Kauno apygardos teismo nutartis

2021-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-564-954/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. TS-190-753/2021Nutartis · 2021-08-18Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-13Kauno apygardos teismas
  3. T-870-573/2022Nutartis · 2022-05-03Kauno apylinkės teismas
  4. T-971-573/2022Nutartis · 2022-05-16Kauno apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2022-06-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-13
Bylos Nr.
1S-564-954/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20395-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Giedraitis, Arūnas Paštuolis, Aurelijus Rauckis
Nuteistasis
S. S.
Advokatai
Marius Kuzminovas, Marius Kuzminovass
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-564-954/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20395-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Aurelijaus Rauckio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. S. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 9 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. S. nuteistas:

1.1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 3 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi panaikintas 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.

1.2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 30 d nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 8 mėnesiai 30 dienų laisvės atėmimo.

1.3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 17 d. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 1 metai 9 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2020 m. lapkričio 24 d., pabaiga – 2022 m. rugsėjo 3 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 1 metai 1 mėnuo ir 25 dienos.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2021 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 91-139 buvo nutarta nuteistajam S. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atmetęs nuteistojo skundą, ir konstatavęs, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

4. Nuteistojo S. S. gynėjas advokatas Marius Kuzminovas skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir taikyti S. S. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas iš esmės neišnagrinėjo skundo, neatsakė į skundo argumentus. Priimant skundžiamą nutartį nebuvo įvertinta, tai, jog S. S. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, drausminėmis nuobaudomis nebaustas, vieną kartą buvo paskatintas. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, jog per palyginti neilgą laikotarpį S. S. dalyvavo net 21 tiksliniuose užsiėmimuose bei pozityvaus užimtumo veiklose.

4.2. Gynėjo teigimu, ginamasis išėjęs į laisvę ryžtingai nusiteikęs tęsti gydymą nuo narkotinių medžiagų vartojimo. Yra gauti duomenys, jog S. S. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, bus priimtas 12-14 mėnesių trukmės reabilitacijon. Tęsiant reabilitacinį gydymą S. S. bus apribota galimybę nusikalsti. Bausmės atlikimo matu nėra pastebėta nuteistojo piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis. Iki patenkant į pataisos įstaigą S. S. dirbo. Tęsti darbinę veiklą galės ir išėjęs iš pataisos įstaigos. Nuteistasis tiek žodžiu, tiek raštu yra kreipęsis dėl darbo ir pataisos įstaigoje.

4.3. Skunde nurodoma ir tai, kad nuteistasis paleistas lygtinai turės nuolatinę gyvenamąją vietą. S. S. palaiko artimus socialinius ryšius su mama, kuri yra praradusi darbingumą. Taip pat jis palaiko artimus santykius ir su nepilnamečiais vaikais. Apeliantas pažymi, kad jo ginamasis bausmę atlieka už nesunkių nusikalstamų padarymą veikų padarymą. Veikų darymą sąlygojo priklausomybė, kurią S. S. stengiasi įveikti. Gynėjo teigimu, galima pagrįstai manyti, kad S. S. atlikta reali laisvės atėmimo bausmės dalis buvo pakankama pakeisti gyvenimo būdą, padaryti atitinkamas išvadas griežtai laikytis gero elgesio taisyklių.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. S. gynėjo Mariaus Kuzminovo skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo S. S. gynėjo skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam S. S. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų.

8. S. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 68 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.

9. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam S. S., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyta eilė kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija (viso teistas 15 kartų, šiuo metu atlieka antrą su laisvės atėmimu susijusią bausmę), pirmas teistumas jauname amžiuje, būdingas nusikalstamo elgesio modelis, gyvenimo stiliaus ypatumai, kurie praeityje neskatino nuteistojo pro socialaus elgesio, lėšų tvarkymo ypatumai (turimi finansiniai įsipareigojimai, finansinis nusikalstamos veikos motyvas), būdingas impulsyvumas, spontaniškas elgesys, siekiant tiesioginio atlygio, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu), nepakankama gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes (būdingas nusikalstamos veikos įvykdymo metu), bausmės atlikimo metu formaliai demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai, tačiau gautas patvirtinimas, jog bus priimtas dirbti vadybininko pareigoms. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvavo eilėje pozityvaus užimtumo priemonėse bei tiksliniuose užsiėmimuose, tačiau su galimu pakartotiniu nuteistojo S. S. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 68 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (25 balų), bet ir reikšmingas skaičius (43 balai) dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis S. S., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais S. S. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pataisos namuose jis drausmine tvarka nebaustas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvavo eilėje pozityvaus užimtumo priemonėse bei tiksliniuose užsiėmimuose, stengiasi gydytis nuo priklausomybės. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo tam tikrą nuteistojo elgesio korekciją, tačiau kartu pabrėžiama, kad S. S. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šios aplinkybės savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką jau yra pakankama.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, S. S. iš viso teistas 15 kartų. Laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą. Jo atžvilgiu ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Nors gynėjas skunde pažymi, kad S. S. bausmę atlieka už nesunkių nusikaltimų padarymą, tačiau pažymima, kad S. S. nusikaltimus daro sistemingai, jam buvo skiriamos tiek švelnesnės bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas), tiek laisvės atėmimo bausmės, atidedant bausmės vykdymą, tačiau nuteistasis savo elgesio nepakeitė, jam teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio S. S. nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį ir neabejotinai atskleidžia netinkamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia S. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juolab, kad ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis geba identifikuoti savo problemą susijusią su narkotinių medžiagų vartojimu, tačiau yra ir kitų probleminių sričių, kurių įvardinti nuteistasis nenori, arba nemano jų esant probleminėms.

12. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad abejonių pakankama nuteistojo S. S. pažanga kelia ir jo požiūris į darbą. Nors nuteistojo gynėjas skunde akcentuoja, kad S. S. požiūris į darbą yra teigiamas ir jis siekia įsidarbinti, tačiau šie skundo argumentai prieštarauja bylos duomenims. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad S. S. stokoja nuoseklios ir stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis tiek žodžiu, tiek raštu kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad S. S. dėl darbo paieškų kreipėsi tik pradėjus ruošti dokumentus dėl lygtinio paleidimo. Nors yra pateikta pažyma, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus priimtas dirbti vadybininku, tačiau atsižvelgus į nuteistojo ankstesnę patirtį, matyti, kad nepaisant darbinio statuso, jis ir toliau darydavo naujas nusikalstamas veikas.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo S. S. pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir gynėjo skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su mama bei dviem nepilnamečiais vaikais, gyvenamosios vietos turėjimu bei teigiama darbine motyvacija. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų buvimas, gyvenamosios vietos turėjimas egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog S. S. būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo artimieji, gyvenamosios vietos turėjimas, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdomos.

14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis S. S. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti S. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo S. S. gynėjo advokato Mariaus Kuzminovo skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas GiedraitisArūnas PaštuolisAurelijus Rauckis