Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2011-12-16 · Civilinė byla Nr. 2A-971-516/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-12-16
Bylos Nr.
2A-971-516/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-00449-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
G. G.
Kategorijos
  • 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-971-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00449-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 16 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

sekretoriaujant G. P.

dalyvaujant atsakovei G. G.

atsakovės atstovei advokatei J. L.

vertėjai O. J.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 22-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Progresas“ ieškinį atsakovei G. G. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas 22-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės G. G. 1108,50 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas, bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovė nuo 2006 m. lapkričio mėnesio nemokėjo nustatytų įmokų kaupiamosioms lėšoms, kurios buvo renkamos nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. balandžio mėnesio, todėl atsakovės skola už kaupiamąsias lėšas siekia 1054,08 Lt. 2006-11-28 įvykusio visuotinio namo savininkų bendrijos susirinkimo metu buvo nuspręsta rinkti kaupiamąsias lėšas 1 Lt/kv.m per mėnesį dydžio. 2006-12-12 įgaliotinių susirinkimo metu buvo nuspręsta kaupiamąsias lėšas 1 Lt/kv.m per mėnesį rinkti su komunaliniais mokesčiais nuo 2006 m. lapkričio mėnesio. Kaupiamųjų lėšų dydis dar kartą buvo patvirtintas 2007 04 03 visuotinio bendrijos namo butų savininkų susirinkimo metu, kur nuspręsta nekeisti renkamų kaupiamųjų lėšų dydžio. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams, todėl atsakovė privalo sumokėti 1054,56 Lt įsiskolinimą ieškovei. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė liko nesumokėjusi 53,94 Lt. už komunalines paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-08-20 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.

Teismas priteisė iš G. G. 1054,56 Lt nesumokėtų kaupiamųjų įmokų bei 53,94 Lt skolos už komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą, t.y. 1108, 50 Lt. sumą nuo 2010 01 08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 473,50 Lt bylinėjimosi išlaidų 122-osios daugiabučio namo savininkų bendrijai „Progresas“.

Teismas nustatė, kad 2006-11-28 įvykusio visuotinio bendrijos namo butų savininkų susirinkimo metu buvo patvirtintas investicinis projektas ir nuspręsta rinkti kaupiamąsias lėšas 1 Lt/kv.m per mėnesį dydžio. 2007-04-03 visuotinio bendrijos namo butų savininkų susirinkimo metu atliktas investicijų projekto perbalsavimas raštu ir nutarta kaupiamąsias lėšas rinkti 1 Lt/kv.m per mėnesį. Vykdant šiuos sprendimus buvo parengtas Daugiabučio namo, esančio Minties g. 2, Vilniuje, modernizavimo investicijų projektas Nr.V0686, kuris susidėjo iš dviejų dalių – valstybės remiamų priemonių (I dalis ) ir valstybės neremiamų priemonių (II dalis). Aplinkybę, kad surinktos kaupiamosios lėšos buvo panaudotos lauko durų, šiluminio mazgo remontui, avansinio projekto apmokėjimui, investicinio projekto koregavimui, techninio projekto architektūrinės dalies, techninio projekto inžinerinės dalies daliniam apmokėjimui, šiluminio mazgo automatikos remontui, patvirtinta byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Pagal turimą buto plotą atsakovei apskaičiuota mokėti 43,94 Lt kaupiamųjų lėšų per mėnesį. Iš ieškovo pateiktų kaupiamųjų lėšų priskaitymų suvestinių matyti, kad atsakovei už laikotarpį nuo 2006 11 01 iki 2009 04 30 paskaičiuota 1054,56 Lt įmokų kaupiamosios lėšoms skola.

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai disponavimo bendruoju turtu teisę gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 str.1 d.), o kitas savininko teisių turinį sudarančias teises – valdymo ir naudojimo – balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad 2006-11-28, 2006-12-22 ir 2007-04-03 bendrijos narių susirinkimų sprendimai būtų nuginčyti.

DNSBĮ 29 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad bendrijos narys privalo apmokėti bendrijos nustatytas išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, taip pat žemės sklypo naudojimu ir priežiūra, proporcingai jo daliai bendrojoje nuosavybėje. teismo teigimu, ieškovė, kaip namo bendrasavininkė, privalo prisidėti savo lėšomis prie bendrųjų namo konstrukcijų ir inžinerinių tinklų atnaujinimo bei modernizavimo, t.y. prie investicinio projekto įgyvendinimo, nes lėšos yra skiriamos bendrojo objekto – viso namo – renovacijai, o projekto įgyvendinimas atitinka visų namo bendrasavininkių interesus ir padeda išsaugoti bei modernizuoti bendrąją nuosavybę. Esant bendrijos susirinkimo sprendimui ir turint daugumos gyventojų pritarimą, teismo nuomone, ieškovas pagrįstai inicijavo įmokų kaupiamosios lėšos rinkimą ir panaudojimą gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų renovacijai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovei atsirado prievolė atlyginti ieškovui įmokų kaupiamosioms lėšoms sumokėti sumą. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovei tenkanti už laikotarpį nuo 2006 11 01 iki 2009 04 30 apmokėti įmokų kaupiamosioms lėšoms dalis susidarė bendrijos susirinkimo sprendimo pagrindu apmokėjus bendrojo naudojimo objektų renovacijos darbus, apskaičiuota teisingai, pagrįsta byloje esančiais dokumentais ir priteistina iš atsakovės remiantis CK 4.82 str. 3 d., 4.83 str. 3 d., 6.2 str., 6.38 str. 1 d. Teismas iš atsakovės taip pat priteisė 53,94 Lt skola už komunalines paslaugas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė G. G. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-08-20 sprendimą dalyje dėl priteistų 1054,56 Lt nesumokėtų kaupiamųjų įmokų ir dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

dėl nesumokėtų kaupiamųjų įmokų nurodo, jog ieškovas atsakovės pareigą mokėti kaupiamąsias įmokas grindė Bendrijos butų savininkų 2006-11-28 priimtu sprendimu. Tačiau šis sprendimas negali sukelti apeliantei teisinių pasekmių, kadangi jis buvo panaikintas 2009-04-27 įvykusiame butų savininkų susirinkime ir šiuo metu negalioja. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Teigia, kad kaupiamosios lėšos nebėra renkamos nuo 2009 m. balandžio mėn. jeigu 2009-04-27 dieną įvykęs susirinkimas nebūtų nusprendęs panaikinti ginčijamą sprendimą, akivaizdu, jog lėšos būtų renkamos iki dabar. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad net ieškiniu buvo prašoma priteisti kaupiamąsias įmokas iki 2009 m. balandžio mėn. Ieškovas savo veiksmais pripažino, kad po 2009-04-03 susirinkimo nebėra pagrindo rinkti šiuos mokesčius. teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą prijungti dokumentus dėl buvusio pirmininko A. T. veiksmų, susijusių su iki tol vykdytais namo rekonstrukcijos darbais ir dokumentų, patvirtinančių surinktų lėšų panaudojimą. Teigia, kad prašomi prijungti įrodymai patvirtintų faktą, jog A. T. atžvilgiu Vilniaus miesto PK yra atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 184 str. 1 d. ir 300 str. Šiais dokumentais būtų patvirtinti apeliantės teiginiai, kad jokie remonto ir renovacijos darbai realiai atliekami nebuvo, o mokėjimai buvo daromi be pagrindo. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės po 1 Lt už kv.m, kadangi namo einamiesiems darbams buvo nuspręsta rinkti po 0,2 Lt už kv.m. nuo turimo turto ploto, o renovacijai po 0,8 Lt už kv.m. turimo buto ploto. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad po 0,2 Lt ji mokėjo kiekvieną mėnesį, todėl pagrindo reikalauti iš jos po 1 Lt nėra;pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra neaiškus. Nurodyta, kad priteisoa 473,50 Lt, o žodžiais parašyta – 1175 Lt. Jei laikyti, kad priteista 1175 Lt, tuomet apeliantė nesutinka su šia priteista suma, kadangi ši suma ženkliai per didelė, ji yra didesnė nei ieškinio suma. Atsakovės nuomone, tokio dydžio bylinėjimosi išlaidos prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Civilinio kodekso 4.83 str. 3 d. įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Aptariamo straipsnio 4 dalyje numatytos išlygos, kada buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų: 1) išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, su sąlyga, kad šios išlaidos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais; 2) dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo Civilinio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareikštą ieškinį, pagrįstai nurodė, jog Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumo valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą.

Tačiau pažymėtina, kad Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taigi, bendraturčių pareigų apimtis įvardijama šioje teisės normoje, todėl Civilinio kodekso 4.84 bei 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka balsų dauguma priimti sprendimai bendrturčiamas, nepritarusiems tokiems sprendimas (nedavusiems sutikimo dėl išlaidų), teisines pasekmes gali sukelti būtent tuo atveju, kada jie priimami dėl išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčių mokėjimo, rinkliavų ir kitų įmokų, taip pat dėl atskaitymų kaupti lėšas, skiriamas namui atnaujinti.

Kaip matyti iš byloje esančio 2006-11-28 protokolo (b.l. 48-53), jame gyventojų balsų dauguma buvo svarstytas klausimas dėl investicijų projekto darbų apimties ir lėšų, pasiūlyta pritarti fasadų šiltinimui, laiptinių langų pakeitimui, lauko durų pakeitimui, karšto ir šalto vandens vamzdynų renovacijai ir priimtas nutarimas dėl kaupiamųjų įmokų dydžio- 1 Lt už kvadratinį metrą. Teismas pažymi, jog šiuo nutarimu buvo nuspręsta kaupti lėšas konkretiems namo priežiūros, renovavimo, atnaujinimo darbams atlikti. Analogiškas buvo 2007-04-03 bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas (b.l. 56-57), todėl tokie sprendimai dėl lėšų kaupimo darbams, kurie numatyti Civilinio kodekso 4.82 str. 3 d. atlikti yra privalomi ir tiems bendraturčiams, kurie šiems sprendimams nėra pritarę (Civilinio kodekso 4.83 str. 4 d.).

Tačiau iš ieškovo į bylą pateiktų įrodymų nėra galimybės įvertinti, kiek kaupiamųjų lėšų buvo realiai panaudota atlikti darbams, dėl kurių buvo priimti minėti bendraturčių sprendimai, o kiek- kitiems darbams, dėl kurių tokių sprendimų priimta nebuvo. Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus (b.l. 125-126), kad buvo atsisakyta daugiabučio namo modernizavimo projekto įgyvendinimo. Apeliacinės instancijos teismui nutartimi pasiūlius ieškovui pateikti detalius paskaičiavimus su įrodymais, kiek kaupiamųjų lėšų buvo sukaupta nuo 2006 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. balandžio mėnesio, kokia šių lėšų dalis buvo panaudota namo modernizavimo projekto parengimui, kokia- lauko durų bei šilumos mazgo remontui (b.l. 140-141), ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad sprendimo dėl lėšų kaupimo investicijų projekto rengimui priimta nebuvo, todėl šių išlaidų atsakovė apmokėti neprivalo. Byloje nėra rodymų, kad buvo atlikti fasadų šiltinimo, laiptinių langų pakeitimo, balkonų remonto ir stiklinimo, rūsio langų pakeitimo darbai, dėl kurių minėtieji sprendimai buvo priimti.

Ieškovas į bylą yra pateikęs 2009-10-21 sutartį, sudarytą su UAB ,,Vilterma“ dėl šilumos mazgo, šildymo ir karšto vandens reguliatoriaus pakeitimo ir suderinimo (b.l. 75-76) bei atliktų darbų aktą (b.l. 77). Tačiau nėra duomenų apie sąskaitos (b.l. 77) už šių darbų atlikimą apmokėjimą. Taip pat yra pateikta 2007-06-12 sutartis, sudaryta su UAB ,,P. K. ir partneriai“ dėl karšto vandens ruošimo pavaros keitimo (b.l. 80), šių darbų perdavimo- priėmimo aktas (b.l. 81) bei apmokėjimą už darbą patvirtinantis mokėjimo nurodymas (b.l. 83). Tačiau šie darbai nepriskirtini prie karšto ir šalto vandens vamzdynų renovacijos darbų, nes iš sutarčių turinio (sutarties objekto apibūdinimo), atliktų darbų aktuose nurodytų darbų matyti, jog tai ne renovavimo, bet einamojo remonto darbai. Atsakovė tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde, taip pat- apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu tvirtino, kad visą laiką (tame tarpe ir ginčo laikotarpiu) kartu su mokesčiais už komunalines paslaugas mokėjo kaupiamąsias lėšas remontui- po 20 centų už kvadratinį metrą. Šią atsakovės nurodytą aplinkybę patvirtino ir liudytoja apklausta bendrijos narė, o šiuo metu- bendrijos revizorė R.A. B.. Tiek atsakovė, tiek ši liudytoja taip pat nurodė aplinkybes, kad laiptinės durys buvo pakeistos, tačiau už jų keitimą buvo sumokėta iš lėšų, visų gyventojų mokėtų į kaupiamąjį fondą po 20 centų už kvadratinį metrą.

CK 4.83 straipsnio 2 dalis numato butų ir kitų patalpų savininkų teisę reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų), kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus. Teisėtais buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) interesais laikoma tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymas.

Ieškovui nepateikus patikimų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė yra įsiskolinusi bendrijai už realiai atliktus remonto darbus ar kad jos mokėtos kaupiamosios lėšos yra nepakankamos atliktiems darbams apmokėti, taip pat- kad sprendime dėl lėšų kaupimo po 1 Lt už kvadratinį metrą numatyti pastato renovacijos darbai buvo atlikti (CPK 178 str.), t.y. neįrodžius, jog gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas nagrinėjamu atveju atitiko bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra teisinio pagrindo ieškovo reikalavimų tenkinimui.

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo bei materialinės teisės normų taikymo teismo sprendimas naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), priimant naują sprendimą- ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi atsakovė paduodant apeliacinį skundą nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą buvo atleista (Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 14 p., 99 str.), apeliacinį skundą patenkinus, žyminis mokestis priteisiamas iš ieškovo (Civilinio proceso kodekso 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo 22-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos ,,Progresas“ į valstybės biudžetą 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė