Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. G. (G. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1996-09-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnį - 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-06-28 nuosprendžiu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimu; pritaikius 2000-04-11 Lietuvos Respublikos įstatymą Dėl amnestijos akto, nuo bausmės atleistas;

3. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001-10-17 nuosprendžiu pagal BK 118 straipsnio 3 dalį - 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;

4. Vilniaus apygardos teismo 2012-10-17 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme (bausmę atliko 2014-01-24, teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis, 2018 m. birželio 10 d., apie 02.00 val., Naugarduko g. 74, Vilniuje, viešoje vietoje, degalinės „Viada“ teritorijoje, veikdamas su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliu elgesiu kitų žmonių akivaizdoje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,82 promilių girtumo laipsnis), be priežasties sudavė V. K. (K.) į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 21 kartą, tuo padarydamas šiam galvos kairės pusės žaizdą, kairio skruosto, dešinio dilbio, dešinio žasto, krūtinės ląstos dešinės pusės odos nubrozdinimus, krūtinės ląstos poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais, abiejų žastų, kairės alkūnės, kairio dilbio, dešinio riešo, dešinio delno, krūtinės ląstos dešinės pusės poodinės kraujosruvas, nosies nugarėlės, abiejų alkūnių, nugaros odos nubrozdinimus, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarką. Šiais veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis G. G. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. Nors dėl girtumo įvykio aplinkybių konkrečiai nebeatsiminė, tačiau nurodė galėjęs suduoti daugybinius smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno sritis, mesti į jį degalinėje buvusius langų skysčio bakelius, tik mano pats netrenkęs nukentėjusiajam malkų ryšuliu per galvą bei sudavęs metaliniu kotu. Kartu su juo buvo kitas vyriškis, kuris, kaip matė iš parodyto įrašo, taip pat dalyvavo visame konflikte. Kas tas vyras, nežino. Įvykio naktį buvo girtas, prieš tai šventė gimtadienį, po kurio greičiausiai pakeleivinga mašina iš Bubos k. grįžo į Vilnių. Jį vežusio asmens tikrai nepažįsta, nieko apie jį papasakoti negali. Į degalinę užsuko, matyt, todėl, kad jis (G. G.) norėjo nusipirkti gerti (bent jau taip mano). Nukentėjusiojo nepažinojo, jį užsipuolė turbūt dėl to, kad buvo neblaivus, pavartojęs alkoholio būna agresyvus. Dėl savo veiksmų gailisi. Vieną civilinį ieškinį (Teritorinės ligonių kasos) atlygino pilnai, o nukentėjusiajam padengti žalos, kurią pripažįsta, negalėjo, kadangi nepavyko susisiekti. Pasižada žalą atlyginti ne ilgiau nei per 3 mėnesius. Palaiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, išskyrus pirmą apklausą, kurioje buvo apklausiamas iškart po įvykio, pats buvo sužalotas, neatsimena, ką pripasakojo (toje apklausoje nurodyto A. A. nepažįsta, negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių buvo jis nurodytas, toks asmuo jo tikrai nevežė).

2018-08-30 daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vietoje paimta metalinė lazda su plastmasine juoda rankena. Metalinė dalis yra 30 cm ilgio, tuščiavidurė. Rankena juodos spalvos, 12 cm ilgio. Lazdos galas yra nulaužtas, matyti rudos spalvos juostelė - apie 1 cm ilgio (galimai kraujo pėdsakai). Visa lazda yra subraižyta - tiek metalinė dalis, tiek rankena (b. l. 24, 25).

Alkotesterio rodmenų kvitas patvirtina, kad 2018-06-10, apie 02.42 val., G. G. nustatytas 1,82 promilių girtumas (b. l. 66).

2018-11-27 Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 38,55 eurų civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (b. l. 37, 37). Iš byloje esančio 2018-12-05 mokėjimo nurodymo matyti, jog G. G. 2018-12-05 Vilniaus teritorinei ligonių kasai pervedė 38,55 eurų už V. K. gydymą (b. l. 44).

Nukentėjusysis V. K. 2018-11-09 pateikė civilinį ieškinį 1 000 eurų sumai dėl patirtos fizinės bei moralinės žalos (b. l. 50).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog G. G. pareikštas kaltinimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo pasitvirtino pilna apimtimi.

Pagal BK 284 straipsnį kaip tik ir atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais (įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais), iš kurių bet kuris, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė.

Taigi byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, jog G. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliais bei vandališkais veiksmais, pasireiškusiais neadekvačiu elgesiu viešoje vietoje (kaltinamasis degalinės „Viada“ teritorijoje, kitų žmonių akivaizdoje, būdamas neblaivus, be priežasties smūgiavo nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 21 kartą), taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Analizuotinas įvykis kilo viešoje vietoje, byloje yra nustatyti mažiausiai trys įvykį matę asmenys, buvo iškviesti policijos pareigūnai, greitoji medicinos pagalba. Teismo vertinimu, kaltinamasis G. G. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. pastarasis nedetalizavo, kaip tiksliai jo veiksmai atsilieps aplinkiniams ir aplinkai, tačiau viešoje vietoje, įžūliai, veikdamas kartu su kitu nenustatytu asmeniu, suduodamas nukentėjusiajam daugybinius smūgius, neginčytinai bendrais bruožais numatė, jog visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta. Kaltinamojo G. G. kaltė grindžiama paties kaltinamojo, nukentėjusiojo V. K., liudytojų V. S., I. J., A. R. parodymais, įvykio vietos ir vaizdo įrašo apžiūrų protokolais, kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Dėl bausmės

Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kaltinamojo G. G. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas G. G. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad G. G. įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veika baigta, nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, taip pat įvertinami G. G. asmenybę charakterizuojantys duomenys: anksčiau teistas, tačiau teistumai išnykę (b. l. 92-99), administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą (b. l. 91), teisminio nagrinėjimo metu nurodęs įsidarbinęs, duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra. Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam G. G. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą galimam skirti šios bausmės rūšies vidurkiui.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltu, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam G. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kartu su minėta bausme kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 6 dalies 1 bei 3 punktuose numatyti įpareigojimai - nuo 22.30 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, bei dirbti arba nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis V. K. civiliniu ieškiniu prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur dydžio suma (b. l. 50).

Pažymėtina, jog neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis turėjo nepatogumų, suprantama, kad suduoti smūgiai sukėlė neigiamas emocijas, pastarasis buvo užpultas įžūliai, be jokios dingsties, sužalojimai padaryti daugybiniais smūgiais, dėl sutrikdytos sveikatos buvo priverstas gydytis, galiausiai nukentėjusiajam skaudėjo, be to, dėl taikyto gydymo kurį laiką negalėjo ieškotis darbo. Spręsdamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, teismas tuo pačiu negali nevertinti ir to, jog nukentėjusiajam visgi buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pačiame ieškinyje jokių išskirtinių asplinkybių, į kurias būtų privalu atsižvelgti nustatant neturtinės žalos dydį, nėra įvardinta. Dėl nurodytų priežasčių teismas mano esant tikslinga civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo G. G. nukentėjusiajam V. K. 650 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktas 38,55 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 37, 37) yra pilnai padengtas (2018-12-05 pavedimu) (b. l. 44), todėl procesas dėl minimo civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl kardomųjų priemonių, laikino sulaikymo laiko įskaitymo į bausmę bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti

Ikiteisminio tyrimo metu G. G. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-06-10, 02.30 val., iki 2018-06-10, 11.26 val. (b. l. 65, 68). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (viena diena) įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas, paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 73).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – metalinė lazda voke, 2018-12-12 nutarimu pagal 2018-12-12 kvitą B serija BBB Nr. 3PK001437, saugojimui perduota į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikintina (b. l. 26, 27).

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais (CD įdėtas į voką, kuris prisegtas prie tomo galinio virželio), paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

G. G. (G. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. G. (G. G.) paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 bei 3 punktais, įpareigoti G. G. (G. G.): 1) nuo 22.30 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu; 2) dirbti arba nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-06-10, 02.30 val., iki 2018-06-10, 11.26 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. K. (V. K.) ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. G. (G. G.) civiliniam ieškovui V. K. 650 (šešis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikto 38,55 eurų civilinio ieškinio nutraukti.

G. G. (G. G.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – metalinę lazdą voke, 2018-12-12 nutarimu pagal 2018-12-12 kvitą B serija BBB Nr. 3PK001437, saugojimui perduotą į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 20, Vilniuje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašais (CD įdėtas į voką, kuris prisegtas prie tomo galinio virželio), palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135 Vilnius, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti www.kaldep.lt.