Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Fortesta“ betonuotoju, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2015-09-29, 17.11 val., Mindaugo g. 11, Vilniuje, iš AB „Swedbank“ bankomato paėmė 40 eurų, priklausančius M. S., kuris nuėmęs pinigus iš savo banko sąskaitos juos paliko bankomate.

A. S., teismo posėdžio metu teigė, kad supranta, už ką surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltės nepripažįsta, sutinka paaiškinti aplinkybes. Jokių pinigų nematė ir neėmė, prie bankomato būna dažnai, nes dirba Mindaugo g. 14, Vilniuje. Nežino, ar 2015-09-29 naudojosi bankomatu. Neįsivaizduoja, kas galėjo paimti pinigus. Parodžius byloje esančias nuotraukas, A. S. save atpažino, kiti asmenys jam nepažįstami.

Nors A. S. neprisipažino padaręs pažeidimą, jo kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, pagrindžia byloje esanti rašytinė medžiaga: M. S. pareiškimo duomenys (b.l.3), UAB „Swedbank“ vyresniojo specialisto raštas su pateiktomis nuotraukomis (b.l.7-16), kuriose užfiksuota, kaip 2015-06-29, 17:10:31 val., M. S. įdeda į bankomatą mokėjimo kortelę (Cardin), kurios paskutiniai skaičiai 0849, mokėjimo kortelė išduodama (Cardout) ir paimama (Cardtkn) 17:11:21 val., M. S. nueina nuo bankomato, 17:11:26 val. fiksuojamas pinigų išdavimas (Cashout-0849), nuotraukoje matoma, kad prie bankomato stovi A. S., jam tebestovint 17:11:30 val. fiksuojama pinigų paėmimo operacija (Cashtkn). 17:11:39 val. į bankomatą įdedama A. S. mokėjimo kortelė, kurios paskutiniai skaičiai 5949. Teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, užklausė AB „Swedbank“, kiek laiko išduoti grynieji pinigai laikomi bankomato pinigų išdavimo vietoje, ar jie gali būti įtraukiami atgal į bankomatą. AB „Swedbank“ vyresnysis specialistas A. D. informavo teismą, kad nepaėmus pinigų iš bankomato jie įtraukiami atgal po 15 sekundžių, pinigai patys iškristi negali. Teismas sprendžia, kad byloje pateiktų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. S. bankomate palikti pinigai atgal į bankomatą nebuvo įtraukti, kadangi nuo pinigų išdavimo operacijos iki operacijos, kada A. S. įdeda savo mokėjimo kortelę į bankomatą, nėra praėję 15 sekundžių, per šį laikotarpį buvo užfiksuota pinigų paėmimo operacija (Cashtkn-0849), nuotraukoje matomas A. S. atvaizdas. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad M. S. priklausančius 40 eurų paėmė A. S., jo veika tinkamai kvalifikuota kaip ATPK 50 str. pažeidimas.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę – A. S. nebuvo baustas administracine tvarka. Administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama tiek nubaudimo, tiek prevencinių tikslų. Teismui įstatymo suteikiama teisė spręsti, kaip ir kokia apimtimi kiekvienu konkrečiu atveju bus pasiekta administracinės nuobaudos tikslų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, kurios nuosekliai laikosi ir visų instancijų bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami administracinių teisės pažeidimų bylas apeliacine instancija, yra pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-827/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 5-542/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N3-331/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 3-1900/2006). Vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai A. S. atžvilgiu bus pasiekti jam skiriant švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 50 straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 23 str., 30 str., 30¹ str., 224 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

pripažinti A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, ir skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.