- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-02
- Bylos Nr.
- 2A-790-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Neringa Švedienė, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- S., S. D.
- Ieškovas
- SĮ „Susisiekimo paslaugos“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-396-155/2009 pagal ieškovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ ieškinį atsakovei S. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2008-05-12 pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 8962 Lt skolos ir 268,86 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2006-02-23 tarp ieškovo ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pasirašyta bendradarbiavimo sutartimi Nr. 1/10-02-48, buvo sutarta bendradarbiauti, vykdant ATPK 269 str. 7 d. ir Vyriausybės 2001-11-27 nutarimu Nr. 1426 patvirtintas nuostatas, liečiančias priverstinį transporto priemonės nuvežimą. 2006-09-25 apie 14.15 val. automobilis Mazda 323, v.n. (duomenys neskelbtini), stovėjo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 52 p. ir 193.10 p. reikalavimus, todėl patrulis J. O. davė ieškovo darbuotojui H. D. nurodymą šį automobilį priverstinai nuvežti. Kadangi automobilio ilgai niekas neatsiėmė, ieškovas pateikė užklausimą VĮ Regitra“ dėl automobilio savininko ir buvo gautas atsakymas, jog automobilis priklauso atsakovei. 2008-01-17 atsakovei buvo išsiųstas pranešimas, kad jai priklausantis automobilis buvo priverstinai nuvežtas, nes stovėjo draudžiamoje vietoje ir yra saugomas automobilių saugojimo aikštelėje. Atsakovė automobilio neatsiėmė. Atsakovė nėra sumokėjusi ieškovo patirtų 112 Lt išlaidų priverstinai nuvežant automobilį. Atsakovė neatlygino ir automobilio saugojimo išlaidų. Kadangi automobilis ieškovo darbuotojui buvo perduotas 2006-09-25 apie 14.15 val., tai ieškovo patirtos automobilio saugojimo išlaidos iki 2008-05-07 pagal taikomus valandinius paslaugos tarifus už pirmąją saugojimo parą ir pagal taikomus paros paslaugos tarifus už antrą ir kitas saugojimo paras sudaro (590 paros x 15 Lt) 8850 Lt (LR CK 6.270 str., 6.841 str. 2 d., 6.849 str., 6.850 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė S. D. (buvusi Navasaitienė) atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad apie automobilio buvimą ieškovo saugojamoje aikštelėje atsakovė tinkamai buvo informuota tik 2008-07-15, gavusi teismo procesinius dokumentus. Jokių siųstų pranešimų atsakovė nėra gavusi. Ginčo automobilis nuo 2005-12-12 panaudos sutartimi perleistas naudotis S. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iki šiol atsakovė informacijos apie automobilį neturėjo. Atsakovė, kaip automobilio savininkė, turėjo būti tinkamai ir laiku informuota apie automobilio nugabenimą į saugojimo aikštelę. Pats ieškovas pripažino, jog per pakankamai ilgą laikotarpį nuo 2006-09-25 iki 2008-01-11 nesiėmė jam prieinamų priemonių surasti automobilio savininką, nors tam turėjo visas galimybes ir prievolę kartu su policija.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009-02-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovės 1923,01 Lt ieškovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Teismas konstatavo, jog ginčas yra kilęs dėl apmokėjimo už automobilio nuvežimą ir saugojimą per laikotarpį nuo 2006-09-25 iki 2008-05-07. Teismas, įvertinęs byloje esantį VĮ „Regitra“ Kelių transporto priemonių registro išrašą, nustatė, kad automobilis Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas S. N. vardu. Teismas pažymėjo, jog šiame išraše nurodytas automobilio savininkės asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra toks pat kaip ir atsakovės S. D.. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės vardu yra registruota ginčo transporto priemonė. Šią aplinkybę patvirtino ir pati atsakovė, nurodydama, kad automobilį ji perdavė atlygintinės panaudos sutartimi trečiajam asmeniui, tačiau VĮ „Regitroje“ šio fakto neįregistravo. Teismas konstatavo, jog automobilio naudojimo teisės neįregistravimas kito asmens vardu atima iš atsakovės teisę šio automobilio perdavimo trečiajam asmeniui faktą panaudoti, kaip įrodymą prieš ieškovą. Faktas, kad automobilio nuvežimo ir saugojimo metu atsakovė nebuvo faktinė automobilio naudotoja ir šio automobilio valdytoja, neturi reikšmės bylai. Teismas pabrėžė, jog atsakovė, būdama automobilio savininke, turėjo pareigą veikti apdairiai, atsakingai, savo automobiliu nepažeidinėti įstatymų, tačiau šių pareigų tinkamai nevykdė.
Teismas, įvertinęs 2006-09-25 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, nustatė, kad atsakovės automobilis 2006-09-25 stovėjo Vilniaus mieste, šalia namo Nr. 6 Klaipėdos gatvėje rezervuotoje vietoje, t.y. neleistinoje stovėti vietoje. Tuo buvo pažeisti Kelių eismo taisyklių 52 p., 193.10 p. reikalavimai, sukelta grėsmė eismo saugumui, todėl pagal ATPK 269 str. 7 d. atsakovės automobilis, iškviečiant vilkiką, buvo priverstinai nuvežtas ir nuo 2006-09-25 iki šiol yra saugomas ieškovo saugojimo aikštelėje. Teismas konstatavo, jog ginčo automobiliu padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai bei už juos pritaikyta administracinė atsakomybė ir administracinės atsakomybės forma nėra panaikintos, pripažintos negaliojančiomis ir nėra ginčytos. Teismas pabrėžė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo veiksmai priverstinai nuvežant ir saugojant atsakovės transporto priemonę yra neteisėti, nepagrįsti ar kalti. Teismas pažymėjo, kad transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą surašė ne ieškovas, bet nesuinteresuota bylos baigtimi institucija – tuo metu buvęs Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos padalinys. Teismas konstatavo, jog ieškovas nuvežė atsakovės automobilį ne savo iniciatyva ar savo valia, bet vykdydamas 2006-02-23 bendradarbiavimo sutarties Nr. 1/10-02-48, sudarytos su Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariatu, įsipareigojimą. Teismas pažymėjo, jog atsakovės automobilis buvo nuvežtas, taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonę – priverstinį transporto priemonės nuvežimą, t.y. buvo nuvežtas teisėtai. Teismas konstatavo, jog ir pati atsakovė neginčijo aplinkybių dėl jai priklausančios transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog atsakovės automobilio priverstinio nuvežimo išlaidos sudarė 112 Lt, kurių dydis buvo nustatytas automobilio priverstinio nuvežimo metu galiojusiu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-12-21 sprendimu Nr. 1-1005 „Dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ teikiamų automobilių priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugų kainų nustatymo“. Teismas padarė išvadą, jog atsakovė turi atlyginti administraciniu aktu nustatyto dydžio jos automobilio priverstinio nuvežimo išlaidas ieškovo naudai. Tokią teisę gauti atlygį už suteiktą paslaugą ieškovas turi pagal bendradarbiavimo sutartį ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-12-21 sprendimą.
Teismas nustatė, jog atsakovės automobilis buvo nugabentas į ieškovo saugojimo aikštelę, esančią Verkių g. 39A, Vilniuje. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės automobilio laikymas saugojimo aikštelėje sukūrė tarp ginčo šalių pasaugos pagal įstatymą teisinius santykius. Teismas pažymėjo, kad ATPK, LR Vietos savivaldos įstatymu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu (atitinkamai 2005-12-21 Nr. 1-1005 ir 2006-04-26 Nr. 1-1135) nustatyta, kad priverstinio saugojimo paslauga yra atlygintinė, nustatyti šio atlyginimo dydžiai. Teismas konstatavo, jog automobilio saugojimo išlaidas sudaro Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatytos kainos mokėjimas. Teismas nustatė, kad automobilis yra laikomas ieškovo saugojimo aikštelėje nuo 2006-09-25. Per reikalaujamą laikotarpį nuo 2006-09-25 iki 2008-05-07 yra suėjusios 590 paros ir išlaidos sudaro (590 x 15) 8850 Lt.
Teismas pažymėjo, jog atsakovės argumentas, jog Lietuvos policijos generalinio komisariato 2002-01-11 įsakymu „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos patvirtinimo“ 15 p. (toliau „Instrukcija“) įpareigojo budėtoją imtis priemonių dėl informacijos suteikimo savininkui nagrinėjamo ginčo atveju nėra reikšmingas. Teismas konstatavo, jog Instrukcijoje numatytas įpareigojimas yra duotas ne ieškovui, bet policijos darbuotojams ir yra duotas dėl administracinio teisės pažeidimo. Teismas pabrėžė, jog Instrukcijoje duoto įpareigojimo nevykdymas nesuteikė atsakovei teisės nemokėti už ieškovo teiktą automobilio saugojimo paslaugą.
Teismas pažymėjo, jog atsakovė nesidomėjo savo automobilio būkle, automobilio buvimo vieta, ilgą laiką neturėdama jokių žinių apie automobilį, nesirūpino juo. Teismas konstatavo, jog atsakovė, būdama padidinto pavojaus šaltinio – nuvežto automobilio savininkė, elgėsi neapdairiai ir neatsakingai. Teismas pažymėjo, jog automobilis buvo nuvežtas iš Klaipėdos g., kuri yra visiškai šalia atsakovės gyvenamos vietos – (duomenys neskelbtini) g., todėl nėra įtikinama, bei neįrodyta, jog ieškovė neturėjo galimybės susižinoti apie stovintį draudžiamoje vietoje automobilį. Teismas pabrėžė, kad nėra įrodymų dėl atsakovės automobilio perdavimo trečiajam asmeniui. Teismas pažymėjo, jog atsakovė nurodė, kad asmuo, kuriam perdavė naudotis automobilį, yra miręs, tuo tarpu atsiliepime ji įvardijo asmens, kuriam perdavė automobilį, pavardę, identifikavo konkrečią jo gimimo datą. Teismas konstatavo, jog Gyventojų registro duomenimis atsakovės įvardyta data gimusio asmens nėra, o turintis nurodytą pavardę ir tapačius gimimo metus asmuo gyvena ne Vilniuje, bet kitame mieste – Panevėžyje. Teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo nustatyti, jog atsakovei nekyla pareiga mokėti už jos automobilio pasaugą.
Teismas pažymėjo, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 8850 Lt saugojimo išlaidų grindžiamas prievoliniais teisiniais santykiais, t.y. pasaugos sutarties teisiniais santykiais, todėl jų reguliavimą reglamentuoja ir bendrieji prievolių vykdymo principai, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę turi bendradarbiauti su kita šalimi. Teismas konstatavo, jog tarp ginčo šalių tokio bendradarbiavimo nebuvo. Teismas nustatė, kad 2008-01-11 ieškovas užklausė ir gavo duomenis iš VĮ „Regitra“ apie automobilio Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką. 2008-01-17 raštu Nr. P-36 ieškovas informavo atsakovę apie jos saugomą automobilį, apie jos pareigą apmokėti už automobilio saugojimą ir automobilį atsiimti. Teismas padarė išvadą, jog nuo 2006-09-25 iki 2008-01-11, t.y. ilgiau kaip metus laiko ieškovas nevykdė pareigos bendradarbiauti ir tuo sudarė sąlygas didėti atsakovei tenkančių mokėti saugojimo išlaidų dydžiui. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškovas pradėjo bendradarbiauti prievolėje nuo to momento, kai gavo duomenis apie atsakovę, todėl yra atitinkamai mažinamas atsakovės prievolės mokėti už automobilio saugojimą laikas ir jis skaičiuojamas nuo 2008-01-11, t.y. nuo tos dienos, kai ieškovas reikalaujamoje prievolėje ėmėsi priemonių bendradarbiauti su atsakove. Teismas nustatė, kad per laikotarpį nuo 2008-01-11 iki 2008-05-07 yra 117 dienos. Už šį laikotarpį automobilio saugojimo išlaidos sudaro (117 x 15) 1755 Lt, kurios yra priteisiamos iš atsakovės. Teismas konstatavo, jog iš atsakovės ieškovo naudai yra priteisiama 112 Lt (priverstinio automobilio nuvežimo išlaidos) + 1755 Lt ( automobilio saugojimo išlaidos), viso 1867 Lt, ir šioje dalyje pareikštas ieškinys yra tenkinamas. Teismas pažymėjo, jog patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės yra priteisiama atitinkama dalis bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro (1867 x 3 : 100) 56,01 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalis. Tokiu būdu iš viso iš atsakovės ieškovo naudai yra priteisiama (1867,00+56,01) 1923,01 Lt (CK 1.5 str. 4 d., 1.75 str. 2 d., 4.37 str. 1 d., 6.38 str. 3 d., 6.270 str., 6.841 str., 6.850 str., CPK 93 str. 2 d.).
Atsakovė S. D. pateikė apeliacinį skundą, pripažindama pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrįstu iš dalies, nesutikdama dėl skolos už automobilio saugojimą dydžiu, ir prašydama priimti naują atitinkamą sprendimą. Apeliantė prašė iš naujo įvertinti byloje šalių pateiktų įrodymų pagrįstumą, kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktus bendradarbiavimo pradžios su atsakove dokumentus ištyrė nepilnai ir stipresniosios pusės šioje byloje pateiktus nepakankamus įrodymus pripažino tinkamais ir pagrįstais. Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde pateiktus argumentus, apeliantė prašė perskaičiuoti iš jos priteisto žyminio mokesčio dalį. Atsakovės gautuose bylos nagrinėjimo metu teismo procesiniuose dokumentuose šios bylos registracijos numeris nurodytas skirtingai: Nr. 2-3319-155/2008, Nr. 2-3319-155/09, todėl apeliantei neaišku, kuris bylos numeris yra teisingas. Teismo sprendime klaidingai nurodyta automobilio saugojimo kaina 8585 Lt ir atsakovės asmens duomenys (pavardė bei asmens kodas), todėl apeliantė prašė ištaisyti klaidas ir apsirikimus teismo sprendime (CPK 276 str.). Atsakovė apie jos vardu registruoto automobilio buvimą ieškovo aikštelėje buvo tinkamai pirmąkart informuota tik 2008-07-15, gavusi registruotu laišku teismo procesinius dokumentus. Atsakovė byloje yra privatus asmuo ir yra silpnesnioji šalis, kaip automobilio savininkė, todėl turėjo būti ieškovo tinkamai ir laiku informuota apie automobilio nugabenimą į saugojimo aikštelę ir laikymą joje. Dėl šių aplinkybių atsakovė prašė pripažinti atsakovei procesinių dokumentų registruotu paštu įteikimo datą, kaip ieškovo su atsakove bendradarbiavimo pradžią, ir peržiūrėti atsakovei priteistos skolos už automobilio saugojimą dydžio paskaičiavimo pagrįstumą, bei, vadovaujantis CK 1.5 str. 4 d. ir 6.38 str., konstatuoti, kad ieškovas turėjo prievolę informuoti ir tik, pateikdamas ieškinį teismui, pradėjo bendradarbiauti prievolėje nuo to momento, kai ieškovas tinkamu būdu informavo atsakovę. Atsakovė S. D. prašė atlikti juridinio asmens – ieškovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ – veiklos atsakovės atžvilgiu tyrimą, susijusį su tyčiniu nebendradarbiavimu, vienpusiškai sau siekiant materialinės naudos. Apeliantė prašė dėl automobilio Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikymo ieškovo aikštelėje terminų skaičiavimą sustabdyti nuo 2008-07-15 iki tol, kol šioje byloje priimtas procesinis sprendimas įsigalios. Kadangi ieškovas atsisako grąžinti atsakovei automobilį, apeliantė prašė įpareigoti ieškovą grąžinti automobilį atsakovei, kuri įsipareigoja atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje priimtą įsiteisėjusį procesinį sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovas SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-02-11 sprendimą. Atsakovė nė karto nesikreipė į ieškovą dėl automobilio atsiėmimo. Atsakovė galėjo iškart, kai tik sužinojo apie priverstinai nuvežtą jai priklausantį automobilį, kreiptis į policiją dėl leidimo atsiimti jį išdavimo bei gavus tokį leidimą, atsiimti automobilį iš ieškovo. Taip būtų sustabdytas ieškovo patiriamų atsakovei priklausančio automobilio saugojimo išlaidų augimas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CK 6.229 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio normos netaikomos valstybės ir savivaldybės institucijų, veikiančių kitų asmenų interesais, veiksmams, jeigu šiuos veiksmus atlikti yra tų institucijų pareiga. Nagrinėjamoje byloje vien priverstinis automobilio nuvežimas negarantuotų jo išsaugojimo, todėl ieškovo atlikti veiksmai - automobilio saugojimas - atitiko CK 6.229 straipsnyje nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą - kito asmens reikalų tvarkymą. Ieškovas automobilį išsaugojo ir tokie jo veiksmai atitiko atsakovės interesus. Taigi ieškovo išlaidos, kurias patyrė, veikdamas atsakovės interesais, gali būti atlygintos pagal CK 6.233 straipsnį. Kitoks įstatyminio reglamentavimo aiškinimas paneigtų automobilio savininko pareigą laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir reikštų, kad viešosios teisės pažeidėjas neatsako už jo padaryto pažeidimo pasekmių, atsiradusių išlaidų forma, šalinimą. Teisinio reglamentavimo aiškinimas, kad viešosios teisės pažeidėjas neprivalo atlyginti atitinkamų išlaidų, prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Ieškovas, priimdamas saugoti atsakovės automobilį, privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, nes prisiėmė riziką, susijusią su automobilio pasauga pagal 2006-02-23 bendradarbiavimo sutartį (b.l. 7-9). Ieškovas po automobilio pristatymo privalėjo imtis priemonių nustatyti automobilio savininką, tačiau tik 2008 m. sausio 11 d. užklausė (b.l. 11) valstybės įmonę ,,Regitra“ dėl automobilio savininko nustatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, kaip įmonė, nedėjo pastangų nustatyti automobilio savininką ir laikė transporto priemonę aikštelėje, didindama su automobilio saugojimu susijusias išlaidas. Tokį ieškovo pasyvų elgesį ir vilkinimą ginti savo interesus teisėjų kolegija vertina kaip siekimą praturtėti atsakovės sąskaita. Šis ieškovo pasyvus elgesys turi reikšmės, nustatant automobilio saugojimo laiką, turintį reikšmės skolos pagal pasaugą dydžio nustatymui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovės prievolės mokėti už automobilio saugojimą laiką, skaičiuodamas jį nuo 2008-01-11, t.y. nuo tos dienos, kai ieškovas prievolėje ėmėsi priemonių bendradarbiauti su atsakove, užklausdamas (b.l. 11) valstybės įmonę ,,Regitra“ dėl automobilio savininko nustatymo, ir padarydamas išvadą, kad atsakovė turi apmokėti už automobilio saugojimą nuo 2008-01-11 iki 2008-05-07 (117 dienų).
Pasaugos sutarties sudarymas, apibrėžiant jo terminą dienomis, reiškia, kad ši sutartis nesudaroma ilgam laikui. Taigi 15 Lt dydžio tarifo už kiekvieną pasaugos parą taikymas tuo atveju, kai automobilio savininkas ar valdytojas neatsiima ilgą laiką, reikštų nepagrįstą saugotojo praturtėjimą dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo. Teisėjų kolegija laiko, kad šiuo atveju būtų galima taikyti už kiekvieną pasaugos parą 5 Lt tarifą, atitinkantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Automobilis yra registruotas atsakovės vardu ir atsakovės teiginiai apie automobilio perdavimą kito asmens panaudai liko nepagrįsti, todėl atsakovė, kaip teisėta automobilio savininkė, turėjo jį valdyti taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ir interesai (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir remiais 2006-09-25 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b.l. 10), nes jis nėra nuginčytas ar panaikintas nustatyta tvarka dėl to, kad atsakovės automobilis 2006-09-25 apie 14 val. 15 min. stovėjo Vilniaus mieste, šalia namo Nr. 6 Klaipėdos gatvėje rezervuotoje vietoje, tuo pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 52 p., 193.10 p. reikalavimus, ir pagal ATPK 269 str. 7 d. atsakovės automobilis, iškviečiant vilkiką, buvo priverstinai nuvežtas ir nuo 2006-09-25 iki šiol yra saugomas ieškovo saugojimo aikštelėje. Taigi atsakovės automobiliu padarytas viešosios teisės pažeidimas ir atsakovė, nesirūpindama juo, padarė išlaidų, susijusių su jos automobilio priverstiniu nuvežimu ir saugojimu.
Aplinkybės, kad atsakovė apie jos vardu registruoto automobilio buvimą ieškovo aikštelėje sužinojo 2008-07-16, gavusi registruotu laišku teismo procesinius dokumentus (b.l. 24), nesudaro teisinio pagrindo mažinti automobilio saugojimo laiką, turintį reikšmės skolos pagal pasaugą dydžio nustatymui, nes ieškovas 2008-01-18 siuntė (b.l. 99) 2008-01-17 pranešimą (b.l. 13) atsakovei jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (b.l. 11, 12, 22). Pažymėtina, kad ir pirmosios instancijos teismo 2008 m. gegužės mėnesį atsakovei siųsti procesiniai dokumentai (b.l. 15) nebuvo įteikti jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Aplinkybės, kai atsakovė išviešintu gyvenamosios vietos adresu nerandama ir pagal pranešimus neatsiima siunčiamos korespondencijos, negali mažinti automobilio saugojimo laiko, turinčio reikšmės skolos pagal pasaugą dydžio nustatymui, nes tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
Apeliantės prašymas dėl automobilio Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikymo ieškovo aikštelėje terminų skaičiavimo sustabdymo nuo 2008-07-15 iki tol, kol šioje byloje priimtas procesinis sprendimas įsigalios, yra teisiškai nepagrįstas, nes šios bylos nagrinėjimo dalyką apibrėžia pareikšto ieškinio reikalavimas, kuriame nurodytas pasaugos laikotarpis nuo 2006-09-25 iki 2008-05-07 (CPK 265 str. 2 d.). Teisėjų kolegija nenagrinėja apeliantės reikalavimo įpareigoti ieškovą grąžinti automobilį atsakovei, kuri įsipareigoja atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje priimtą įsiteisėjusį procesinį sprendimą, nes apeliacinėje instancijoje draudžiama pareikšti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės susirašinėjimas (b.l. 87-89, 90-92) po nagrinėjamos bylos iškėlimo dėl automobilio grąžinimo neturi teisinės reikšmės atsakovės skolos dydžiui, nes byloje atsakovė nebuvo pareiškusi priešieškinio, gindama savo interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo teisė dėl atsakovei priklausančio automobilio sulaikymo negali būti suabsoliutinama, nes atsakovei sumokėjus skolą dėl pasaugos iki 2008-05-07, atsakovas negali remtis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalimi (redakcija įsigaliojo nuo 2008-07-01), kuri buvo priimta vėliau nei tarp šalių susiklostę 2006-09-25 prievoliniai teisiniai santykiai.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl netinkamai taikytų procesinės teisės normų. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas gali pakeisti sprendimą pagal byloje esančius įrodymus (LR CPK 329 str. 1 d.), priteisiant 585 Lt (117 x 5 Lt) skolą už saugojimą ir 112 Lt priverstinio automobilio nuvežimo išlaidas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinį tenkinus iš dalies, atsižvelgiant į proporcinę patenkintų reikalavimų dalį ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas dėl žyminio mokesčio 61,35 Lt sumai (50 Lt x 122,7 vartotojų kainų indeksas pagal Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2008-04-16 informacinį pranešimą Nr. 28 „Dėl žyminiam mokesčiui, sprendimų vykdymo išlaidoms ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso“).
Teisėjų kolegija nepriteisia apeliantei žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą, nes bylą iš esmės laimėjus ieškovui, apeliacinėje instancijoje atsakovei bylinėjimosi išlaidų priteisimas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams (CPK 3 str. 1 d.). Ieškovui nėra priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes nepateikti įrodymai, patvirtinantys bylinėjimosi išlaidų dydį apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir apeliacinis skundas tenkinami iš dalies, ieškovas ir atsakovė turi pareigą atlyginti procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybės naudai: po 9 Lt (b.l. 1) - pirmosios instancijos teisme, po 4,47 Lt (b.l. 103) - apeliacinės instancijos teisme (CPK 92 str., 96 str.). Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime klaidingai nurodė: aprašomojoje dalyje - automobilio saugojimo kainą ir rezoliucinėje dalyje - atsakovės asmens duomenis (pavardę bei asmens kodą), laikytina rašymo apsirikimais (CPK 276 str.). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė apie ieškinio atmetimą kitoje dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas skundžiamą teismo sprendimą, išdėsto jį taip, kad būtų ištaisyti rašymo apsirikimai (CK 1.5 str., CPK 2 str., 5 str., 7 str., 8 str., 79 str., 80 str., 88 str., 93 str., 98 str., 177 str. - 177 str., 185 str., 276 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p., kolegija
nutarė:
Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. sprendimą ir išdėstyti jį taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 697 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt septynis litus) skolos ir 61,35 Lt (šešiasdešimt vieną litą 35 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) naudai.
Ieškinį kitoje dalyje atmesti.
Priteisti iš ieškovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)) po 9 Lt (devynis litus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme valstybės naudai.“
Priteisti iš ieškovo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)) po 4,47 Lt (keturis litus 47 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.