g. 3-3, Lentvaris, Trakų r. Vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, įrašius į skaitmeninę laikmeną (b.l. 20-23).

Tai, kad A. Č. nustatyti sužalojimai, dėl kurių jis mirė, buvo smurtiniai, patvirtina specialisto išvada Nr. M 1356/14 (01), iš kurios matyti, jog A. Č. mirė dėl galvos sumušimo, tai rodo muštinė žaizda momenkaulio projekcijoje (kliniškai) su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kaukolės skliauto ir pamato lūžis, kraujo išsiliejimas po ir virš kietojo galvos smegenų dangalo (kliniškai), galvos smegenų sumušimas. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, galvos smegenų kamieno išemija, koma, plaučių uždegimu, galvos smegenų mirtimi, ūmiu kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu. A. Č. mirė 2014-10-13 22.05 val. Respublikinėje Vilniaus Universitetinėje ligoninėje. Įvertinus A. Č. lavono tyrimo metu rastus sužalojimus ir pateiktus medicininius dokumentus, nukentėjusiajam nustatomi sužalojimai padaryti mechaniniu poveikiu: galvos sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda dešinio momenkaulio projekcijoje (kliniškai) su aplinkine minkštųjų audinių kraujosruva, kaukolės skliauto ir pamato lūžiu, kraujo išsiliejimu po ir virš kietojo galvos smegenų dangalo (kliniškai), galvos smegenų sumušimu. Sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu iki kreipimosi į Trakų ligoninę (2014-10-07) ir galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nukritus arba su pagreičiu nugriuvus (pavyzdžiui, po smūgio sudavimo į galvą, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo tyrėja) ir galvos užpakaline dalimi atsitrenkus į kietą buką neribotą paviršių. Tai rodo medicininių dokumentų ir sužalojimų morfologiniai duomenys, lokalizacija ir pobūdis. Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl masyvaus galvos smegenų sužalojimo, kraujo išsiliejimo po ir virš kietojo smegenų dangalo ir kaukolės pamato kaulų lūžio. Cheminiu tyrimu: ūminis toksinis etilo alkoholio poveikis, kurį rodo RVUL jo kraujyje, paimtame stacionarizavimo metu, rastas 2,35 g/l etilo alkoholio. Esant tokiai etilo alkoholio koncentracijai asmeniui būna ryškūs koordinacijos ir psichikos sutrikimai. Lavono tyrimo metu rastos kraujosruvos rankose, injekcinės žaizdelės rankose, kirkšnyse ir dešinėje poraktikaulinėje srityje bei pooperacinės žaizdos galvoje, pilve, padarytos gydomųjų manipuliacijų metu, todėl nevertinamos ir nekvalifikuojamos. Nukentėjusiojo lavono tyrimo metu sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti jam ginantis nuo smūgių, nenustatyta. Po galvos sumušimo nukentėjusysis turėjo prarasti sąmonę ir tuomet negalėjo atlikti sąmoningų veiksmų. Tai rodo galvos smegenų sužalojimų apimtis (b.l. 33-42).

Veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis L. I. kaltu prisipažino, neneigė nustatytų faktinių aplinkybių, pripažino, kad sudavė koja vieną smūgį nukentėjusiajam, nuo kurio pastarasis nukrito ant žemės, tačiau nurodė, jog smūgis buvo tik toks, kad nukentėjusįjį atstumti, kad pastarojo neužpultų kaltinamojo turėtas šuo. Tai, kad buvo suduotas tik vienas smūgis, patvirtina tiek vaizdo įrašai, tiek ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti vienu trauminiu poveikiu, tačiau peržiūrėjus vaizdo įrašus, matyti, jog kaltinamasis akivaizdžiai turėjo galimybę išvengti konfliktinės situacijos, jis su šunimi ėjo apie 10 metrų priekyje nukentėjusiojo, tačiau atsigręžė, grįžo prie tuo metu jo kryptimi einančio nukentėjusiojo ir iš esmės tik prisiartinęs prie nukentėjusiojo pastarajam smūgiavo į galvą. Vaizdo įrašas nepatvirtina kaltinamojo versijos, jog pastarasis norėjo nuo savęs atstumti nukentėjusįjį, iš smūgio akivaizdu, jog smūgis į galvą buvo suduotas tyčia ir kryptingai ten taikant.

Iš kaltinamojo, liudytojo A. V. parodymų matyti, ir teismui šios aplinkybės nekelia abejonių, kad tarp kaltinamojo L. I. ir nukentėjusiojo A. Č. kilo konfliktas, kurį išprovokavo pats A. Č., užgauliodamas L. I. ir jį įžeidinėdamas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis, ramiai ėjęs savo keliais, greitai sureagavo į nukentėjusiojo žodžius: apsisuko, priėjo prie nukentėjusiojo, trenkė smūgį ir nuėjo toliau savo keliais.

Kaltinamojo parodymai apie kilusią konfliktinę situaciją tarp jo ir A. Č. pasitvirtino. L. I. sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį koja į pavojingą gyvybei vietą – galvą, bei tokiu būdu padarė nukentėjusiajam kūno sužalojimus, dėl kurių A. Č. mirė, tai yra tarp kaltinamojo veiksmų ir įvykusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Liudytojas V. T. parodė, jog jam atvykus į įvykio vietą, jokių žmonių nebuvo. Kaltinamasis nurodė, jog sudavęs smūgį, jis nuėjo savo keliais, net nepagalvojo, jog nukentėjusiajam reikalinga kokia nors pagalba, beje, ir liudytojas A. V. po L. I. A. Č. suduoto smūgio nuėjo, manydamas, kad pastarasis tuoj atsikels ir eis namo. Tačiau iš specialisto išvados matyti, jog po galvos sumušimo nukentėjusysis turėjo prarasti sąmonę ir tuomet negalėjo atlikti sąmoningų veiksmų. Kaltinamasis po suduoto smūgio nukentėjusiajam pagalbos nesuteikė, medikų neiškvietė.

Iš teismo nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad A. Č. buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais veiksmais. Kaltinamasis, būdamas blaivus, turėjo galimybę nereaguoti į A. Č. veiksmus, pasišalinti, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog L. I., pakeisdamas savo judėjimo kryptį, priėjo prie A. Č. ir nieko nelaukdamas, nesiaiškindamas jo „užkabinimo“ priežasčių, trenkė koja jam į galvą ir nesiaiškindamas savo veiksmų pasekmių, nesiaiškindamas, ar nukentėjusiajam reikia kokios pagalbos, pasišalino iš įvykio vietos. Vaizdo įrašas leidžia daryti išdavą, kad nukentėjusysis kaltinamajam jokios realios grėsmės nekėlė, kaltinamojo veiksmų vertinti kaip neatsargių nėra pagrindo.

Iš kaltinamojo parodymų, specialisto išvados matyti, kad pagrindinis sužalojimas, dėl kurio nukentėjusysis mirė, buvo smūgis pastarajam į galvą, nuo ko jis griuvo ir galva atsitrenkė į kelio dangą – asfaltą. Suduodamas smūgį koja į galvą, L. I. negalėjo nesuprasti, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės (suduotas vienas smūgis), sąmoningai leido tokiems padariniams – mirčiai – atsirasti, tokiu būdu jis veikė netiesiogine tyčia.

Teismas laiko įrodytu, kad L. I. tyčia nužudė A. Č. ir todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d.

Bausmės skyrimas

L. I. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina ir tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, kadangi jis išprovokavo konfliktą, užgauliodamas ir reikšdamas pretenzijas kaltinamajam (BK 59 str. 1 d. 6 p.). L. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, jog byloje sunkinančių aplinkybių nenustatyta. L. I. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, psichiatrinėje ligonėje nesigydė, į psichiatrinę įskaitą neįrašytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 150-156, 166). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad L. I. padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kuriuo atimta gyvybė, įvertinant kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, sužalojimai padaryti vienu trauminiu poveikiu, žalodamas nukentėjusįjį kaltinamasis nenaudojo jokių grėsmingų įrankių, pats nukentėjusysis elgėsi netinkamai, savo elgesiu provokavo konfliktą, kaltinamasis dirbo, darbe charakterizuojamas teigiamai, kaltinamasis jauno amžiaus, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant minimalų.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2014 10 09 iki 2014 10 10 (b.l. 101-102, 123 – dvi paras).

L. I. į teismo posėdžius atvykdavo, todėl jam paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 123-129), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai:

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 10 474,40 Lt sumai (b.l. 77-84), kuri jai buvo padaryta dėl nukentėjusiajam padarytų traumų gydymo. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi byloje nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo gydomi gydymo įstaigoje.

V. Č. pareiškė civilinį ieškinį 8000 Lt sumai dėl padarytos turtinės žalos ir 250 000 Lt sumai dėl padarytos neturtinės žalos (b.l. 64-76).

Teismo posėdžio metu V. Č. nurodė, kad sūnaus laidotuvėms ji išleido 8000 Lt, iš kurių dalį (6246,07 Lt) ji patvirtina pridedamais kvitais, o likusi suma susidaro iš kitų išlaidų, kurioms patvirtinti kvitų neišsaugojo, t.y. iš viso dėl sūnaus nužudymo jai padaryta 8000 Lt turtinė žala. Taip pat dėl sūnaus A. Č. nužudymo patyrė didžiulę moralinę žalą, neteko vienintelio sūnaus, patyrė labai didelį šoką, kurį įvertina 250 000 Lt suma.

V. Č. pateikė kvitus, sąskaitas už laidojimo paslaugas 4500 Lt, gedulingus pietus 1250 Lt, maisto prekes 14,63 Lt, 18 Lt, 57,80 Lt, 204,39 Lt, 78,09 Lt, kurą 180,98 Lt t.y. 6303,89 Lt sumai

V. Č. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Iš teismui pateiktų mokėjimo čekių matyti, jog dėl sūnaus laidotuvių organizavimo yra padaryta 6303,89 Lt turtinė žala. Žala padaryta kaltinamojo nuteisėtais veiksmais, bet valstybė išmokėjo 1040 Lt pašalpą, todėl šiai sumai priteistinos turtinės žalos suma yra mažinama. V. Č. iš kaltinamojo priteistina 5263,89 Lt (6303,89-1040) turtinei žalai atlyginti.

Be to, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pilnai tenkinti V. Č. ieškinio dalies dėl 250 000 litų priteisimo neturtinei žalai atlyginti. LR Civilinio kodekso 6.250 str., reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimą, nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. Č. yra nužudytojo mama. Pagrįsdama pareikštą civilinį ieškinį, ji teismui paaiškino, kad dėl vienintelio sūnaus mirties patyrė išgyvenimus, dvasines kančias ir kt. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad V. Č. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Nors sūnus gyveno kartu su tėvais, tačiau jis buvo pilnametis, jo veiksmai kaltinamojo atžvilgiu buvo provokuojantys konfliktą, todėl V. Č. naudai iš kaltinamojo priteistina 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:

Dvi nuoplovos, kramtomoji guma, užtrauktuko pakabukas, cigaretės nuorūka, tuščias cigarečių pakelis „L&M“, saugomi VPK saugojimo kameroje pagal 2014 10 27 kvitą Nr.LS000607 (b.l. 16 1 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vaizdo įrašai (2 DVD) saugotini prie bylos.

Išnagrinėjęs bylą bei vadovaudamasis BPK 297-305, 307 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 7 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iki įsiteisės nuosprendis palikti paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. 12334496) paėmimą ir periodišką registraciją policijos įstaigoje, o nuosprendžiui įsiteisėjus jas pakeisti į suėmimą ir vykdyti nuosprendį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus L. I. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr.12334496, saugomą prie bylos, grąžinti L. I..

Bausmę L. I. skaičiuoti nuo sulaikymo ir pradėjimo vykdyti teismo nuosprendį dienos.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2014 10 09 iki 2014 10 10 (dvi paras).

Priteisti iš L. I.:

- 10 474,40 Lt Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai A. Č. gydymo išlaidoms atlyginti.

- V. Č. naudai 5263,89 Lt turtinei ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi nuoplovas, kramtomąją gumą, užtrauktuko pakabuką, cigaretės nuorūką, tuščią cigarečių pakelį „L&M“, saugomus VPK saugojimo kameroje pagal 2014 10 27 kvitą Nr.LS000607 (b.l. 16), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

2 DVD, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Daiva Kazlauskienė