Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Č. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarties, kuria nepradėtas privataus kaltinimo procesas pagal A. Č. pareiškimą ir bylos medžiaga perduota prokurorui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. vasario 20 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teisme gautas A. Č. pareiškimas privataus kaltinimo tvarka, kuriuo jis prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn R. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 148 straipsnį.2017 m. vasario 28 d. nutarimu Vilkaviškio rajono apylinkės teismas privataus kaltinimo proceso nepradėjo, o privataus kaltinimo bylos medžiagą nutarė perduoti prokurorui. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad kaltinamasis laikinai eina Kybartų pataisos namų direktoriaus pareigas, todėl jis yra valstybės tarnautojas, specialus nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje subjektas. Privatus kaltintojas kaltina kaltinamąjį padarius privataus kaltinimo nusikalstamą veiką, numatytą BK 148 straipsnį. Visus galimai nusikalstamus veiksmus pagal privataus kaltintojo pareiškimą apima BK 228 straipsnio l dalis, todėl ši nusikalstama veika ir BK 148 straipsnyje numatyta veika tarpusavyje konkuruoja pagal visumos ir dalies konkurencijos taisyklę. Esant visumos ir dalies konkurencijai, taikoma bendra visumą nustatanti norma, nes ji atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Šiuo atveju BK 148 straipsnis, taip pat 233 straipsnis numato švelnesnę baudžiamąją atsakomybę negu BK 228 straipsnis, todėl turi būti taikoma pastaroji teisės norma. Nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio l dalyje, nėra privataus kaltinimo veika, dėl jos turi būti atliekamas ikiteisminis tyrimas bendra tvarka.A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašo nagrinėti bylą BK 148 straipsnio požymių apimtyje. Iš esmės pareiškėjas sutinka su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjo nutarties motyvais, tačiau mano, kad bylą perdavus prokurorui, pareiškėjas atsidurs silpnesnėje pozicijoje negu kaltinamasis, kuris realiai turi svertų paveikti prokuratūros sprendimą dėl ikiteisminio proceso pradėjimo ir žymiai didesnius svertus ikiteisminio tyrimo proceso eigoje. A. Č. nuomone, privataus kaltinimo procese dalyvauja nukentėjusysis su kaltinamuoju ir teisėjas, todėl šis procesas yra greitesnis ir skaidresnis. Pareiškėja skunde nurodo, kad šiuo metu jis patalpintas į vieną kamerą su intensyviai rūkančiais asmenimis, kurioje taip pat yra narkotikus vartojantis agresyvus subjektas, kuris visaip grasina pareiškėjui. A. Č. skundas atmetamas.Iš A. Č. skundo argumentų matyti, kad jis iš esmės sutinka su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, tačiau prašo bylą nagrinėti privataus kaltinimo tvarka pagal nusikaltimo numatyto BK 148 straipsnyje požymius. Įvertinus teismui pateiktą medžiagą ir skundžiamą nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų, todėl ją naikinti nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 407 straipsnyje įtvirtinta, kad baudžiamųjų bylų dėl nusikalstamų veikų, numatytų 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 148, 152, 154, 155, 165, 168 straipsniuose, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188, 313 straipsniuose, procesas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; šiose bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, išskyrus šio Kodekso 409 straipsnyje numatytus atvejus.BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą. BPK 409 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad privataus kaltinimo procesas nutraukiamas ir bylos medžiaga perduodama prokurorui, jeigu nagrinėjant privataus kaltinimo bylą teisme paaiškėja, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas.Nagrinėjamu atveju Vilkaviškio rajono apylinkės teismas nustatė, kad A. Č. privataus kaltinimo pareiškime nurodytuose kaltinamojo veiksmuose yra veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalies ir BK 233 straipsnio 1 dalies požymių. Su tokia teismo išvada, pareiškėjas sutinka, tačiau skunde nurodo, kad jo galimybės ribotos, todėl prašo pradėti privataus kaltinimo procesą pagal BK 148 straipsnį.Aukštesniojo teismo nuomone, pirmos instancijas teismas pagrįstai nustatė, kad A. Č. privataus kaltinimo skunde nurodytos veikos galimai turi BK 228 straipsnio 1 dalies ir 233 straipsnio 1 dalies požymių. Apygardos teismas pažymi, kad nustačius aplinkybes, patvirtinančias, kad tam tikro asmens veiksmuose gali būti nusikaltimų, dėl kurių turi būti palaikomas valstybinis kaltinimas, požymių, pirmos instancijos teismas negali nagrinėti bylos mažesnėje apimtyje, kaip to prašo pareiškėjas, o privalo tokią bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui atlikti. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad yra pagrindas privataus kaltinimo bylos medžiagą perduoti prokurorui, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.