- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- 1S-830-485/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58343-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- L. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Ž. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 357-126 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam L. Ž..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 203 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (21 nusikalstama veika), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (21 nusikalstama veika), 300 straipsnio 1 dalį (24 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (61 nusikalstama veika), 216 straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos), 1871 straipsnio 1 dalį (40 nusikalstamų veikų), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 64 straipsnio 2 dalimi, 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams ir 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda;
1.2. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
1.3. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda;
1.4. Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams ir 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda;
1.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
1.6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams ir 70 MGL (2 636,20 Eur) dydžio bauda.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d., bausmės pabaiga – 2021 m. sausio 5 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 3 mėnesiai 24 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 357-126 priimtas sprendimas taikyti nuteistajam L. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
4. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarimą Nr. 357-126.
5. Nuteistasis skundžia Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai yra prieštaringi, nelogiški, išvados visiškai abstrakčios ir niekuo nepagrįstos, prieštarauja paties teismo nurodytoms aplinkybėms, kurios patvirtina Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje taikymo sąlygas.
5.2. Pasak nuteistojo, teismas jokiomis objektyviomis aplinkybėmis nepaneigė Komisijos išvadų. Nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose resocializacijos programose, kurios padėjo jam pasikeisti. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką vertinama kaip vidutinė (41 balas), tačiau teismas visiškai nevertino akivaizdžios ir nuoseklios jo pažangos pataisos proceso metu, nes nuo pirminio vertinimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per pakankamai trumpą laikotarpį sumažėjo 16 balų. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra itin artima žemai, o beveik pusė ją sudarančių balų yra statiniai. Šios aplinkybės, nuteistojo manymu, patvirtina, kad jis lygtinio paleidimo atveju laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.3. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo ankstesnių jo teistumų vertinimu. Nors skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, tačiau tuo pačiu nepagrįstai įvertintas ypatingas jo pavojingas visuomenei, kadangi pats teismas pripažino, jog ankstesni teistumai tiesiogiai sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nėra vertinami. Visi keturi nuosprendžiai, pagal kuriuos nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, buvo bendrinami vadovaujantis BK 63 straipsniu, taigi jis galėjo būti nuteistas vienu nuosprendžiu. Po paskutinių nuosprendžių naujų nusikalstamų veikų jis nebedarė. Be to, ankstesniais nuosprendžiais skiriant bausmes, teismai jau įvertino nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą ir mastą, todėl spekuliuoti šiomis aplinkybėmis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą tolygu nuteistąjį bausti antrą kartą. Pažymima, jog nuteistojo padarytos veikos nėra smurtinės, savo kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl pagrindo spręsti apie ypatingą jo pavojingumą lygtiniam paleidimui nėra.
5.4. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas, vertindamas nuteistojo darbinę patirtį ir galimybes įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, rėmėsi prielaidomis. Be to, teismas itin sureikšmino nuteistojo turimas finansines prievoles ir padarė prielaidos pobūdžio išvadą, jog šios prievolės sunkins jo integraciją visuomenėje bei skatins vengti oficialių pajamų įgijimo ir propaguoti nelegalų darbą. Visos prievolės yra kilusios iš ankstesnių civilinių teisinių santykių, jos negali būti siejamos su bausme už nusikalstamas veikas ir lygtinio paleidimo taikymu.
5.5. Nuteistojo manymu, teismas išskirtinę reikšmę suteikė faktui, kad jis buvo tris kartus baustas drausmine tvarka už bausmės atlikimo metu padarytus pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Pažymima, jog paskutinė nuobauda buvo skirta daugiau kaip prieš metus už nežymų režimo pažeidimą, o nuobaudos, susijusios su alkoholio vartojimu, buvo skirtos dar anksčiau. Pažeidimai nebuvo susiję su smurtiniu ar agresyviu elgesiu, jam buvo paskirtos negriežtos nuobaudos. Nei viename iš nuteistajam priimtų nuosprendžių nusikalstamos veikos nebuvo susijusios su alkoholio vartojimu. Be to, nuteistasis pataisos proceso metu buvo keturis kartus paskatintas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
9. Nuteistasis L. Ž. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, L. Ž. nustatoma vidutinė – 41 balo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuteistasis skunde teisingai pažymėjo, kad ji yra artima žemai, be to, nuo pirmojo vertinimo sumažėjo 16 balų, tačiau, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, šią riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių svertinių balų skaičius (21 balas), kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, todėl jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
10. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, priešingai nei teigiama skunde, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju L. Ž. nuteistas už itin daug nusikalstamų veikų, jo nusikalstamo elgesio motyvas buvo turtinio pobūdžio, siekiant finansinės naudos. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šias veikas jis padarė būdamas šešis kartus teistas Lietuvos Respublikoje, taip pat jis teistas užsienyje. Priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis praeityje teistas ir įvertinęs tai kaip jį charakterizuojančią aplinkybę, lygtinio paleidimo instituto taikymo nuostatų nepažeidė. Į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu skundžiama nutartimi nėra pažeidžiamos. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesnių nuteistojo teistumų skaičius, taip pat nusikalstamų veikų, be kita ko, ir analogiško pobūdžio, už kurias jis šiuo metu atlieka bausmę, skaičius, bei tai, kad nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu, ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.
11. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą, o tai bendrojo non bis in idem principo nepažeidžia. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 5 metus laisvės atėmimo, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Priešingai nei teigiama skunde, būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
12. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis dirba, dengia finansinius įsipareigojimus, dalyvauja elgesio korekcijos programose, motyvaciniuose pokalbiuose, programoje „Žalioji oazė“, lankė ir baigė programą EPP, lanko pozityvaus užimtumo priemones, per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką buvo keturis kartus paskatintas, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais. Iš aptartų duomenų matyti, jog stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgsenos pokyčiai, jo pastangos integruotis į visuomenę, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, šių duomenų lygtiniam paleidimui taikyti nepakanka. Minėta, jog individualus socialinės reabilitacijos planas apibrėžia bausmės atlikimo tvarką, kurios nuteistasis turi laikytis siekdamas reabilitacijos, tačiau lygtinio paleidimo klausimui svarbios ir kitos nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės. Kadangi skundui nagrinėti pateikti duomenys nepatvirtina kryptingos ir išimtinai teigiamos nuteistojo elgesio korekcijos viso bausmės atlikimo metu, todėl spręsti, jog jo pažanga jau šiuo metu yra pakankama, pagrindo nėra, ką patvirtina ir OASys metodika nustatomų dinaminių (kintančių) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius.
13. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam išskiriami trys kriminogeniniai veiksniai. Ankstesni teistumai yra statinis veiksnys, kurio nuteistasis neturi galimybės pakeisti, tačiau jo riziką nusikalsti taip pat didina kriminogeniniams veiksniams priskiriami mąstymas ir elgesys (nuteistasis stokoja veiksnių, lėmusių nusikalstamumą, įžvalgos) bei nuostatos (nuteistasis nesilaikė jam priežiūros keliamų reikalavimų). Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktų duomenų, nuteistasis, bausmę atlikdamas nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d., 2018 m. vasario 18 d. buvo baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Analogišką pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą jis padarė 2018 m. rugsėjo 23 d. Be to, pažeidęs lokalizaciją, jis drausmine tvarka buvo nubaustas 2018 m. spalio 24 d. Nors nuteistasis skunde minimizuoja šių nuobaudų reikšmę jo elgsenos pataisos proceso metu vertinimui, tačiau toks nekritiškas jų vertinimas suponuoja pagrindą manyti, jog jis šiuo metu vis dar nėra įsisąmoninęs priešingo visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad nuteistasis iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos į Alytaus pataisos namų Pusiaukelės namus buvo perkeltas 2017 m. lapkričio 3 d., taigi šiurkštų drausmės pažeidimą – pavartojus alkoholinių gėrimų – jis padarė praėjus tik kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo jo perkėlimo bausmei atlikti iš dalies struktūruotoje aplinkoje. Ši aplinkybė, taip pat analogiškų šiurkščių drausmės pažeidimų padarymas per pakankamai trumpą laiko tarpą pagrindžia socialinio tyrimo išvadoje nurodomą ir nuteistojo skundžiamą aplinkybę, jog jis nuolat kartoja tas pačias klaidas nepasimokydamas ir ankstesnio patyrimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai, kad nuteistasis, atlikęs pakankamai didelę paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tęsdamas bausmės atlikimą iš dalies struktūruotoje aplinkoje, nesugebėjo laikytis pataisos įstaigos vidaus tvarkos, vertintina itin kritiškai ir sudaro pagrindą spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymui materialiųjų sąlygų – pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Paskutinioji 2018 m. spalio 26 d. nuteistajam paskirta drausminė nuobauda nustojo galioti tik 2019 m. birželio 25 d., ją panaikinus prieš terminą, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu šiuo metu negali būti vertinama kaip akivaizdi ir pakankama.
14. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis nusikalstamas veikas padarė momentiškai, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių. Minėta, kad dalis nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų buvo susijusios su finansinės naudos siekimu. Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistasis ir šiuo metu neturi pakankamų įgūdžių susitvarkyti su finansiniais sunkumais. Jis, turėdamas vidurinį išsilavinimą, jokios profesijos, kuri padidintų jo galimybes įsidarbinti ir užsitikrinti legalų pragyvenimo šaltinį, įgyti nesiekia. Nors pataisos įstaigoje jis dirba, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, turimi itin dideli finansiniai įsipareigojimai, juos priverstinai išskaitant iš gaunamo darbo užmokesčio, esant neišnykusiems aptartiems kriminogeniniams veiksniams, didinantiems L. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo spręsti, jog jau šiuo metu nuteistasis savo tikslų lygtinio paleidimo metu sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, juolab, kad iki šiol nuteistasis geba atpažinti tik kai kuriuos veiksnius, vedusius jį į nusikalstamumą.
15. Tokio manymo nepašalina ir skunde akcentuojama aplinkybė apie nuteistojo galimybes įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimo lygtinio paleidimo metu. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien juridinio asmens atstovo pažymos apie sutikimą priimti į darbą nuteistąjį, pateikimas nepatvirtina, jog nuteistasis minėtoje bendrovėje iš tikrųjų įsidarbins. Kartu pažymėtina, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, remiantis viešai internete prieinamais duomenimis, pažymą apie nuteistojo įdarbinimą pateikė vos įsteigus jos veiklą. Pateikta pažyma neatitinka raštvedybos reikalavimų, yra nepasirašyta. Be to, bendrovės buveinė yra apie 200 km atstumu nuo nuteistojo nurodytos gyvenamosios vietos, kurioje jam būtų taikoma probacija su intensyvi priežiūra. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atmesti nuteistojo skundo argumentus dėl nepagrįstų skundžiamos nutarties išvadų dėl jo galimybių įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip nepagrįstus.
16. Įvertinus šias aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo L. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. spalio 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.