Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Ričardo Gilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 str. 1 d., 183 str. 1 d., 184 str. 1 d., 184 str. 1 d., 223 str. 1 d., 221 str. 1 d. ir nubaustas :

- pagal BK 223 str.1 d.- 35 MGL (4375 Lt) bauda;

- pagal BK 183 str.1 d.- 20 MGL (2500 Lt) bauda;

- pagal BK 184 str.1 d.- 25 MGL (3125 Lt) bauda;

- pagal BK 184 str.1 d.- 30 MGL (3750 Lt) bauda;

- pagal BK 223 str.1 d.- 30 MGL (3750 Lt) bauda;

- pagal BK 221 str.1 d.- 20 MGL (2500 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu ir iš dalies sudedant, paskirta galutinė bausmė 100 MGL (12500 Lt) bauda. Priteista iš D. V. N. R. 4129,12 Lt. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

- būdamas UAB “Protegus”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų reikalavimus, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „Protegus“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo , įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

-būdamas UAB “Protegus”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB “Protegus turtą-pinigus, o būtent: 2001-11-07 dieną, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytą valandą, iš UAB “Protegus”, registruotos (duomenys neskelbtini), kasos gavo 4020 Lt, 2001-11-07 sumokėjęs UAB “Eproma” už įsigytas apsaugos sistemas-vaizdo kamerą YK-574F, lauko korpusą H2, laikiklį lauko korpusui 420 litų, likusią- 3600 litų sumą pasisavino;

-2004 metais kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytą dieną ir valandą, iššvaistė jam patikėtą saugoti svetimą UAB “Protegus” turtą, o būtent: 2003-03-31 d. Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos areštuotą ir jam saugoti patikėtą UAB “Protegus” turtą - 800 litų vertės kompiuterį AMD K6-2-300, 2004-01-23 d. neteisėtai surašydamas ilgalaikio turto likvidavimo aktą ir jį sunaikindamas;

-2004-03-12 dieną, ikiteisminio tyrimo metu ir teismo nenustatytą valandą, iššvaistė jam patikėtą saugoti svetimą UAB “Protegus” turtą, o būtent: 2003-03-31 d. Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos areštuotą ir jam saugoti patikėtą UAB “Protegus” turtą- 6000 litų vertės printerį - kopijavimo aparatą “Tochiba e-studio 16s” su dangčiu, parduodamas už 3304 Lt. UAB “Teletinklas”, esančiai Margirio g. 3-1, Panevėžyje;

būdamas UAB "Rizikos valdymo centras", kodas 4825616, registruotos Respublikos g. 38, Panevėžys, direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. l d., būdamas atsakingu asmeniu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, laikotarpyje nuo 2002-01-01 iki 2005-12-01, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų reikalavimus, aplaidžiai tvarkė UAB "Rizikos valdymo centras" buhalterinę apskaitą, todėl iš dalies nebuvo galima nustatyti 2002-2005 metų UAB "Rizikos valdymo centro" veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;

-būdamas UAB "Rizikos valdymo centras", kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2004­-10-01 iki 2004-10-29, pažeisdamas 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr.1X- 675 3 str., 51 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriui metinės pelno mokesčio deklaracijos kartu su finansine atskaitomybe už 2003 metus ir 2004 metus, metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos už 2004 metus, po to, kai Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyrius 2005-10-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) priminė apie pareigą pateikti šias deklaracijas per dešimt dienų nuo priminimo gavimo, t.y. iki 2005-10-29, adresu: Durpyno g. 3, Panevėžys.

Nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-11-13 nuosprendį skundžiamoje dalyje ir išteisinti pagal BK 183 str. 1 d., 184 str. 1 d. (kompiuterio iššvaistymas), 184 str. 1 d. (kopijavimo aparato iššvaistymas), sumažinti paskirtų baudų dydį iki 10 MGL dydžio už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką bei galutinę subendrintą bausmę, atmesti jam pareikštus N. R. ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinius ieškinius.

Apeliantas teigia, kad jis pripažintas kaltu pagal BK 183 str. 1 d. nepagrįstai, kadangi iš UAB ,,Protegus“ kasos 3600 Lt jis nepasisavino, minėtą sumą išleido įmonės reikmėms. Jis pateikė tai įrodančius dokumentus, tačiau avanso apyskaitoje buvo klaidingai įrašyta, kad mokėjimus jis atliko iš savo asmeninių (buvo įmonės kreditorius, avanso apyskaitoje kredite nurodytas kodas ,,Kreditas 48“), o ne iš įmonės lėšų (šiuo atveju būtų nurodytas skaičius ,,25“). Be to dėl aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos ir pilnai neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų byloje nebuvo pakankamai surinkta duomenų, kaip buvo panaudoti 3600 Lt, nepaneigta, kad jis juos galėjo panaudoti įmonės reikmėms, todėl apeliantas mano, kad jo pripažinimas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 1 d., yra nepagrįstas. Taip pat apeliantas mano, kad teismas nuosprendyje turėjo motyvuotai pagrįsti jo tyčią pasisavinant 3600 Lt iš UAB ,,Protegus“ kasos.

Teigia, kad jis pripažintas kaltu pagal BK 184 str. 1 d. irgi nepagrįstai, kadangi jis neiššvaistė svetimo jam patikėto UAB ,,Protegus“ turto, t.y. kompiuterio 800 Lt ir kopijavimo aparato ,,TOSHIBA“ 6000 Lt vertės. Būdamas UAB ,,Protegus” vadovu, jis disponavo, valdė, naudojosi jam patikėtu įmonės turtu, todėl pagal amortizacinį nusidėvėjimą nebetinkamą naudotis kompiuterį nurašė kaip bevertį turtą, nepažeisdamas teisės aktų nustatytos tvarkos. Kopijavimo aparatą ,,TOSHIBA“, turėdamas teisę disponuoti jam patikėtu įmonės turtu, 2004-03-12 apeliantas pardavė įmonei UAB ,,Teletinklas“ už 3304 Lt, gautus pinigus įnešė į įmonės UAB ,,Protegus“ kasą bei panaudojo įmonės veikloje. Kad apeliantas neiššvaistė 6000 Lt įrodo ir tai, kad apylinkės teismas, tenkindamas civilinės ieškovės ieškinį, nuosprendyje priteisė apeliantui atlyginti 526,12 Lt, kuriuos jis tariamai iššvaistė t.y. - skirtumą tarp kopijavimo aparato pardavimo kainos ir aparato likutinės (balansinės) vertės, o ne 6000 Lt, kuriuos kaip teigiama nuosprendyje, jis iššvaistė. Taip pat apeliantas mano, kad 184 str. 1 d. buvo pritaikytas netinkamai, nes jis kaltinamas įmonės areštuoto turto neišsaugojimu, t.y. tuo, kad pažeidė įmonės turtui nustatytą specialų teisinį rėžimą. Baudžiamoji atsakomybė už aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, iššvaistymas ar paslėpimas numatyta BK 246 str., tačiau įmonės turto nurašymo ir pardavimo metu baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta tik už savo aprašyto, areštuoto ir patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iššvaistymą arba paslėpimą, o už įmonės areštuoto turto perleidimą ar kitokį neišsaugojimą baudžiamoji atsakomybė numatyta nebuvo.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, neatsižvelgdamas į CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trijų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, į tai, kad pareikšto prašymo dėl termino atnaujinimo nebuvo, neatsižvelgdamas į apelianto prašymą teisme civilinio ieškinio reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126. str. 2 d.) ir ieškinį atmesti (CK 1.131.str. 1d.), nepagrįstai patenkino civilinės ieškovės N. R. civilinį ieškinį ir priteisė iš jo 4129,12 Lt žalai atlyginti. Apeliantas teigia, kad civilinis ieškinys turėjo būti atmestas ir dėl to, kad jis nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 str. 1 d. ir BK 184 str. 1 d. Be to apeliantas nurodo, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra nagrinėtinas tik dėl tiesioginės žalos, padarytos apelianto nusikalstama veika atlyginimo, o parduodamas kopijavimo apartą už realią rinkos kainą jis nepažeidė įmonei priklausančio turto įkainavimo ir perleidimo kitiems asmenims tvarkos, kaltinimai dėl šios veikos jam pareikšti nebuvo, todėl ir dėl šių nurodytų aplinkybių civilinis ieškinys, pareikštas dėl padarytos žalos, atsiradusios apeliantui pardavus kopijavimo aparatą 529,12 Lt pigiau nei jo likutinė balansinė vertė, negalėjo būti nagrinėjamas ir tenkinamas.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje pripažino, kad nesumokėtų mokesčių mokėjimo subjektas yra UAB ,,Rizikos valdymo centras“, kad apeliantas savo veiksmais Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai tiesioginės žalos nepadarė, todėl apeliantas mano, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys teismo turėjo būti atmestas, o ne paliktas nenagrinėtu.

Paskirtos bausmės dalyje D. V. teigia, kad teismas skirdamas 100 MGL (12 500 Lt) dydžio baudą, neatsižvelgė į teismo pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 223 str.1 d., BK 221 str.1 d. ir nuoširdžiai gailisi. Apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl tam tikrų žinių trūkumo, išlaiko du nepilnamečius vaikus, padeda savo pensininkams tėvams. Nurodo, kad jo pajamų, gaunamų dirbant UAB ,,Dilema“, vos užtenka pragyvenimui, todėl sumokėjus nustatytą baudą jis būtų sužlugdytas materialiai, negalėtų tinkamai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais bei padėti pensininkams tėvams. Apeliantas teigia, kad ir paskyrus minimalią baudą, būtu pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str.

Nuteistasis ir jo gynėjas teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą tenkinti iš dalies- D. V. pagal BK 184 str. 1 d. abiejuose epizoduose išteisinti, atitinkamai sumažinti priteistą civilinį ieškinį.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kad D. V. padarė Baudžiamojo kodekso 221 str. 1 d., 223 str. 1 d. (aplaidus UAB „Protegus“ apskaitos tvarkymas), 223 str. 1 d.(aplaidus UAB „Rizikos valdymo centras“ apskaitos tvarkymas) numatytas uždraustas nusikalstamas veikas įrodyta teismo posėdžio metu ištirtais ir skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje įvertintais įrodymais. Apeliantas neginčija skundžiamo nuosprendžio dalies, kuria pripažinta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 221 str.1 d., BK 223 str.1 d., 223 str. 1 d., tik ginčija šioje dalyje jam paskirtų bausmių-baudų dydį.

Dėl BK 183 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 183 str. yra įtvirtinta atsakomybė už kaltininko žinioje esančio ar jam patikėto turto ar turtinės teisės pasisavinimą, t.y. baudžiamasis įstatymas tiesiogiai numato draudimą pasisavinti svetimą turtą ar turtinę teisę, kuri yra kaltininko žinioje ar jam patikėta. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, nes akcinės bendrovės akcijų turėtojai turi nuosavybės teisę tik į akcinės bendrovės akcijas, ir ši teisė atsiranda tik akcinę bendrovę likvidavus. Nusikaltimo dalykas yra ne bet koks turtas (turtinė teisė), bet tik kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje. Tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. BK 183 str. numatyto nusikaltimo esmė yra tai, kad kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą ar turtinę teisę neteisėtai neatlygintinai paverčia savo turtu ir taip padaro žalą turto savininkui. Nors įmonės vadovas ir akcininkas (turėjo 44 proc. akcijų) D. V. turėjo tam tikrus įgaliojimus, susijusius su turtu, tačiau nei turtas, nei turtinės teisės netapo jo nuosavybė. Pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolimesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Apylinkės teismas skundžiamame pagrįstai pripažino, kad D. V., dirbdamas UAB „Protegus“ direktoriumi, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, tyčia neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį UAB „Protegus“ priklausantį turtą – 3 600 Lt pinigais. Apeliantas iš esmės neginčija lėšų paėmimo fakto, tačiau nurodo, kad paimtos lėšos buvo naudojamos su bendrove susijusiems reikalams spręsti ir nebuvo pasisavintos. Baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kuris pareigą įrodyti asmens kaltę nustato valstybiniam kaltinimui. Ši pareiga galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštą kaltinimą įrodyti. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje išvardijo įrodymus ir šie įrodymai sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad D. V. pasisavino jo žinioje buvusias lėšas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2000 02 17 Nr. 179) nustatyta pinigų sumokėjimo atskaitingam asmeniui tvarka ir terminai, taip pat atskaitingo asmens atsiskaitymo su įmone už panaudotus pinigus tvarka. Apylinkės teismas nustatė, kad direktoriui D. V. 2001-11-07 iš bendrovės kasos pagal kasos išlaidų orderį be numerio buvo išduota 4020 Lt kaip atsiskaitymams su tiekėjais, pagrindas nurodytas ,,už paslaugas“ (5t. 20 l.) (koresponduojanti sąskaita – 45 prekybos skolos). D. V., kaip atskaitingas asmuo, priimdamas pinigus, pasirašė kasos išlaidų orderį ir įrašė gautą sumą. Taip pat buvo padarytas įrašas į kasos knygą 4020 Lt sumai. Prie kasos išlaidų orderio, kaip pateisinamas dokumentas, priedelis, yra nurodytas kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 420 Lt sumai, išrašytas UAB ,,Eproma“ vardu, apmokėjimo pagrindas nurodytas - PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 420 Lt sumai už įsigytas apsaugos sistemas - vaizdo kamerą YK-574F, lauko korpusą H2, laikiklį lauko korpusui (5 t., 21-22 l.). specialisto išvadoje (t.6 b.l.2-5) konstatuota, kad D. V., dėl likusių 3600 Lt nepateikė ataskaitų apie lėšų panaudojimą, 3600 Lt lėšų panaudojimas yra nepagrįstas-nepateikti pateisinantys išlaidas dokumentai. Pareiga D. V. pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktą, išlieka ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu, nes specialisto išvadoje nustatyta tiksli pinigų, dėl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai, suma. To pakanka kelti atsakomybės klausimą dėl lėšų panaudojimo, o D. V. neigiant šią aplinkybę, jam atsiranda pareiga pateikti duomenis, pateisinančius lėšų panaudojimą, kurie patvirtintų, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (2000 02 17 Nr. 179) nustatyta, kad įmonės atskaitingas asmuo, gautais iš įmonės pinigais atsiskaitęs su kitomis įmonėmis, ūkininkais arba gyventojais, privalo pateikti buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos jis turi surašyti į avanso apyskaitą. Atskaitingas asmuo, atliekantis įvairius mokėjimus įmonės vardu, privalo turėti mokėjimus patvirtinančius dokumentus. Tai reiškia, kad atlikęs bet kokį pinigų mokėjimą atskaitingas asmuo iš įmonės arba gyventojo, kuriam jis sumokėjo pinigus, turi gauti atitinkamą apskaitos dokumentą, iš kurio būtų galima nustatyti atliktos ūkinės operacijos turinį. Kad pinigų mokėjimus pagrindžiančiais dokumentais būtų galima pripažinti įmonės ataskaitinio laikotarpio sąnaudas, atskaitingo asmens į įmonės buhalteriją pristatyti apskaitos dokumentai privalo turėti teisės aktuose nustatytus rekvizitus. D. V., kaip bendrovės administracijos vadovas žinojo, kad lėšos yra jam patikėtos ir jis yra atsakingas už šių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms, jis žinojo ir apie pareigą atsiskaityti už panaudotas lėšas. Pateikdamas versiją, kad iš bendrovės kasos paimti 300 Lt buvo panaudoti bendrovės reikmėms, jau vykstant ikiteisminiam tyrimu, 2005-11-08 D. V. pateikė avanso apyskaitas už 2002 m. sausio-balandžio mėnesius (5 t. 127 l.). Jis patvirtino, kad šias avansines apyskaitas užpildė pats pagal kompiuteryje esančius blankus.

Teismų praktikoje dokumentu laikomas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ar pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos. 2006 m. gruodžio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 5-5-84 dėl įmonės ūkinės–finansinės veiklos (7t. 76-77 l.) nurodoma, kad pateiktos avanso apyskaitos apie grynųjų pinigų panaudojimą atsiskaitymams su tiekėjais, yra be jo parašų, D. V. pateikė apyskaitų tik antrąsias puses arba antrąsias dalis, kai tipinė avanso apyskaita turi dvi puses. Pirmoje dalyje įrašoma grynųjų pinigų apyvarta: grynų pinigų likutis ataskaitinio mėnesio pradžioje, atskaitingo asmens per ataskaitinį mėnesį išleisti gryni pinigai, grynų pinigų likutis ataskaitinio mėnesio pabaigoje. Antrojoje avanso apyskaitos pusėje arba dalyje išvardijami dokumentai, pagrindžiantys atskaitingo asmens per ataskaitinį mėnesį įmonės vardu išleistus grynus pinigus. Be to negalima nustatyti kreditoriaus, kuriam įsipareigojimai buvo registruojami naudojant 48 sąskaitą. Kolegija konstatuoja, kad apelianto pateiktos avanso apyskaitos neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, pateikti dokumentai nepagrindžia apelianto teiginio, kad jis 3600 Lt nepasisavino, o juos panaudojo įmonės veiklai.

Apeliantas skunde nurodo, kad jo pateiktose avanso apyskaitose nurodytos pinigų sumos, kurias jis sumokėjo iš įmonės lėšų, tačiau pildydamas avansines apyskaitas jis dėl žinių trūkumo paliko įrašus ,,Kreditas 48“ (jis skaitomas kaip įmonės kreditorius), o ne ,,25“, kas reikštų, kad mokėjimai buvo atlikti iš įmonės lėšų, t.y. iš jam duotų 300 Lt. Tačiau pateiktose D. V. avanso apyskaitose, pagal įmonės sąskaitų planą (7 t. 122 l.), įrašas ,,kreditas 48“ reiškia, kad įmonė UAB ,,Protegus“ turi trumpalaikius įsipareigojimus pagal nurodytas sumas (kreditoriaus dėl pateiktų dokumentų trūkumo nustatyti negalima), jei įrašas būtų buvęs ,,25“, tai pagal sąskaitų planą reikštų, kad įmonė UAB ,,Protegus“ nurodytas sumas gaus per vienerius metus ir ji pati yra kreditorius. Net ir sutinkant su apelianto teiginiu, kad įvyko klaida ir vietoje įrašo ,,48“ turėjo būti įrašas ,,25“, tai neįrodo, kad D. V. nepasisavino 3 600 Lt.

Kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas teisingai kvalifikavo D. V. veiką pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, pagrįstai pripažino, kad D. V., jo žinioje esančias lėšas paversdamas savo turtu, veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo apie pareigą atsiskaityti už bendrovės sąskaitoje esančių lėšų panaudojimą, tačiau sąmoningai nepateikė ataskaitų dėl išleistų pinigų.

Dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių

D. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 184 str. 1 d. dviejuose epizoduose už UAB “Protegus” turto - kompiuterio AMD K6-2-300 iššvaistymą ir UAB “Protegus” turto - printerio - kopijavimo aparato “Tochiba e-studio 16s” iššvaistymą. BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais turto, turtinės teisės atžvilgiu ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto iššvaistymo subjektyviosios pusės požymiui – kaltei būdinga tyčia arba neatsargumas.

BK 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį t.y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išanalizavo apelianto veiksmus susijusius su UAB „Protegus“ turto valdymu, bet padarė neteisingą išvadą, kad apeliantas iššvaistė UAB ,,Protegus“ turtą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė šias aplinkybes: apeliantas, žinodamas kad 2003-03-31 Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija areštavo UAB ,,Protegus” turtą – printerį-kopijavimo aparatą “Tochiba e-studio 16s” įvertintą 6000 Lt, 2004-03-12 šį turtą pardavė UAB,,Teletinklas“ už 3 304 Lt (turto vertė 2 800 Lt ir pardavimo PVM 504 Lt) pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir gautus pinigus įnešė į įmonės UAB ,,Protegus“ kasą ( 2004 m. kovo mėn. kasos knygoje buvo įrašytos 3304 Lt įplaukos iš UAB ,,Teletinklas“ pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini)) (7t. b.l.156 ) bei panaudojo įmonės veikloje. Iš apylinkės teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad šiame epizode įmonės turtas nebuvo neatlygintinai perleistas tretiesiems asmenims, todėl pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino apelianto veiksmus, kaip iššvaistymą. Nors šiame epizode pateikti įrodymai – pažyma (t.5 b.l. 24) rodo, kad atsižvelgiant į likutinę balansinę pardavimo dienai spausdintuvo vertę, šio spausdintuvo pardavimo nuostolis buvo 529,12 Lt, tačiau teisėjų kolegijai nėra pagrindo padaryti išvadai, kad D. V. kaip bendrovės vadovo veiksmai, parduodant spausdintuvą, buvo akivaizdžiai nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi bendrovei, kadangi nepateikti įrodymai, kad pardavimo dienai spausdintuvo vertė akivaizdžiai viršijo rinkos, o ne likutinę balansinę vertę.

Taip pat apylinkės teismas nuosprendyje nustatė, kad 2003-03-31 Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcija areštavo UAB ,,Protegus” turtą – kompiuterį AMD K6-2-300, kuris buvo įvertintas 800 Lt ir šį kompiuterį perdavė saugoti D. V., o šis 2004-01-23 neteisėtai surašė ilgalaikio turto likvidavimo aktą ir kompiuterį sunaikino, tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą saugoti svetimą UAB „Protegus turtą. D. V. tvirtina, kad kompiuterį išmetė, pastarajam susidėvėjus. Šie apelianto parodymai nepaneigti. Byloje nėra jokių kitokių duomenų, kad kompiuterį AMD K6-2-300 apeliantas neatlygintinai perleido tretiesiems asmenims. Iš 2004-12-03 Panevėžio apygardos teismo sprendimo (t.1 5 b.l.82-85) matyti, kad iš D. V. priteista 3 999 Lt už kompiuterio AMD K-6-2300 neperdavimą teismo paskirtam administratoriui, teismo sprendime konstatuota, kad šie D. V. veiksmai susiję su netinkamu bendrovės vadovo pareigų atlikimu, nes turtas į bendrovės turto sąrašą nustatyta tvarka neįtrauktas ir neapskaitytas, nurašymo aktas nesurašytas, administratoriui nustatytais terminais ir tvarka neperduotas, D. V. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymu nustatytos pareigos (CK 6.246 str. 1 d.), t.y šiame teismo sprendime taip pat nėra konstatuota, kad kaltinime nurodytas kompiuteris neteisėtai pateko pas trečius asmenis, t.y. buvo iššvaistytas.

Tokiu būdu, nagrinėjamuose epizoduose dėl svetimo turto iššvaistymo apeliacinės instancijos teismas nenustatė nuteistojo D. V. veiksmuose būtinų šios nusikalstamos veikos požymių - neatlygintino svetimo turto perleidimo tretiesiems asmenims. Nesant šių požymių nėra ir jam inkriminuotų nusikaltimų, todėl iš šių kaltinimų D. V. išteisintinas, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese - tai baudžiamojo proceso metu pareiškiamas ir išsprendžiamas dėl nusikalstamos veikos turėjusio žalos asmens reikalavimas atlyginti žalą. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti pareikštas ir sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis teisme patikrintais dokumentais nustato, kad ieškinys yra pagrįstas esant šioms trims sąlygoms: 1. kai fiziniam ir juridiniam asmeniui padaryta žala 2. kai įtariamojo ( kaltinamojo ) veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių 3. kai tarp įtariamojo kaltinamojo veikos ir fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Apeliantas skunde nurodo, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys teismo turėjo būti atmestas, o ne paliktas nenagrinėtu, nes apeliantas savo veiksmais Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai tiesioginės žalos nepadarė. Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o ieškinio dalykas – reikalaujamos atlyginti turtinės ar (ir) neturtinės žalos dydis. BPK 115 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką t.y. nėra civilinio ieškinio pagrindo, nes nustatyta, kad žalą padarė ne kaltinamasis. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje teisingai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nagrinėtinas tik dėl tiesioginės materialinės žalos, o Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija žalą patyrė dėl nesumokėtų mokesčių, t.y. tiesiogiai dėl nusikalstamos kaltinamojo veikos ji žalos nepatyrė, todėl jos pateikto civilinio ieškinio iš vis nenagrinėjo. Palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą baudžiamojoje byloje, ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka. Šioje dalyje apylinkės teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Apelianto prašymas atmesti N. R. civilinį ieškinį tenkintinas iš dalies. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu D. V. pripažintinas kaltu pagal BK 183 str. 1 d. pasisavinęs UAB ,,Protegus“ turtą 3 600 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus litų) pagrįstai. Civilinis ieškinys šioje dalyje įrodytas, iš D. V. priteista 3 600 Lt N. R. naudai žalai atlyginti pagrįstai.

N. R. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu civilinio ieškinio apimtyje 529,12 Lt – dėl turto iššvaistymo pagal BK 184 str. 1 d., kadangi D. V. išteisintinas, nesant jo veikose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Sutinkamai su BPK 115 str. 3 d. 2 p., jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Dėl bausmių

Pagal BK 223 str. 1 d. (dėl aplaidaus UAB „Protegus“ apskaitos tvarkymo), BK 223 str. 1 d. (dėl aplaidaus UAB „Rizikos valdymo centras“ apskaitos tvarkymo), BK 221 str. 1 d. ir BK 183 str. 1 d. skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu D. V. pripažintas kaltu pagrįstai. Apeliantas neginčija už šias nusikalstamas veikas jam paskirtų bausmių rūšies (baudos), tačiau ginčija jų dydį.

Sutinkamai su BK 11 str. 3 d., D. V. įvykdyti BK 223 str. 1 d. ir 183 str. 1 d. numatyti nusikaltimai yra nesunkūs, už kuriuos sutinkamai su BK 47 str. 3 d. 2 p. gali būti skiriama bauda nuo 1 iki 100 MGL, o BK 221 str. 1 d. numatyta veika yra baudžiamasis nusižengimas, už kurį, sutinkamai su BK 47 str. 3 d. 1 p. gali būti skiriama bauda nuo 1 iki 50 MGL. Pagal BK 223 str. 1 d. (dėl aplaidaus UAB „Protegus“ apskaitos tvarkymo), BK 183 str. 1 d. D. V. paskirtų baudų dydžiai, netgi ir nenustačius šiuose epizoduose D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra mažesni, negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, o epizoduose dėl aplaidaus UAB „Rizikos Valdymo centras“ apskaitos tvarkymo pagal BK 223 str. 1 d. ir BK 221 str. 1 d., esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei bei nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskirtų baudų dydžiai yra dar mažesni, negu sankcijose numatytas šių bausmių vidurkis. Nustatydamas baudų dydžius už aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė, nustatydamas baudų dydžius atsižvelgė į visas apelianto skunde nurodomas aplinkybes, paskirtų baudų dydžiai nėra aiškiai per dideli. Šioje dalyje apelianto reikalavimų tenkinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-11-13 nuosprendžio dalį, kurioje D. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 184 str. 1 d. dėl UAB „Protegus“ kompiuterio ir dėl UAB „Protegus“ kopijavimo aparato iššvaistymų panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

D. V. pagal BK 184 str. 1 d. (dėl kompiuterio iššvaistymo) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.)

D. V. pagal BK 184 str. 1 d. (dėl kopijavimo aparato-spausdintuvo iššvaistymo) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis BK 63 str.1 d., 6 d., Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-11-13 nuosprendžiu pagal BK 223 str. 1 d. (už aplaidų UAB „Protegus“ apskaitos tvarkymą), BK 223 str. 1 d. (už aplaidų UAB „Rizikos valdymo centras“ apskaitos tvarkymą), BK 183 str. 1 d. ir 221 str. 1 d. D. V. paskirtas bausmes subendrinti jas apimant (BK 221 str.1 d.), kitas- iš dalies sudedant ir paskirti D. V. galutinę subendrintą bausmę – 60 MGL (7 500 litų) baudą.

Priteisti iš D. V. N. R. 3 600 litų žalai atlyginti.

N. R. civilinį ieškinį dalyje dėl 529,12 Lt (kopijavimo aparato-spausdintuvo vertės atlyginimo) palikti nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.