Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), nedirbančiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovui ir nukentėjusiojo Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. A. traukiamas dėl administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 423 str. 1 d. ir 426 str. 1 d., padarymo, protokolą surašiusi institucija - Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. 2020 m. rugsėjo 20 d., 17²⁰ val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės (neįgijęs) vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus - 1,84 promilių girtumo (dėl vairavimo neblaiviam atliekamas ikiteisminis tyrimas), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklus bei juos nulaužė, Biržų rajono savivaldybės administracijai padarydamas 194,21 EUR turtinę žalą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiais veiksmais S. A. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. spalio 11 d.) 9 p., 14 p., 127 p., 219.1 p., 219.2 p., 222 p. ir 226 p. reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 423 str. 1 d., 426 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. spalio 11 d.) 9 p. reglamentuoja, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šio teisės akto 14 p. nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, <…>. Šių Taisyklių 127 p. reglamentuoja, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę <…>, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, <…>. Šių Taisyklių 219.1 p. teigia, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas <…> privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 pp ir 92 p. nustatyta tvarka, o 219.2 p. - pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Taisyklių 222 p. reglamentuoja, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Iš žemiau išdėstytų įrodymų akivaizdu, kad S. A. šiuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė.

Nors administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad S. A. padarė konkrečius nusižengimus ir nurodyta, koks teisės aktas buvo pažeistas, bet nenurodyta jo aktuali redakcija - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. spalio 11 d.). Todėl protokolas šioje dalyje tikslintinas ir Kelių eismo taisyklių aktuali redakcija nurodytina (įrašytina) (Lietuvos Respublikos ANK 635 str. 3 d.).

Tikslintina administracinio nusižengimo protokole nurodyta aplinkybė, kad S. A. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo nurodytą automobilį, neturėdamas teisės (neįgijęs) vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą bei jį nulaužė, Biržų rajono savivaldybės administracijai padarydamas 194,21 EUR žalą. Protokole turėtų būti įvardijama žalos rūšis (turtinė), buvo atsitrenkta ir nulaužti ne vienas, o du kelio ženklai. Be to, protokole pagrįstai inkriminuojama, kad automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neatlikta privalomoji techninė apžiūra, tačiau nenurodyta, koks Kelių eismo taisyklių punktas tuo pažeistas. Šiuo atveju pažeistas 226 p., numatantis, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, <…>, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (<…>) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Todėl protokolas šiose dalyse tikslintinas, Kelių eismo taisyklių aktuali redakcija ir Kelių eismo taisyklių 226 p. nurodytini (įrašytini), nes būtent ir jį pažeidė S. A., įvardintina žalos rūšis (turtinė) ir tikslintinas kelio ženklų skaičius (Lietuvos Respublikos ANK 635 str. 3 d.).

S. A. kaltę padarius šiuos septynis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius keturių administracinių nusižengimų pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 423 str. 1 d. ir 426 str. 1 d., padarymą, taip pat įrodo ir policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2020-09-20 dirbo kartu su kolega, kai apie 17²⁰ val., patruliuojant (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pastebėjo išverstą kelio ženklą. Netoli kelio ženklo buvo pabirusios kelios plastikinės, sidabrinės automobilio detalės, taip pat ant žvyruotos kelio dangos matė automobilio padangų vėžes, kurių protektoriaus raštas buvo skirtingas. Paliktų padangų pėdsakai įspausti šviežiai. Sekant vėžėmis (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pažymėtu pastatu, (duomenys neskelbtini), pastebėjo nuo kelio nuvažiavusį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apgadintas, automobilio padangų vėžės sutapo su eismo įvykio vietoje paliktomis vėžėmis, ant automobilio variklio dangčio dešinėje pusėje matėsi kelio ženklo stulpelio palikta žymė. Automobilio variklio dangtis buvo šiltas. Netoli automobilio keliu ėjo ir telefonu kalbėjo S. A., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Paklaustas, ką veikia šalia automobilio, jis nurodė, jog eina į namus iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, per (duomenys neskelbtini). S. A. teigė, jog nežino, kieno yra nuo kelio nuvažiavęs automobilis, aiškino, kad jo nevairavo, tačiau nurodė, jog buvo įlipęs į automobilio saloną, aiškindamas aplinkybes jis mėtėsi paaiškinimuose, dažnai juos keitė. Alkotesteriu 17³⁴ val. S. A. buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas, pakartotiniu tikrinimu, kuris buvo atliktas 17⁵⁰ val., nustatytas 2,04 promilių girtumas. S. A. aiškino, kad alkoholį vartojo visą dieną, gėrė alų (duomenys neskelbtini), kartu su pažįstamais V. S. A. atlikus bendrą asmens įvertinimo būklę, nustatyta, kad jis tiesia linija - pėda po pėdos eiti negali, taip pat negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą atsimerkęs ir užsimerkęs. Užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. Netoli įvykio vietoje kartu su draugais, kurie yra nepilnamečiai, buvęs A. D. paaiškino, kad eidamas keliu pastebėjo, jog nuo kelio į krūmus yra nuvažiavęs automobilis ir šalia jo buvo jaunuolis, kaip jis nurodė, tas pats jaunuolis, su kuriuo jie bendravo, aplink automobilį daugiau asmenų nebuvo, eidamas keliu taip pat jokių asmenų nesutiko. Sekdami automobilio padangų pėdsakais pareigūnai taip pat daugiau jokių asmenų nesutiko. Patikrinus nustatyta, kad automobilio savininkė yra R. M., kuri telefonu paaiškino, kad automobilį 2020-08-14 pardavė S. A. ir su juo pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį. Automobilio salone esančioje daiktadėžėje rasta pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje buvo užpildyta tik pardavėjos duomenys ir jos parašas, o likusios pirkimo - pardavimo sutarties eilutės buvo neužpildytos. Automobiliui yra neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, jis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Dėl apgadinto kelio ženklo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos buvo registruotas eismo įvykis. S. A. sulaikytas kaip įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. S. A. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai teisė yra neįgyta. Automobilis išvežtas į UAB „(duomenys neskelbtini)” saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini); patikros sertifikatas, iš kurio matyti, kad alkotesteris „Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), yra tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2020-11-26; eismo įvykio vietos schema ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad jo metu apgadinti automobilio priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, užpakalinės dešinės pusės durys, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės; 2020-09-28 policijos raštas, iš kurio matyti, kad komisariate tiriamas eismo įvykis, kurio metu 2020-09-20 d., apie 17²⁰ val. (duomenys neskelbtini), sankryžoje, lengvasis automobilis „Opel Astra”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir sugadino kelio ženklus Nr. (duomenys neskelbtini) „Gyvenvietės pradžia“ ir Nr. (duomenys neskelbtini) „Gyvenvietės pabaiga“ su stovais. Automobilis civilinės atsakomybės draudimu nedraustas, jį vairavo S. A.; 2020-10-02 Biržų rajono savivaldybės administracijos raštas, iš kurio matyti, kad įvykus eismo įvykiui - automobiliui nuvažiavus nuo kelio važiuojamosios dalies ir sugadinus du kelio ženklus su stovais, savivaldybei padaryta žala yra 194,21 EUR (su PVM); 2020-08-14 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad R. M. pardavė šį automobilį S. A. už 100 EUR ir pagal teisės aktus naujam transporto priemonės valdytojui Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę privalu perregistruoti per 10 dienų po to, kai į VĮ Regitra kreipėsi buvęs transporto priemonės valdytojas. Laiku neperregistruota transporto priemonė išregistruojama. Šis automobilis be atliktos techninės apžiūros (ji negalioja), tačiau vienos iš sandorio šalių parašo nėra; 2020-09-29 VĮ Regitra informacija apie kelių transporto priemonės registraciją, iš kurios matyti, kad šis automobilis nuosavybės teise nuo 2020-09-21 priklauso S. A.; 2020-10-15 BIRT ataskaitų žiūryklė apie registruotą kelių transporto priemonę, iš kurios matyti, kad jos savininkė yra R. M., o draudimas negalioja; duomenų apie asmenį paieška vairuotojų registre, iš kurių matyti, kad S. A. šiame registre nerastas, taigi neturi teisės vairuoti transporto priemones; kita rašytinė bylos medžiaga.

Byloje institucijos (nukentėjusiojo) atstovas dėl eismo įvykio metu sugadintų kelio ženklų padarytą žalą įvertino 194,21 EUR. Kadangi padaryta žala neviršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, minėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad neturinčio teisės vairuoti transporto priemonę S. A. padaryti nusižengimai pagrįstai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. ir pagal Lietuvos Respublikos ANK 423 str. 1 d., nes neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims (šiuo konkrečiu atveju – Biržų rajono savivaldybės administracijai) priklausančių <…> kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), atitinka ir šio straipsnio dalies dispoziciją. S. A. veiksmai atitinka ir dar dviejų nusižengimų sudėtis: jis transporto priemonę vairavo neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d.) ir be privalomosios techninės apžiūros (Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 2 d.). Todėl už visus keturis nusižengimus jam skirtinos administracinės nuobaudos.

S. A. atsakomybę visuose keturuose nusižengimuose lengvina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę visuose keturiuose nusižengimuose sunkina tai, kad juos padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas nuobaudas, taip pat atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, nusižengusiojo kaltės formą (tyčia) ir rūšį, pavojingumą, jų padarymo aplinkybes – savaitgalio metu labai arti miesto, arti savo gyvenamosios vietos, į tai, kad buvo sugadinti kelio ženklai. Taip pat atsižvelgiama ir į S. A. asmenybę – nedirbantis, teistas net šešis kartus, teistumas neišnykęs. Teismas įvertina ir į tai, kad neblaivus vairuodamas transporto priemonę neturėdamas tam teisės mieste, kelia ypatingą grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. S. A. iki šių nusižengimų padarymo administracine tvarka per metus nebaustas: baustas 2020-09-17 pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1-2 d. ir 424 str. 4 d. (2020-09-05 nusižengimai) galutine administracine nuobauda – 1150 EUR bauda, bet šis nutarimas 2020-09-20 nusižengimų padarymo metu nebuvo įsiteisėjęs, šiuo metu jau yra įsiteisėjęs, kartą praeityje - 2019-09-11 pagal Lietuvos Respublikos ANK 226 str. 1 d. 500 EUR bauda, paskiriant ir administracinio poveikio priemonės – turto (mobilaus ryšio telefonų, SIM, laisvų rankų įrangos) konfiskavimą ir kartą po jų – 2020-09-28 pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1-2 d., 424 str. 2 d. (2020-09-27 nusižengimai) galutine nuobauda - 375 EUR bauda, informacijos apie visų baudų sumokėjimą ir apie administracinio poveikio priemonės įvykdymą byloje nėra (2020-10-15 Administracinių nusižengimų registro išrašas <...> už penkerius metus). Įvertinant visas šias aplinkybes, skirtinos Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 423 str. 1 d. ir 426 str. 1 d. sankcijose už padarytus nusižengimus numatytos administracinės nuobaudos – artimos minimalioms baudos.

Už Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą, administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (Lietuvos Respublikos ANK 27 str. 1 d. 1 p., 28 str. 1-2 d. ir 426 str. 7 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad S. A. neturi teisės (neįgijęs) vairuoti transporto priemones. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, ta aplinkybė, jog asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones, nepaneigia galimybės jo atžvilgiu taikyti aukščiau minėtą administracinio poveikio priemonę. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 2 d. numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, <…> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Iš šių teisės normų akivaizdu, kad administracinio poveikio priemonė – asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriama ir asmeniui, neturinčiam šios teisės. Todėl siekiant užkardyti panašaus pobūdžio nusižengimų padarymą ateityje, už šį nusižengimą jam skirtina ši administracinio poveikio priemonė, siekiant, kad jis tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti (Lietuvos Respublikos ANK 28 str. 3 d.). S. A., naudodamasis šia teise, neturėdamas specialių žinių bei įgūdžių, padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių nusižengimų kelių eismo srityje, kuris sukėlė pavojų vakarėjant, labai arti miesto esančiame kieme, ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir tik atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių, tinkamų išvadų iš savo nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1-2 d. ir 424 str. 4 d. nepadarė, nes praėjus vos trims dienoms įvykdė naujus nusižengimus ir šios aplinkybės rodo, kad jis linkęs ir toliau pažeidinėti galiojančių norminių aktų reikalavimus. Juo labiau, kad jis buvo nubaustas ir praėjus vos aštuonioms dienoms pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1-2 d., 424 str. 2 d. Todėl ši administracinio poveikio priemonė už šį nusižengimą (Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d.), siekiant užkardyti panašaus pobūdžio nusižengimų padarymą ateityje, kad jis tam tikrą laiką negalėtų jos įgyti, jam skirtina įvertinant įstatyme nurodomas aplinkybes ir nutarime išdėstytus motyvus, atimant teisę vairuoti transporto priemones straipsnio sankcijose numatytam artimam minimaliam terminui – vieneriems metams šešiems mėnesiams, jos terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 3 d. ir 426 str. 7 d.).

Transporto priemonė, kurią vairuojant buvo padarytas nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d., pagal VĮ Regitra duomenis nuo 2020-09-21 priklauso S. A., o pagal 2020-10-15 BIRT ataskaitų žiūryklę apie registruotą kelių transporto priemonę - R. M. Pats S. A. rašytiniame paaiškinime nurodo, kad automobilį įsigijo maždaug prieš dvi savaites ir savo vardu dar nepriregistravo. Pagal 2020-08-14 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, automobilis priklausytų S. A., tačiau pastebėtina, kad jis iki šiol galimai neįvykdė teisės aktų reikalavimų jį perregistruoti, o vienos iš sandorio šalių parašo nėra. Akivaizdu, kad šie išdėstyti bylos duomenys yra prieštaringi, automobilio priklausomybė nenustatyta. Įstatymas reglamentuoja, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas (Lietuvos Respublikos ANK 27 str. 1 d. 2 p. ir 426 str. 8 d.). Taigi už šį aukščiau nurodytą nusižengimą taikyti turto konfiskavimą yra teismo teisė, o ne pareiga. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. <…> (Lietuvos Respublikos ANK 29 str. 1 d.), <...> kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas <…> (Lietuvos Respublikos ANK 29 str. 2 d.). Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. <…> (Lietuvos Respublikos ANK 29 str. 3 d.). Šiuo konkrečiu bylos atveju automobilio priklausomybė nenustatyta, duomenų, kad juo praeityje būtų padaryti pažeidimai (nusižengimai), byloje nėra. Todėl dėl šių motyvų ir remiantis proporcingumo ir teisingumo principais, protingumo kriterijumi, transporto priemonė šiuo konkrečiu atveju už aukščiau minėtą nusižengimą nekonfiskuotina. Kadangi kitoje teisenoje – baudžiamojoje byloje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas S. A. dėl automobilio vairavimo neblaiviam, siekiant išvengti galimo dvigubo baudžiamumo, šio automobilio likimo (grąžinimo, konfiskavimo ar pan.) klausimas administracinio nusižengimo byloje nespręstinas, nes tai bus padaryta ir pasisakyta užbaigus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir kompetentingai institucijai priimant galutinį sprendimą.

Lietuvos Respublikos ANK 38 str. 2 d. nustato, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. <…>.

Pažeidėjo administraciniu nusižengimu yra padaryti nuostoliai, tačiau šiuo atveju turtinė žala padaryta eismo įvykiu, valdant transporto priemonę. Pagal bylos duomenis, transporto priemonės, kuria pažeidėjas padarė nusižengimus, valdytojo civilinė atsakomybė įvykio metu nebuvo apdrausta draudimo bendrovėje (transporto priemonės draudimas negalioja). Dėl to teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje yra teisinis pagrindas spręsti žalos priteisimo iš pažeidėjo klausimą. Administracinis įstatymas reglamentuoja, kad <…> kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas <…> tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ANK 664 str. 2 d.). Jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės <…> teisme <…>, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, <…> teismas <…> gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Teismas <…>, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą. Nustatant šį terminą, būtina atsižvelgti į turtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį. <…> (Lietuvos Respublikos ANK 665 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų, kad padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo būtų atlyginęs savo noru, tačiau posėdžio metu pažadėjo padarytą žalą atlyginti. Byloje yra Biržų rajono savivaldybės administracijos raštas, kad įvykio metu buvo sugadinti du kelio ženklai su stovais, padaryta žala – 194,21 EUR, todėl tokio dydžio turtinė žala iš S. A. priteistina nukentėjusiajam Biržų r. savivaldybės administracijai, nes yra reali ir pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Nustatytinas žalos atlyginimo terminas - du mėnesiai nuo nutarimo įsiteisėjimo, atsižvelgiant į turtinės žalos dydį ir aukščiau aptartą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos ANK 578 str. 1 d., 664 str. 2 d., 665 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 28 straipsnio 1-3 dalimis, 34 straipsnio 1-3 dalimis, 5 dalimi, 38 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2-3 dalimis, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1-2 dalimis, 664 straipsnio 2 dalimi, 665 straipsnio 1 dalimi, 675 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. A. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus:

Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d. ir skirti administracinę nuobaudą – šešiasdešimt eurų baudą,

Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 2 d. ir skirti administracinę nuobaudą – trisdešimt trijų eurų baudą,

Lietuvos Respublikos ANK 423 str. 1 d. ir skirti administracinę nuobaudą – trijų šimtų penkiasdešimt eurų baudą,

Lietuvos Respublikos ANK 426 str. 1 d. ir skirti administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio eurų baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 str. 2 d., S. A. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Dalyje dėl specialiosios teisės atėmimo laikoma, jog S. A., įsiteisėjus šiam nutarimui, yra netekęs teisės vairuoti transporto priemones.

Priteisti iš S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam Biržų rajono savivaldybės administracijai, įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), 194,21 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus dvidešimt vieną euro centą) turtinės žalos atlyginimo, nustatant ją sumokėti per du mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.