Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia atsakovui N. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Reikalavimas grindžiamas tuo, jog su atsakovu niekada kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Santuokoje nei turto, nei kreditorių neįgijo, vaikų nesusilaukė. Prieš sudarant santuoką ieškovė nežinojo, jog atsakovas nuteistas už labai sunkų nusikaltimą (nužudymą). Šią aplinkybę sužinojo po santuokos sudarymo. Manė, kad bausmę atlieka už dokumentų klastojimą. Jei būtų žinojusi, kad atlieka bausmę už nužudymą santuokos nebūtų sudariusi. Negali ir nenori sieti ateities su atsakovu.

Santuoka sudaroma laisva vyro ir moters valia. Valios trūkumai yra pagrindas santuoką pripažinti negaliojančia. Santuoka, sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, taip pat gali būti pripažinta negaliojančia. Sutuoktinis, davęs sutikimą sudaryti santuoką dėl esminės klaidos , gali reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia. Preziumuojama, kad klaida yra esminė, jeigu buvo suklysta dėl to, kad kitas sutuoktinis padarė sunkų nusikaltimą. Sutikimą sudaryti santuoką ieškovė davė dėl esminės klaidos – suklysta dėl to, kad atsakovas padarė sunkų nusikaltimą. Jei jai būtų žinoma ši aplinkybė, santuokos nebūtų sudariusi.

Papildomai pažymi, kad santuoką sudarė ne siekdami sukurti šeimą, o kad ji galėtų vykti pas atsakovą į įkalinimo įstaigą pasimatymams, kad galėtų susipažinti. Jokių stiprių jausmų vienas kitam nejautė ir neturėjo tikslo sukurti šeimos teisinius santykius.

Santuokoje vaikų nesusilaukė, jokio turto ir kreditorių neįgijo, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Po santuokos nutraukimo prašo suteikti ikisantuokinę pavardę – M..

Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad su atsakovu buvo pažįstama apie 10 metų. Žinojo, kad jis atlieka bausmę. Jis pradėjo rašyti laiškus, pasiūlė susitikti. Porą metų bendravo, paskui bendravimą nutraukė, nes susitaikė su savo vyru, bet po to išsiskyrė ir vėl bendravimą atnaujino. Jis klausė ar ji nenori susitikti ilgalaikiuose pasimatymuose, o ne bendrauti per stiklą. Jis turėjo vaiką, nors nebuvo vedęs. Apie nužudymą sužinojo per pasimatymą, kai paklausė kiek jam dar liko sėdėti. Jis ramino, kad viskas bus gerai. Santuokos sudarymo tikslas – ilgalaikiai pasimatymai. Buvo 3 ar 4 ilgalaikiai pasimatymai. Klaida, kad nepasidomėjo už ką nuteistas. Atsakovas ja žavėjosi , laikė ją patikimu žmogumi, bet iš jos pusės jam jausmų nebuvo. Norėjo jam padėti psicgologiškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Marijampolės pataisos namuose, kur atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Sutuoktiniai niekada kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Santuokoje vaikų nesusilaukė, bendro turto ir bendrų kreditorių neįgijo. Ieškovė prašo santuoką nutraukti šiais pagrindais – santuoka buvo sudaryta neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, o pati ieškovė sutiko sudaryti santuoką dėl esminės klaidos – ji nežinojo, jog atsakovas yra nuteistas už sunkų nusikaltimą ( nužudymą).

Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (Civilinio kodekso 3.7 straipsnio 1 dalis). Turi būti specialus susitarimo tikslas, šalių ketinimas – santuoka laikomas tik toks vyro ir moters susitarimas, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius – šeimos teisinius santykius t.y. šeimą. Santuoka, sudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius, gali būti pripažinta negaliojančia pagal vieno iš sutuoktinių arba prokuroro ieškinį (Civilinio kodekso 3.39 straipsnis). Fiktyvi santuoka – tai santuokos imitavimas, jos fikcija. Šiuo atveju santuoka neišreiškia tikrosios sutuoktinių valios, nes tikroji jų valia tokiu atveju susijusi su kitais tikslais. Ieškovė teigia, jog santuoką sudarė tuo tikslu, kad galėtų atvykti pas atsakovą ilgalaikiams pasimatymams ir su juo susipažinti.

Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, jog atsakovą pažįsta jau apie 10 metų, su juo porą metų bendravo. Bendravimas buvo nutrūkęs, paskui vėl atsinaujino, kai tiek ji, tiek atsakovas išsiskyrė su savo tuometiniais gyvenimo partneriais. Manytina, jog 10 metų pažinties laikotarpis yra kaip pakankamas žmogui pažinti ir padaryti sprendimui dėl santuokos sudarymo, todėl šis santuokos negaliojimo pagrindas teismo neįtikino ir yra atmestinas (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Įstatymų leidėjas suteikė teisę sutuoktiniui, kuris davė sutikimą sudaryti santuoką dėl esminės klaidos , reikalauti santuoką pripažinti negaliojančia. Klaida yra esminė, jeigu buvo suklysta dėl tokių su kitu sutuoktiniu susijusių aplinkybių, kurias žinodamas sutuoktinis nebūtų sutikęs sudaryti santuokos. Jeigu buvo suklysta dėl to, kad kitas sutuoktinis padarė sunkų nusikaltimą tai laikoma santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindu (Civilinio kodekso3.40 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Klaida kaip santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindas – tai klaidinga prielaida dėl esminių santuokos sudarymo aplinkybių, reikšmingų susiformuoti tikrajai asmens valiai sudaryti santuoką ( Civilinio kodekso 1.90 straipsnis). Klaida turi būti esminė – turi būti suklysta dėl tokių su kito sutuoktinio asmeniu susijusių faktų, kuriuos žinodamas asmuo tikrai nebūtų sudaręs santuokos. Esminės klaidos dėl sunkaus nusikaltimo prezumpcija grindžiama moraliniais sumetimais. Nepaneigiant nusikaltimą padariusio asmens integravimo į visuomenę būtinumo, jo praeitis, moralinės savybės yra labai svarbūs veiksniai, galintys įtakoti apsisprendimą sudaryti santuoką. Numatyta prezumpcija taikoma tik esant įrodytam sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo padarymo faktui.

Liteko programos duomenys patvirtina, kad atsakovo atžvilgiu yra priimtas ir jau įsiteisėjęs 2013 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriuo atsakovas N. M. yra nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį (nužudymas) t.y. už labai sunkų nusikaltimą. Atsakovas 2014 m. gruodžio 4 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas ir pagal Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 2 dalį (antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas), 300 straipsnio 3 dalį ( dokumentų suklastojimas) ir kt., Ieškovė paaiškino, kad atsakovas nuo jos nuslėpė, jog yra nuteistas už nužudymą ir jai pasakojo, kad yra nuteistas tik už dokumentų klastojimą ir greitai išeis į laisvę. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad apie atsakovą ji ieškojo informacijos internete ir ten rado informacijos tik apie jo padarytą, prie nesunkų priskirtiną nusikaltimą – dokumentų klastojimą. Apie tai, kad atsakovas teistas ir už labai sunkų nusikaltimą ji, pasak ieškovės, sužinojo tik po santuokos sudarymo ilgalaikio pasimatymo metu. Ieškovė teigė, jog jei būtų žinojusi, kad atsakovas yra teistas už nužudymą, nebūtų sutikusi sudaryti santuokos.

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį su reikalavimu pripažinti santuoką negaliojančia sutiko ir ieškovės teiginių dėl jos įvardinto esminio suklydimo, kaip santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindo, nepaneigė , todėl ieškinys tenkintinas ir šalių santuoka pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento ( Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.37 straipsnis, 3.40 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė – M..

Teismo sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną šis sprendimas elektroninių ryšių priemonėmis išsiųstinas santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui (Civilinio kodekso 3.37 straipsnio 4 dalis).

Iš atsakovo ieškovei priteistina 75 eurai žyminio mokesčio ( Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Pašto išlaidos nepriteistinos, kadangi jų suma yra mažesnė nei numatyta nei nustatyta minimali priteistina suma ( Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260,263-270 straipsniais teismas

nuspren dž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovės I. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo N. M. a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.54, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento.

Po santuokos pripažinimo negaliojančia ieškovei I. M. palikti ikisantuokinę pavardę – M..

Priteisti iš atsakovo N. M. ieškovei I. M. 75 eurus (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Teismo sprendimui įsiteisėjus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo įsiteisėjimo dienos teismo sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.