Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jolitos Raudeliūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Tauragėje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. 2016 m. spalio 19 d., apie 01.55 val., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, esančiose Eivenių g. 2, Kaune, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 straipsnį, siekdamas išvengti drausminės atsakomybės dėl prarasto kario pažymėjimo, pareiškimu pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. apie tai, kad 2016 m. spalio 18 d., apie 19:00 val. – 20:00 val., išėjęs iš savo namų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, septintame aukšte, prie lifto patyrė fizinį smurtą, po kurio prarado mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S2 Plus“, buto raktus, piniginę su dokumentais, asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, banko „SEB“ kortele ir kario pažymėjimu, dėl ko 2016 m. spalio 19 d. Kauno apskrities VPK KP NVRS pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Po to, T. S., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. spalio 19 d., nuo 02:05 iki 02:40 val., Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, esančiose Eivenių g. 2, Kaune, patvirtino savo melagingą pranešimą, apklaustas liudytoju dėl pranešimo, teigdamas, kad 2016 m. spalio 18 d. apie 19:00 val. – 20:00 val., išėjęs iš savo namų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, septintame aukšte, prie lifto patyrė fizinį smurtą, po kurio prarado mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S2 Plus“, buto raktus, piniginę su dokumentais, asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, banko SEB kortele ir kario pažymėjimu. Skundėsi dešinės pusės žandikaulio bei galvos srities skausmais, dėl ko greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo pristatytas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, esančias Eivenių g. 2, Kaune, nors žinojo, kad nepatyrė fizinio smurto ir daiktų niekas nepagrobė, tuo melagingai liudijo apie nebūtą nusikaltimą.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl išgąsčio, jog galimai pametė pats kario pažymėjimą, 2016 m. spalio 19 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete Kauno klinikose, Eivenių g. 2, Kaune, buvo įspėtas už melagingą pranešimą policijai, o vėliau davė melagingus parodymus – pranešė apie nebūtą nusikalstamą veiką. Negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis išsigalvojo, jog 2016 m. spalio 18 d. išėjus iš namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pajuto smūgį į galvos sritį bei prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę pastebėjo, kad prarado jam priklausančius daiktus, tai yra mobiliojo ryšio telefoną, „Samsung S2 Plus“, buto raktus, piniginę su dokumentais, asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, banko SEB kortele ir kario pažymėjimu. Visą šią istoriją išsigalvojo bandydamas išvengti drausminės atsakomybės už pamestą kario pažymėjimą. Dėl savo nusikalstamos veikos gailėjosi (b. l. 57-58).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos L. D. parodymais, kad 2016 m. spalio 18 d. apie 23.50 Val., gal vėliau, jai į telefoną paskambino buvęs draugas T. S. ir pasakė, kad jį reikia parvežti iš Kauno, nes jis yra praradęs dokumentus, pinigus ir savo telefoną. Ji pasiūlė jam kreiptis į policiją. Bevažiuojant į Kauną, T. jai perskambino ir pasakė, kad jį reikia parsivežti iš Kauno klinikų. Ji paėmė jį bei parvežė į (duomenys neskelbtini). Tomas sužalotas nebuvo (b. l. 28).

2016 m. spalio 19 d. protokolu – pareiškimu, kuriuo T. S. pranešė, jog 2016 m. spalio 18 d. apie 20:00 val., išėjęs iš savo buto, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo laiptinėje, septintame aukšte, prie lifto pajuto smūgį į galvą, po kurio prarado sąmonę. Pastebėjo, kad suplėšyta jo striukė, o iš kišenių dingę jo daiktai – mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S2 Plus“, buto raktai, piniginė su dokumentais, asmens tapatybės kortele, vairuotojo pažymėjimu, banko SEB kortele ir kario pažymėjimu. Dėl patirtų sužalojimų jį GMP pristatė į Kauno Klinikas (b. l. 6).

T. S., kuris buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, apklausos protokolu, kuriame nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kaip ir 2016 m. spalio 19 d. protokole – pareiškime (b. l. 7).

T. S. papildomos apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. spalio 18 d. apie 17.20 val. jis išėjo iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuėjo į autobusų stotį, iš kur autobusu „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo į Kauną. Apie 20.00 val. jis jau buvo Kaune, išlipo prie pilies. Ten pasivaikščiojo Santakos stadione ir maždaug po valandos grįžo į pilies stotelę. Ten įlipo į troleibusą, numerio neatsimena, kuriuo nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini). troleibusų parko. Vėliau autobusu grįžo prie pilies. Iš čia autobusu nuvyko į (duomenys neskelbtini). Taip bevažinėdamas pasigedo savo striukės kišenėje buvusių daiktų, t. y. mobilaus ryšio telefono Samsung S2 Plus, piniginės su dokumentais. Tuomet apie porą kilometrų ėjo pėsčiomis, pamatęs degalinę ,,Lukoil“, užėjo ir paprašė darbuotojo leisti paskambinti. Paskambino savo draugei, kuriai paaiškino, jog pametė savo daiktus. Draugė dėl dingusių daiktų patarė pranešti policijos pareigūnams. Išsigando, kad neaiškiomis aplinkybėmis prarado kariškio tarnybinį pažymėjimą, todėl sugalvojo istoriją, kad jis buvo apiplėštas (b. l. 8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. lapkričio 15 d. specialisto išvada, jog T. S. jokie išoriniai sužalojimai nepadaryti.(b. l. 13).

T. S. 2016 m. spalio 19 d. raštu Kauno klinikoms, kad tolimesnio ištyrimo atsisako, su galimomis pasekmėmis susipažinęs, pretenzijų neturi (b. l. 23).

Tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad į T. S. telefono aparatą neįdėta nauja SIM kortelė (b. l. 35).

Apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu. Paleidus įrašą, kuris įvardintas „1“, jame matyti degalinės, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, lauko kameros filmuota medžiaga. Įrašo kairėje pusėje apačioje matosi data 2016 m. spalio 18 d. 23.39.10 min. Paleidus įrašą matyti, kaip nurodytu laiku nuo (duomenys neskelbtini), Kaune, pusės į degalinę ateina vyriškis, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs tamsia stiuke, kelnėmis su baltos spalvos raidėmis bei mūvintis juodos spalvos batais, pagal išorinius požymius panašus į T. S.. 2016 m. spalio 19 d. 00.47.00 val. į degalinę atvyksta policijos pareigūnų ekipažas. Paleidus įrašą, kuris įvardintas ,,8“, matoma degalinės operatorė. 2016 m. spalio 18 d. 23.39.26 min. į degalinės patalpas ateina T. S., kažką pasako operatorei, operatorė jam duoda mobiliojo ryšio telefoną. T. S. telefonu kažkam skambina. 2016 m. spalio 19 d. 00.47.00 val. į degalinę atvyksta policijos pareigūnai (b. l. 38).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo K. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad papildomai apklaustas T. S. parodė, jog jokie asmenys jo nesumušė ir neapvogė. Jis labai išsigando dėl prarasto kario pažymėjimo bei atsakomybės, todėl sugalvojo ir pateikė policijai istoriją apie jo apiplėšimą Gedimino g. 47, Tauragėje, ir atsiradimą neaiškiomis aplinkybėmis Kaune (b. l. 50).

Nusikaltimas, numatytas BK 236 straipsnio 1 dalyje (pranešimas apie žinomai nebūtą nusikaltimą), padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo supranta, kad informacija, kurią jis pateikia valstybės įstaigoms ar pareigūnams, kompetentingiems pradėti baudžiamąjį persekiojimą, neatitinka tikrovės, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį informuoja, nėra buvę, jis neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai jam melagingą informaciją minėti pareigūnai ar institucijos gautų ir kaip nors į ją reaguotų. Taigi, BK 236 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos kaltininko tyčios turinį, be kitų aplinkybių, sudaro kaltininko suvokimas, kad jis praneša apie nebūtą nusikaltimą, ir noras, kad į tokį pranešimą kaip nors būtų reaguojama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-507/2015).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis, suvokdamas, jog praneša apie nebūtą nusikaltimą, norėjo, kad į tokį pranešimą būtų reaguojama, dėl ko 2016 m. spalio 19 d. Kauno apskrities VPK KP NVRS pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

T. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 60-63).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. T. S. dirba Lietuvos kariuomenėje, vyr. eilinio pareigose, nevedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, psichoneurologinėje ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti 236 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba MGL yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino ir byla užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kaltinamajam kardomoji priemonė neskirtina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinė laikmena su vaizdo įrašu baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p., b. l. 37).

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

T. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 15 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 564,90 eurų (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 ct) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 10 minimalių gyvenimo lygių (MGL), tai yra 376,60 eurų (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 ct) dydžio baudą.

Išaiškinti T. S., kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmeną (CD) su vaizdo įrašu baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.