Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-195-115/2011

110.1; 110.5.; 122.5.;

2011 m. sausio 5 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (skolininko) R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 28 d. nutarties Nr. I-746/2010, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas civilinėje byloje civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB SEB banko pareiškimą ir dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

skolininkas R. M., užtikrindamas iki 2031-09-27 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060023532, 2006-10-12 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB SEB Vilniaus bankui (pavadinimas pakeistas į AB SEB bankas) skolininkui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 1) 78/100 dalis iš 454,75 kv. m. bendro ploto telekomunikacijų patalpos su rūsiu pažymėtos indeksais: R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-8, R-9, R-10, R-16, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-13, 1-26, 1-27, 1-28, 1-29, 1-30, 1-31, 1-32, 1-33, 1-34, 1-35, 1-36, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); 2) 57,60 kv. m. ploto gamybines patalpas, pažymėtas indeksais 1-4, 1-22, 1-33, 1-36, 1-38, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini)sav.; 3) 190,32 kv. m. ploto gamybines patalpas, pastate pažymėtas indeksais 1-3, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-23, 1-24, 1-25, 1-26, 1-27, 1-28, 1-29, 1-30, 1-31, 1-32, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).

Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi nutarė areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės teise priklausančius R. M.: 78/100 dalis iš 454,75 kv. m. bendro ploto telekomunikacijų patalpos su rūsiu pažymėtos indeksais: R-2, R-3, R-4, R-5, R-6, R-8, R-9, R-10, R-16, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-13, 1-26, 1-27, 1-28, 1-29, 1-30, 1-31, 1-32, 1-33, 1-34, 1-35, 1-36, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini); 57,60 kv. m. ploto gamybines patalpas, pažymėtas indeksais 1-4, 1-22, 1-33, 1-36, 1-38, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini).; 190,32 kv. m. ploto gamybines patalpas, pastate pažymėtas indeksais 1-3, 1-5, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-23, 1-24, 1-25, 1-26, 1-27, 1-28, 1-29, 1-30, 1-31, 1-32, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkui jais disponuoti. Išaiškino daiktų savininkui, kad areštavus įkeistus daiktus, jis netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Įspėjo skolininką (įkeistų daiktų savininką) R. M., kad negrąžinus skolos, t. y. 220 447,20 Lt negrąžinto kredito, 5 952,02 Lt nesumokėtų palūkanų, 1 245,19 Lt nesumokėtų delspinigių, iš viso: 227.644,41 Lt bei 132,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti.

Apelianto (skolininko) R. M. atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.).

Įrodymų, kad skolininkų įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkams, neabejotinai turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), kreditavimo sutarties 5.2. p., pagrindu vienašališkai nutraukdamas sutartį (CK 6.217 str. 5 d.), tačiau tik griežtai laikydamasis privalomos, imperatyviai nustatytos vienašališko sutarties nutraukimo procedūros (CK 6.218 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad vienašališkas sutarties nutraukimas šios kategorijos bylose gali sukelti skolininkui labai sunkias pasekmes, priimančiam kreditoriaus pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš hipoteka užtikrinto turto hipotekos teisėjui kyla pareiga patikrinti, ar prieš kreipdamasis į teismą kreditorius laikėsi įstatyme nustatytos privalomos vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos – per sutartyje nustatytą terminą iš anksto pranešė skolininkui apie sutarties nutraukimą. Pažymėtina ir tai, kad tik tinkamas pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą sudaro prielaidas antrajai šaliai ginčyti tokį nutraukimą teisme ginčo teisenos tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.192 str. 1 d. gali būti taikoma hipotekos kreditoriui ir tais atvejais, kai pasibaigia pagrindinę prievolę numatanti sutartis, ją nutraukiant vienašališkai. Pagrindinę prievolę nustatanti sutartis turi būti nutraukta iki kreipiantis dėl skolos išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą. Hipotekos kreditorius prie prašymo pradėti išieškojimą Hipotekos skyriui privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinę prievolę nustatanti sutartis pasibaigė ją vienašališkai prieš terminą nutraukiant (LAT 2003-12-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1151/2003). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pabrėžęs, kad vien pranešimo apie sutarties nutraukimą išsiuntimas skolininkui, taigi ir jo pateikimas hipotekos teisėjui, nėra tinkamas tokios procedūros įvykdymas, kitoks aiškinimas prieštarautų CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintam imperatyvui, jog antrajai sutarties šaliai privalo iš anksto būti pranešta apie sutarties nutraukimą. Taigi, hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (LAT 2009-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-241/2009).

Iš kreditoriaus pateiktų dokumentų matyti, kad kreditoriaus pateiktame 2010-03-03 išsiuntęs įspėjime dėl kredito sutarties nutraukimo Nr. 2065 nurodyta, kad skolininkui nevykdant sutartyje nustatytų įsipareigojimų kreditorius nutrauks 2006-09-28 kreditavimo sutartį (b.l 20-24), o skolininkui neįvykdžius 2006-09-28 pranešime nurodytų reikalavimų nutraukė su skolininku 2006-09-28 sudarytą kreditavimo sutartį.

2010-03-03 įspėjimas dėl kredito sutarties nutraukimo Nr. 2065 skolininkui ir įkeisto turto savininkui R. M. buvo teiktas registruotu paštu 2010-03-06 (b.l.50).

Ta aplinkybė, jog apeliantas (skolininkas) pareiškė ieškinį dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu (pateiktas Vilniaus apygardos teismui) nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Kolegija pažymi, kad hipotekos teisėjas atlieka procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra. Kai kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės, netesybų, jų dydžio ar vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumo, šie klausimai byloje, dėl hipotekos teisinių santykių nenagrinėjami, o sprendžiami CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka, o sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (LAT 2007 m. gegužės 7 d. nutartis c.b. Nr.3K-3-201/2007). Kolegija pabrėžia, kad hipotekos teisėjas kompetentingas spręsti tik kreditoriaus prašomą atlikti hipotekos procedūrą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju hipotekos procedūra įvykdyta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties. Esant minėtoms aplinkybėms, Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 28 d. nutartis Nr. I-746/2010 paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).

Be to, iš apelianto (skolininko) R. M. priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str.) (b.l.93).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d., 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus m. l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gegužės 28 d. nutartį Nr. I-746/2010 palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto (skolininko) R. M. valstybei 5,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.