Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2015-12-30 · Byla Nr. A2.6.-2228-269/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-12-30Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-12-30
Bylos Nr.
A2.6.-2228-269/2015
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-01848-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Tadeušas Volkovskis
Suinteresuotas asmuo
J. V.
Pažeidėjas
H. L.
Kategorijos
  • 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A 2.6.-2228-269/2015
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01848-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 2.1.4.; 2.7.4.3.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNU TARIMAS2015 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

sekretoriaujant R. Armonaitei,dalyvaujant H. L. ir jos įgaliotam atstovui P.Klimavičiui,vertėjai J.Grinko,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui J. V.,

išnagrinėjęs H. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, administracine tvarka nebaustos, gyv. Vilniaus r., Valčiūnų k., (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. L., turėdama teises vairuoti transporto priemones ir būdama blaivi, 2015 m. lapkričio 2 d., apie 18,28 val., Vilniaus r., Valčiūnų k., Miško g. 14, vairuodama jai priklausantį automobilį „Opel“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 17., 101., 126., 219.1., 222. punktų reikalavimus tuo, kad:

1) vairuodama neįsitikino, kad tai daryti saugu nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį ,,Ford“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį sugadino, padarydama suinteresuotam asmeniui J. V. nežymų turtinį nuostolį,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d.;

2) policijos pareigūno reikalavimu ji būdama vairuotoja atsisakė būti patikrinta ar yra blaivi, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 4 d. (b.l. 1).

H. L. kalta dėl jai inkriminuotų pažeidimų prisižino ir parodė, kad 2015-11-02 nuvažiavo į kapinės, kur palaiduotas jos vyras, kuris mirė 2015-10-17. Prieš tai išgėrė raminamųjų vaistų. Važiuojant pamatė, kad paskui jos automobilio važiuoja policija. Ji labai išsigando kai policija ją sustabdė, patyrė stresą, todėl atsisakė pūsti į alkotesterį. Kapinėse ji išgėrė apie 50 g degtinės. Su savimi turėjo 100 g talpos buteliuką degtinės. Likusį dalį degtinės paliko ant kapinių pagal pravoslavų laidojimo tradiciją. Apie tai, kad ji atsitrenkė į kitą automobili nežinojo, tiesiog ji nepajuto, kad atsitrenkė, ji net nematė automobilio. Jeigu pajustų, ji tikrai būtų sustojusi. Jos automobilis nebuvo apgadintas. Pareigūnai apžiūrėjo jos automobilį ir rado įbrėžimą. Vėliai automobilio savininkui atlygino žalą. Pripažįsta, kad atsisakė pūsti alkotesterį ir apgadino kitą automobilį. Nesutinka, kad išvažiavo iš įvykio vietos, nes nesuprato, kad apgadino kitą automobilį. Pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo tikslo, nes transporto priemonė drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ji nieko nepajuto (b.l. 50-52).

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimai įrodyti: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio schema, liudytojų R. P., A. S., J. V. rašytinais paaiškinimas, pranešimu dėl nušalinimo nuo vairavimo, pranešimo apie įvykį informacija, kurie patvirtina, kad policijos pareigūnai 2015-11-02 18.28 val. gavo pranešimą, kad Vilniaus r., Valčiūnų k., Miško g.,

2

automobilio „Opel“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuotojas, kuris įtarimas vairavęs neblaivus, atsitrenkė į kitą automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos. Policijos pareigūnai vykdami į įvykio vietą pamatė į griovį įvažiavusi automobilį, kurio vairuotoja H. L. buvo akivaizdžiai neblaivi, tačiau atsisakė būti patikrinta ar yra blaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, kita bylos medžiaga (b.l. 4-18). Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 126 str. 4 d.

(duomenys neskelbtini) str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Svarbus momentas nustatant asmens kaltę yra aplinkybės, ar asmuo suvokė padaręs eismo įvykį išsiaiškinimas ir nustatymas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2006-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N62-990/2006; 2010-06-18 nutartis byloje Nr. N63-781/2010; 2012-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N261 -1202/2012). Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ((duomenys neskelbtini) str.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad H. L. galėjo nesuprasti, nesuvokti sukėlusi eismo įvykį. Tokiu būdu nesuvokiant, nežinant, kad galimai apgadintas kitas automobilis, pateisinamas ir nevykdymas pareigos pranešti apie įvykį policijai bei pasišalinimas iš eismo įvykio vietos. H. L. duodama parodymus teisme neneigė, kad įvykio dieną buvo įvykio vietoje, tačiau nurodė, jog jokio kontakto su kitu automobiliu nepajutusi, iš eismo įvykio nesiekė pasišalinti, nes automobilis nieko įtartino nepajuto , automobilis yra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Teisme pateikė suinteresuotas asmuo, nežymiai apgadinto automobilio savininkė J. V. pareiškimą, kad jokių pretenzijų H. L. neturi, nes ji sumokėjo jai žalą. Be automobilis buvo sužalotas nežymiai, kas patvirtino, kad vairuotoja galėjo nepajusti kontakto su kita transporto priemone ir tai duoda pagrindą tikėti H. L. parodymais, jog ji nejuto kontakto, nesuprato, kad kliudė kitą automobilį. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai

3

ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Byloje jokių objektyvių neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog H. L. suprato, kad atsitrenkė į kitą transporto priemonę, kad smūgis buvo stiprus, akivaizdžiai juntamas, nėra. Administracinių teisės pažeidimų teisenoje visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, tačiau šio principo taikymas galimas tik po to, kai išnaudojamos visos galimybės minėtas abejones pašalinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N62-156/2009, N575-2181/2009). Darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje yra išnaudotos visos galimybės nustatytiems prieštaravimams bei abejonėms pašalinti. Esamos abejonės dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įvertinamos jo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2424/2010). Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra neginčijamai nustatyta asmens veikoje pažeidimo sudėties požymių visuma. Remiantis aptartais įrodymais, konstatuotina, jog H. L. pagrįstai galėjo nepajusti sukėlusi eismo įvykį, todėl iš eismo įvykio vietos pasišalino to nesuprasdama, t.y. nesuprasdama, kad sukėlė eismo įvykį ir nesuprasdama, kad jai dėl to kilo pareiga pranešti policijai .Įvertinus byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad H. L. kaltė dėl (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo neįrodyta neginčijamais įrodymais. todėl konstatuojama, kad H. L. veikoje nėra (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties, todėl taikytinas (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p. ir administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina (b.l. 1).

Veikai pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. kvalifikuoti, pakanka nustatyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos (sugadintos) kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės, kroviniai, kelių, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas. Nagrinėjamu atveju, byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad kontaktas tarp automobilių buvo ir abu automobiliai buvo apgadinti. Faktą, kad automobiliai buvo apgadinti pripažįsta ir H. L., nors pažeidimas paaiškėjo vėliau. Minėtas aplinkybes patvirtina ir pareigūnų tarnybiniai pranešimai, J. V. rašytinis paaiškinimas, eismo įvykio schema. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad tarp automobilių buvo susidūrimo kontaktas, todėl H. L. veika teisingai kvalifikuota pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

Nagrinėjant bylą buvo nustatyta, kad policijos pareigūnai 2015-11-02 18.28 val. gavo pranešimą, kad Vilniaus r., Valčiūnų k., Miško g., automobilio „Opel“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotojas, kuris įtarimas vairavęs neblaivus, atsitrenkė į kitą automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos. Policijos pareigūnai vykdami į įvykio vietą pamatė į griovį įvažiavusi automobilį, kurio vairuotoja H. L. buvo akivaizdžiai neblaivi, tačiau atsisakė būti patikrinta ar yra blaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Pažeidėja posėdžio metu pripažino, kad važiuojant pamatė, kad paskui jos automobilio važiuoja policija. Ji labai išsigando kai policija ją sustabdė, patyrė stresą, todėl atsisakė pūsti alkotesterį. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d.

H. L. prisipažino padariusi pažeidimus, nuoširdžiai gailisi ir tai lengvina jos atsakomybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes ir pobūdį, į H. L. asmenybę, kuri nebausta administracine tvarka, kad yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių, todėl jai skirtinos minimalios sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos nuobaudos ir ATPK 33 str. 2 d. nustatyta tvarka skirtinos galutinės nuobaudos, baudos mokėjimą išdėstytinas.

Pagal teismo formuojamą praktiką H. L. įgalioto atstovo pateikti dokumentai įrodantys ją teigiamai bei kiti jos socialiniai duomenys nesudaro teisinio pagrindo taikyti ATPK 30 ¹ str. ir jai neskirti atėmimo teisės vairuoti transporto priemones (b.l. 3, 20-53).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

4

H. L. pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 126 str. 4 d. ir skirti:

-pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. – 28 eurų baudą;

-pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d. – 579 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. H. L. galutinę nuobaudą paskirti 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A 2.6.-2228-269/2015 dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, H. L. atžvilgiu, nutraukti.

579 eurų baudos mokėjimą išdėstyti 24 mėn.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad:

1) vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., ji laikoma netekusi teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

2) baudos pirma įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos turi būti sumokėtos per likusius 23 mėn. į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, šios teismo administracinio teisės pažeidimo bylos numerį Nr. A 2.6.-2228-269/2015 bei pažeidimų identifikacinį Nr. ROIK:15052894928.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis