Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-09-17 · Administracinė byla Nr. eI2-9789-426/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-17
Bylos Nr.
eI2-9789-426/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01904-2024-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Balčytienė, Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
mažoji bendrija „SM Trans“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-9789-426/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01904-2024-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Pukanasytės-Biekšės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – mažoji bendrija „SM Trans“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas, Kirgizijos Respublikos pilietis R. M. (R. M.), teismo prašo panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2024 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. 24S100938 (toliau – Sprendimas), kuriuo panaikintas jo leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. sausio 10 d.

Pareiškėjas skunde aiškina, kad jis laikėsi LR teisės aktų reikalavimų, gavęs LLG įsidarbino tarptautinių krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotoju ir iki skundžiamo Sprendimo priėmimo dienos visą laiką dirbo nurodytose pareigose Lietuvos įmonėse. Priešingai, nei teigia Departamentas, niekada nedirbo kitose pareigose ir kitų darbo santykių neturėjo ir neturi. Mano, jog Mažosios bendrijos (toliau – MB) vadovo pareigos nelaikytinos darbu pagal kitą darbo sutartį, nes su MB vadovu sudaroma civilinė, ne darbo sutartis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog darbą MB „SM Trans“ tarptautinių krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotoju pradėjo nuo 2023 m. lapkričio 15 d. Iš šių pareigų nebuvo atleistas ir kitų darbo sutarčių neturėjo, todėl, jo manymu, Departamentas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo priimti ginčijamą Sprendimą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog pats atsakovas pripažįsta, kad jis laikėsi visų reikalavimų ir gavo leidimą pakeisti darbdavį, todėl nuo 2023 m. lapkričio 15 d. perėjo dirbti į MB „SM Trans“ tarptautinių krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotoju (atsakovo Sprendime vadinama Bendrove 2).

Pareiškėjo nuomone, Departamentas klaidingai traktuoja, kad MB vadovo įregistravimas registre sukuria darbo santykius ir yra lygiaverčiai santykiai ar situacija, kaip su darbo sutarties subjektu (darbuotoju). Dėl šių priežasčių atsakovo teiginiai ar nuomonė, kad jis turėjo pasikeisti LLG pagal „teisėtos veiklos“ Lietuvoje nuostatas, yra visiškai neteisėti ir nepagrįsti.

Pareiškėjas akcentuoja, jog nenuslėpė nuo atsakovo ir niekada neteikė tikrovės neatitinkančių duomenų. Departamentas niekada nei jam, nei trečiajam suinteresuotam asmeniui nereiškė įspėjimo ar reikalavimo pašalinti trūkumus, todėl mano, jog motyvai, kuriais vadovavosi, priimdamas Sprendimą, yra nepagrįsti ir neargumentuoti, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad pažeistas įstatymas ar kaltinti pareiškėją, jog pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, taip pat nėra pagrindo naikinti jo LLG. Pareiškėjas akcentuoja, kad nesutinka su Sprendimu iš esmės, mano, kad jis nepagrįstas ir skubotas, priimtas neįvertinus visų aplinkybių bei nesuteikus galimybės pasisakyti pareiškėjui ir/ar trečiajam suinteresuotam asmeniui, jų neišklausius.

Skunde pareiškėjas akcentuoja, kad Departamentas nenurodo faktinių aplinkybių ir neteisėtų jo veiksmų, nes tokių ir nebuvo. Skundžiamas Sprendimas sukelia sunkias pasekmes ir yra neadekvati bei neproporcinga bausmė jam. Aiškina, kad pažeistos teisės turi būti apsaugotos bei tinkamai atkurtos. Departamentas neklausė papildomos informacijos apie atvykimo laiką, aplinkybes, dėl kurių darbdavys jo neįdarbino, todėl mano, kad atsakovas piktybiškai pasielgė ir nepagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimą ir prašė jį patenkinti. Papildomai paaiškino, jog pareiškėjas formaliai buvo paskirtas MB vadovu, jį konsultavo buhalterė, nes pats nesupranta lietuvių kalbos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – Sodra) buhalterė pranešė, jog pareiškėjas yra vadovas, nors realiai įmonėje dirbo vairuotoju. Atstovas paaiškino, kad pareiškėjas balandžio mėn. kitam asmeniui perleido akcijas ir šiuo metu nėra vienintelis akcininkas.

Pasak atstovo, naujas prašymas išduoti LLG neturi perspektyvos, todėl prašo patenkinti skundą, panaikinti atsakovo Sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su skundu dėl atsiliepime išdėstytų priežasčių. Nurodo, jog pareiškėjas, ketindamas dirbti virėju uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „Logista LT“, Departamentui 2022 m. liepos 26 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas 2023 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S460 išduoti LLG, galiojantį iki 2025 m. sausio 10 d. Leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui įteikė 2023 m. sausio 18 d.

Pareiškėjas tuo pagrindu, kad ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą) UAB „SM Trans“ (toliau –Bendrovė 2) atsakovui 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Departamentas 2023 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 23S197763 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti šioje Bendrovėje.

Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenis apie pareiškėją atsakovas patikrino VSDFV informacinėje sistemoje ir nustatė, kad jis UAB „Logista LT“ dirbo nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d. Bendrovėje 2 pareiškėjas dirba nuo 2023 m. lapkričio 15 d., nuo 2023 m. lapkričio 16 d. paskirtas jos direktoriumi.

Patikrinęs VĮ „Registrų centro“ juridinių asmenų registre esančius Bendrovės 2 duomenis, atsakovas nustatė, kad įstatinis kapitalas – 14 000 Eur, kurį sudaro 140 vnt. vardinių paprastų akcijų. Pareiškėjas nuo 2023 m. lapkričio 13 d. – vienintelis akcininkas. Atsiliepime atsakovas pažymi, kad pareiškėjui LLG išduotas ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bet dirbti Lietuvos Respublikoje pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Pareiškėjas į Migracijos departamentą su prašymu dėl LLG išdavimo pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą nesikreipė. Įvertinęs surinktus duomenis, Departamentas konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2023 m. lapkričio 13 d. užsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje.

Departamentas nurodo, jog išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, 2024 m. balandžio 16 d. priėmė ginčijamą Sprendimą.

Atsakovas kritiškai vertina pareiškėjo skundo argumentus, kad jis laikėsi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų ir dirbo pagal Migracijos departamento nurodytą trūkstamą profesiją Lietuvoje. Atkreipia dėmesį, kad užsienietis, pildydamas prašymą leisti pakeisti darbdavį nurodė, jog ketina dirbti Bendrovėje 2 elektriku, tačiau atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad vos gavęs leidimą pakeisti darbdavį, jis įsidarbino šios Bendrovės direktoriumi. Nors pareiškėjas ir teigia, kad niekada nedirbo kitose pareigose, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovas jo teiginius laiko deklaratyviais.

Atsiliepimas

Departamentas atsiliepime paaiškina, kad nustatė, jog pareiškėjas – Bendrovės 2 dalyvis, nes nuo 2023 m. lapkričio 13 d. – vienintelis akcininkas, o nuo 2023 m. lapkričio 16 d. paskirtas šios Bendrovės direktoriumi. Akcentuoja, kad pareiškėjas ir jo valdoma Bendrovė 2 neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų, todėl atmestini jo skundo argumentai, kad vadovas neturi darbo santykių su pačia Bendrove.

Departamentas aiškina, kad pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto, perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose.

Atsakovo nuomone, atmestini skundo argumentai, kad ginčijamas Sprendimas sukelia jam sunkias pasekmes ir yra neproporcingas, nes pareiškėjas nenurodė, kokias sunkias pasekmes jam sukelia, todėl tokie teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, nes neturėjo diskrecijos jo nepriimti. Pažymi, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Pažymi, kad pareiškėjo deklaratyvus nesutikimas su Migracijos atsakovo išvadomis savaime nedaro ginčijamo Sprendimo nepagrįstu, tuo labiau, kad pareiškėjas nedetalizavo ir nenurodė jokių jį paneigiančių argumentų ar įrodymų.

Atsakovas informuoja teismą, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 26 d. yra pateikęs naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi UAB „Relandus“ darbo pagrindu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes mano, kad ginčas neturi perspektyvos.

Migracijos departamentas nurodo, jog nemato galimybės sudaryti taikos sutartį nagrinėjamoje byloje, mano, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Prašo bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Informuoja, kad pareiškėjo skundą palaiko ta apimtimi, kuria prašoma panaikinti Migracijos departamento prie LR VRM sprendimą dėl jo LLG panaikinimo.

UAB „SM Trans“ priims pareiškėją atgal į darbą tarptautinio krovinių pervežimo transporto priemonės vairuotoju tuo atveju, jeigu teismas tenkins skundą arba bus sudaryta taikos sutartis ir jis atgaus turėtą LLG.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Išklausius pareiškėjo atstovo paaiškinimą, ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad ginčas šiuo atveju kilo dėl Departamento 2024 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. 24S100938, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas LLG Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. sausio 10 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija nustatė, jog pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Logista LT“ (Bendrovėje 1) pagal darbo sutartį, Departamentui 2022 m. liepos 20 d. pateikė Prašymą išduoti LLG. Pridėjo UAB „Logista LT“ Tarpininkavimo raštą Nr. 20220709-097048, kuriame nurodyta, jog užsienietis ketina dirbti pagal profesiją, įtrauktą į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir jam (jai) nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbdavys patvirtino, kad užsieniečio darbo užmokestis nebus mažesnis už tokį patį darbą dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, – jo (jos) darbo užmokestis nebus mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominę veiklos rūšį.

Atsakovas 2023 m. sausio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S460 išduoti LLG, galiojantį iki 2025 m. sausio 10 d. LLG Nr. (duomenys neskelbtini), kuris užsieniečiui įteiktas 2023 m. sausio 18 d.

Ketindamas dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (profesiją įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą) UAB „SM Trans“ (Bendrovėje 2) Įstatymo 44 straipsnio 6 dalies pagrindu, užsienietis Migracijos departamentui 2023 m. rugpjūčio 10 d. pateikė prašymą leisti pakeisti darbdavį. Pateikė ir kvietėjo, t. y. UAB „SM Trans“, Tarpininkavimo raštą Nr. 20230731-141083, kuriame nurodyta, jog užsienietis ketina dirbti pas naująjį darbdavį pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, ir jam (jai) nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas. Įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Darbdavys patvirtino, kad bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis ne mažesnis negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių darbo metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) dydis.

Atsakovas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 23S197763 leido pakeisti darbdavį ir dirbti Bendrovėje 2.

Departamentas, VSDFV informacinėje sistemoje patikrinęs duomenis apie pareiškėją nustatė, kad Bendrovėje 1 jis dirbo nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d., o Bendrovėje 2 – nuo 2023 m. lapkričio 15 d. Taip pat nustatė, jog pareiškėjas nuo 2023 m. lapkričio 16 d. paskirtas Bendrovės 2, kurios įstatinis kapitalas – 14 000 Eur, direktoriumi, o nuo 2023 m. lapkričio 13 d. jis – vienintelis akcininkas.

Skundžiamame Sprendime, priimtame Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, atsakovas akcentavo, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bet dirbti Lietuvos Respublikoje pagal profesiją, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal nurodytą teisės normą į Departamentą nesikreipė. Dėl aptartų priežasčių atsakovas Sprendime konstatavo, kad užsienietis ir jo valdoma Bendrovė 2 neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų. Be to, atsakovas nustatė, jog jam anksčiau buvo išduotos nacionalinės vizos, galiojusios 2021 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. liepos 27 d. laikotarpiu ir nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., kad Lietuvos Respublikoje jis dirba su pertraukomis nuo 2021 m. spalio 12 d. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, Departamentas priėjo prie išvados, jog šį asmenį su Lietuvos Respublika sieja tik ekonominiai santykiai, nes nėra duomenų, kad užsienietis turėtų šeiminių ryšių su čia gyvenančiais asmenimis.

Patikrinimo metu nustatęs, kad pareiškėjui LLG išduotas Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, tačiau jis vykdo teisėtą veiklą Bendrovėje 2, yra vienintelis akcininkas ir direktorius, atsakovas ginčijamame Sprendime konstatavo, jog kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Departamentas panaikino pareiškėjui išduotą LLG.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipiasi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.

Šio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kada išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai 2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas). Vadinasi, užsieniečiui Leidimas išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto imperatyvius reikalavimus, Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 – 6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato LLG išdavimo pagrindus. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi prašymo pateikimo metu) reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

Įstatymo 50 straipsnis nustato LLG Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Aptariamo straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

LLG Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 8.3 papunktis numato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vienerių metai terminui – bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Pagal išvardintą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas LLG. Pabrėžtina, jog Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus užsienietis turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo, bet ir viso LLG galiojimo metu. Išimtys įstatyme šiuo atveju nenumatytos.

VSDFV informacinėje sistemoje pateikti duomenis apie pareiškėją patvirtina, kad UAB „DST Transport“ jis buvo įdarbintas nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2022 m. liepos 1 d. Už spalio ir lapkričio mėn. atitinkamai išmokėtas 696,40 Eur ir 702,25 Eur atlyginimas. Kitais mėnesiais nurodyta išmokos suma – 0.

Nuo 2023 m. kovo 10 d. iki 2023 m. lapkričio 8 d. pareiškėjas dirbo UAB „Logista LT“. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už kovo mėn. jam išmokėta 848,70 Eur, balandžio mėn. – 1220 Eur, birželio mėn. – 1300,33 Eur, rugsėjo mėn. – 1220 Eur, už kitus mėnesius darbo užmokestis nemokėtas.

Nuo 2023 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. vasario 29 d. pareiškėjas dirbo UAB „SM Trans“. Kas mėnesį jam atitinkamai buvo mokamas tokio dydžio darbo užmokestis – 832,20 Eur, 1387 Eur, 1387 Eur, 780 Eur.

LR juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas įrodo, jog UAB „SM Trans“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2022 m. lapkričio 15 d. Įstatinio kapitalo dydis – 14 000 Eur, akcijų skaičius – 140 vnt. Šios įmonės vadovas ir akcininkas nuo 2023 m. lapkričio 13 d. – R. M., t. y. pareiškėjas. Sodros pažyma apie įmonėje dirbančius draustus asmenis patvirtina, kad pareiškėjas joje dirba nuo 2023 m. lapkričio 15 d. (Sodros pažymėjimas Nr. DK (duomenys neskelbtini)).

Teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis Bendrovės teikiama informacija, atkreipia dėmesį ir į tai, kad net ir pats pareiškėjas neneigia, kad negaudavo numatyti darbo užmokesčio. Remiantis byloje pateiktais dokumentais matyti, kad ne visais mėnesiais jam buvo mokamas reikalaujamas minimalus darbo užmokestis, todėl darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus darbo užmokestis, o tai neatitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).

Pareiškėjas nurodo, kad jam būdavo suteikiamos nemokamos atostogos, atitinkamai už tą laikotarpį nebūdavo mokamas minimalus reikalaujamas ir pragyvenimui reikalingas darbo užmokestis, dėl to sutiktina su atsakovo Sprendime padaryta išvada dėl pragyvenimui Lietuvoje reguliarių lėšų neturėjimo ir prašyme dėl LLG išdavimo nurodytas neteisingas aplinkybes dėl tikrųjų migracijos į Lietuvą tikslų.

Teismas akcentuoja, kad užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik LLG išdavimo ar keitimo metu, bet ir visą šių Leidimų galiojimo laikotarpį.

Pastebėtina, kad teikdamas prašymą dėl Leidimo išdavimo ir įmonės, kurioje ketino dirbti, Tarpininkavimo raštą, pareiškėjas nenurodė, jog dirbs ne visą darbo laiką, todėl laikytina, kad kreipdamasis į atsakovą dėl LLG pakeitimo, pateikė neatitinkančius tikrovės duomenis. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad užsienietis neatitinka Įstatymo nustatytų sąlygų aptariamo Leidimo išdavimui.

Įvertinus į bylą pateiktus duomenis nustatyta, kad pareiškėjas nesikreipė dėl LLG išdavimo kitais Įstatyme įtvirtintais pagrindais, dėl ko galėtų nepaisyti imperatyvios Įstatymo 62 straipsnio 4 dalies normos, taip pat nepateikė ir prašymo dėl darbdavio keitimo, kaip nustatyta 44 straipsnio 6 dalyje.

Dėl teismo posėdyje pareiškėjo atstovo paaiškinimo, jog jo atstovaujamasis formaliai buvo paskirtas MB vadovu, jį konsultavo buhalterė, nes pats nesupranta lietuvių kalbos teisėjų kolegija akcentuoja, kad nenustatyta priežasčių, kad pareiškėjas negalėjo kreiptis tuo metu į teisininką kvalifikuotos konsultacijos, nes teismo posėdyje jį atstovavo profesionalus advokatas. Be kita ko, pastebėjus klaidingą Sodrai pateiktą informaciją, buhalterė galėjo ją ištaisyti ir nurodyti, kad pareiškėjas dirbo ne vadovu, o vairuotoju. Dėl kokių priežasčių tai nebuvo padaryta, duomenų nepateikta.

Iš bylos rašytinių įrodymų nenustatyta, kad pareiškėją sietų šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Įrodymų, kurie turėtų įtakos jo pasilikimo svarstymui Lietuvos Respublikoje, nepridėta. Atsižvelgus į pateiktus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento vertinimu, jog nustatyti pareiškėjo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikio pobūdžio. Taigi, į bylą jis nepateikė įrodymų, kuriais remiantis galima pateisinti interesą likti Lietuvoje.

Pažymėtina, kad atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose“. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalis nustato, kas administraciniame sprendime turi būti nurodyta ir tarp išvardintų reikalavimų yra administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

LVAT, aiškindamas ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnį, reglamentavusį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra nurodęs, jog šio straipsnio nuostata reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuota, jog ginčijamas sprendimas atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Iš jo turinio matyti, kad Migracijos departamentas išsamiai įvertino pareiškėjo ekonominius ir socialinius ryšius su Lietuva, todėl negalima teigti, jog jis tik formaliai pripažintas neatitinkančiu būtinų leidimui gyventi Lietuvoje gauti sąlygų.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovo Sprendimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 – 134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. (R. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėRūta MiliuvienėIndrė Pukanasytė-Biekšė