Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2022-03-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-68-1086/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-03-03
Bylos Nr.
1-68-1086/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23644-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidas Steckys
Nukentėjusysis
A. L.
Kaltinamasis
G. L.
Advokatai
Jonas Pliekaitis
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-68-1086/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23644-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.7.13.; 1.1.10.1.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.4.1.3 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 3 d.Biržai
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidas Steckys,sekretoriaujant Žydrei Kabelienei, Linai Strautininkienei,dalyvaujant prokurorui Raimundui Binkiui,nukentėjusiajam A. L.,kaltinamajam G. L., jo gynėjui advokatui Jonui Pliekaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" kroviku, teistas 7 kartus, paskutinį kartą 2019 m. liepos 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. galutine 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose 23-6 val., jei tai nesusiję su darbu; bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. L., 2021 m. liepos 14 d., apie 23 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, tyčia suduodamas A. L. du kartus kumščiu į veidą, jį sužalojo išmušdamas vienuoliktą dantį, tuo nukentėjusiajam A. L. nežymiai sutrikdė sveikatą, tęsdamas nusikalstamą veiką, paimdamas nuo žemės akmenis ir juos mėtydamas link kieme esančių asmenų, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ši kaltinamojo G. L. veika atitinka BK 284 straipsnį.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

Kaltinamasis G. L. teismo posėdyje kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2021 m. liepos 14 d. nukentėjusiajam delnu trenkė vieną smūgį, bei įvykio metu buvo blaivus. Kumščiu netrenkė. Vakare ėjo parūkyti. Lipdamas laiptais pro pravirą langą išgirdo kaip kaimynai sako, kad žemaitis yra „ožys“ ir „gaidys“. Kadangi ten gyveno tik jis vienas žemaitis, todėl nusprendė, kad taip vadina jį. Jis tuos asmenis pažinojo, tai buvo A. L., L., L. sugyventinis, R. Iš viso ten buvo penki asmenys. Išėjęs į lauką, pamatė, kad A. L. su kaimynu ir kaimyne ant laiptų rūkė ir gėrė degtinę. A. L. stovėjo atsirėmęs prie laiptų ir rūkė. Jis priėjo prie jo ir pasakė, kad jis ne „gaidys“ ir ne „ožys“, ir trinktelėjo A. L. iš delno į žandą vieną kartą. A. L. trenkė, nes jis buvo arčiausiai. Su A. L. buvo susipykęs jau nuo Velykų. Kai trenkė, A. L. ir R. pradėjo pulti ant jo. R. turėjo „tazerį“. Abu rėkė: „užmušim tave, gaidy“. Jis traukėsi atgal ir paėmė akmenį. Tada jie paėjo atgal. Pamatę, kad akmenį padėjo, vėl ant jo puolė. Savo veiksmais negalėjo išmušti danties. Jei būtų trenkęs du kartus kumščiu, būtų lūžęs žandikaulis, būtų buvusi žaizda lūpoje ir lūpa būtų buvusi patinusi. Civilinio ieškinio 3000 Eur sumai nepripažįsta, nes jis per didelis. Už tokią sumą būtų galima susidėti visus dantis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. L. parodė, kad 2021 m. liepos 14 d. kaimynas pakvietė išgerti alaus. Nulipo žemyn, nes kaimynas gyvena pirmame aukšte. Atvažiavo policija ir ieškojo jo sugyventinės. Nutarė, kad įskundė G. L., nes jis dažnai kviesdavo policiją ar vaikų teisių apsaugos tarnybą. Kadangi sugyventinė buvo namuose ir jau miegojo su vaikais, policija išvažiavo. Prie laiptinės, prie atsarginio įėjimo, kartu stovėjo L., R., L. Buvo ir L. sugyventinis, bet greitai išėjo, nieko nematė. Pamatė, kad ateina G. L.. Priėjęs G. L. trenkė jam du kartus kumščiu tiesiai į veidą į tą pačią vietą ir išmušė dantį. Nespėjo į smūgius sureaguoti, nes buvo truputį apsvaigęs nuo alkoholio. Norėjo trenkti G. L. atgal, bet jis atsitraukė ir bėgo tolyn. Matė, kad G. L. buvo paėmęs į rankas akmenį ir ėjo link jų. Ar metė akmenį nematė. Kaimynas R. atsinešė „tazerį“. Po to, nuėjo pas kaimyną, nusiprausė, dar atsigėrė alaus ir išėjo namo. Kai prausėsi dantis klibėjo. Eidamas namo ant pievos išspjovė išmuštą dantį. Kitą dieną iš ryto kreipėsi į medikus ir į policiją. Įvykio metu kaltinamasis buvo girtas, nes tai matėsi iš jo elgesio. Išgėręs jis būna neprognozuojamas. Kai blaivus, būna visai kitoks žmogus. Kaltinamąjį pažįsta pusę metų. Policijos pareigūnai jį apžiūrėjo ir nufotografavo. Palaiko ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą sudaro 1800 Eur. Tiek kainuos danties įdėjimas, implantas. Dantis dar neįdėtas. Gydymo plane nurodyta, kad danties įstatymas kainuos 1765 Eur., tačiau jis dar turėjo kelionės išlaidas pas gydytojus, todėl prašo atlyginti 1800 Eur turtinę žalą. Dėl turtinės žalos yra pateikęs rašytinius dokumentus. Neturtinę žalą įvertino 1200 Eur. Jis dirba su žmonėmis, vairuoja autobusą. Jam gėda bendrauti su žmonėmis. Be to jautė skausmą dėl išmušto danties.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. K. parodė, kad 2021 m. vasarą, laiko tiksliai neprisimena, apie 23.30 val. jis, kaimynas A. L. išėjo į lauką parūkyti. Lauke buvo jis, jo sugyventinė, kaimynė L. J. ir A. L.. Tą vakarą vartojo alkoholį, tačiau visas aplinkybes prisimena. Tarpusavyje kalbėjosi kas čia vis kviečia policiją. A. L. sakė, kad greičiausiai G. L. pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Netrukus atėjo G. L. ir du kartus smogė kumščiu ta pačia ranka A. L. į veidą. Pats įbėgo į butą ir atsinešė prožektorių su elektrošoku. G. L. pabėgo tolyn, vėliau grįžo prie jų ir kvietė muštis. Viskas įvyko greitai, G. L. tik išlindo iš už kampo ir sudavė. Nežino kodėl smūgiai buvo suduoti A. L., gal dėl to, kad jis pirmutinis stovėjo, gal kitų nepasiekė. Atėjęs antrą kartą sakė: „ateikit čia po vieną, aš jus iškirsiu“. Po suduotų smūgių nukentėjusysis jautėsi neblogai. G. L. atėjęs trečią kartą mėtėsi su akmenimis, filmavo telefonu. Tada atėjo G. L. žmona. Po visko kaimynas A. L. pas jį nusiprausė. Jo lūpos buvo kruvinos. A. L. sakė, kad gavo į dantis. Sugyventinė iškvietė policiją ir jis parašė pareiškimą.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. J. parodė, kad 2021 metų vasarą, birželio ar liepos mėnesį, datos tiksliai neprisimena, apie 23.30 val. pas jos sugyventinį R. K. buvo atėjęs A. L.. Jie gėrė alų. Ji pati buvo išgėrusi šampano. Dar buvo kaimynė L., bet ji alkoholio negėrė. Pas ją buvo atvažiavusi policija ir ieškojo A. L. sugyventinės K. G., tačiau jos bute nebuvo. Po to, visi išėjo į lauką parūkyti. Lauke kalbėjosi. Kalbėjosi apie tai, kas galėjo iškviesti policiją. Bekalbant A. L. pasakė, kad policiją galėjo iškviesti G. L.. Lauke prie laiptų pamatė ateinantį G. L., kuris nieko nepasakęs trenkė kumščiu A. L. į lūpas. Matė kaip trenkė vieną kartą. G. L. kažką negražiai sakė, tačiau ką sakė neprisimena. Visi buvo šoko būsenoje, nes nesuprato už ką trenkė. Pradėjo visi šūkauti. G. L. nubėgo tolyn. Atėjo G. L. žmona. Po to G. L. grįžo ir pradėjo mėtytis iš akmenų. Atrodo, kad G. L. trenkė A. L. vieną kartą, nors policijai ikiteisminio tyrimo metu buvo sakiusi, kad trenkė du kartus. Policijai sakė tiesą, nemelavo. Praėjo daug laiko, nebegali prisiminti visko. Geriau atsiminė iš karto po įvykio. Be to buvo tada išgėrusi, po darbo buvo pavargusi. Po visko A. L. atėjo į jos butą nusiprausti veido ir sakė, kad išmušė dantį. Matė, kad A. L. lūpos buvo kruvinos. G. L. tokio elgesio nepateisina. Jai atrodė, kad įvykio metu G. L. buvo neblaivus, atrodė apgirtusios akys. Kai jis blaivus prie žmonių nesikabinėja. Grįžusi į butą iškvietė policiją.

Iš liudytojos L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir vadovaujantis BPK 276 straipsniu teismo posėdyje pagarsintų parodymų matyti, kad jai pasirodė, kad L. yra išgėręs, nes, kiek jai yra žinoma, blaivus jis prie žmonių neprisikabina. Nieko nesakęs jis du kartus kumščiu A. trenkė į veidą (1 t., b. l. 43).

Teismo posėdžio metu liudytoja L. J. parodė, kad 2021 m. vasarą ar rudenį, įvykio datos tiksliai neprisimena, vakare apie 24 valandą buvo užėjusi pas kaimynę L. pasikalbėti. Namuose buvo išgėrusi šampano taurę. Pas L. negėrė. Atvažiavo policija ir ieškojo K. G. ir nerado. Vėliau visi išėjo į lauką ant laiptų parūkyti. Kadangi buvo atvažiavusi policija, visi kalbėjosi apie tai kas galėjo policiją iškviesti. A. L. sakė, kad policiją tikriausiai iškvietė „(duomenys neskelbtini)“. „(Duomenys neskelbtini)“ vadino G. L.. Kai taip kalbėjosi G. L. šalia nebuvo. Jis galėjo girdėti jų pokalbį pro atvirą laiptinės langą. Netrukus atbėgo prie jų G. L. ir trenkė du kartus kumščiu A. L. į veidą. Pirmas smūgis atrodė buvo stipresnis, nes nuo šio smūgio A. L. atsilošė. Tai matė gerai, nes stovėjo šalia A. L., gal per 0,5 - 1 m. atstumu nuo jo. Smūgiai buvo suduoti vienas po kito, be jokios pertraukos. Po šių smūgių R. įbėgo į kambarį, o kaimynas nubėgo akmenų. Akmenis ėmė iš jos darželio. Kaimynai nusivijo G. L.. Ji su jais nebėgo. Mano, kad įvykio metu G. L. buvo neblaivus. Kai jis būna blaivus nelabai ieško konfliktų, o išgėręs skeryčiojasi, keikiasi. Iš jo išvaizdos nesimato, kada jis girtas. Kad jis girtas ji suprato iš jo gestų, mostų, iš to, kad keikėsi. G. L. pažinojo kelis mėnesius laiko. Visas įvykis atrodė baisiai.

Teismo posėdžio metu liudytoja K. L. atsisakė duoti parodymus, kadangi kaltinamasis yra jos sutuoktinis.

Nors kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, kitais byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:

Iš 2021 m. liepos 15 d. protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis A. L. kreipėsi į policiją ir pranešė, kad 2021 m. liepos 14 d. apie 23.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme, prie pagalbinio įėjimo, viešoje vietoje, kitų namo gyventojų akivaizdoje, prie jo pribėgo G. L. ir be jokios priežasties du kartus trenkė jam į žandą ir išmušė priekinį dantį. Jam buvo sukeltas stiprus skausmas, padaryta moralinė ir materialinė žala. Prašo nubausti įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 3-7).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas A. L. veidas. Užfiksuota, kad priekinė veido dešinio žando dalis patinusi, vidinė žando dalis nežymiai prakirsta, bei nėra priekinio danties. Apžiūros metu fotografuota (t. 1, b. l. 59-65).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. L. pateikė E027. medicinos dokumentų išrašą (t. 1, b. l. 78-80).

Iš E027. medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2021 m. liepos 15 d. pagal šeimos gydytojo siuntimą A. L. buvo apžiūrėtas odontologo. Nustatyta , kad nėra 11 danties, alveolė gyjanti. Atlikta rentgeno nuotrauka: šaknies lūžgalių nėra. Akcentuota, kad užgijus, reikalingas protezavimas. Diagnozė: danties išnirimas (t. 1, b. l. 81).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vienuolikto danties išmušimas A. L. padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2021 m. liepos 14 d. Sužalojimas A. L. galėjo būti padarytas, suduodant kumščiu į dešinį skruostą. Sužalojimas A. L. galėjo būti padarytas vieno-dviejų bukų trauminių poveikių pasėkoje. A. L. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 87-88).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad siekiant gauti ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų, buvo patikrintas policijos registruojamų įvykių registras. 2021 m. birželio 19-20 d. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gauti trys pranešimai dėl triukšmo adresu (duomenys neskelbtini). Aukščiau nurodytas telefono numeris sutampa su G. L. asmens duomenų pažymoje deklaruojamu numeriu. 2021 m. birželio 20 d. 2.27 val. buvo registruotas dar vienas pranešimas dėl triukšmo adresu (duomenys neskelbtini) iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono abonento savininkas nėra žinomas. 2021 m. liepos 14 d. 23.10 val. policijos registruojamų įvykių registre fiksuotas pranešimas iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), dėl adresu (duomenys neskelbtini), neprižiūrimų vaikų. Telefono numeris sutampa su K. L. asmens duomenų pažymoje deklaruotu telefono numeriu. Įvykio patikrinime suvesta informacija, kad apie neprižiūrimus vaikus policijai pranešė G. L.. Pranešimų dėl triukšmo 2021 m. liepos 14 d. nei iš G. L., nei iš kitų asmenų adresu (duomenys neskelbtini), registruota nebuvo (t. 1, b. l. 125-137).

2021 m. liepos 15 d. protokolo - pareiškimo, surašyto 1.12 val. matyti, kad R. K. pranešė policijai, kad 2021 m. liepos 14 d. apie 23.30 val. jam sėdint lauke ant savo buto laiptų, į kiemą atėjo G. L. ir, be jokios priežasties, iš gėlių darželio paėmęs tris akmenis metė į jo pusę. Pataikė į sieną. Prašo nubausti G. L. už chuliganišką elgesį (t. 2, b. l. 3-4).

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Šio nusikaltimo tiesioginis objektas yra viešoji tvarka, kuri suprantama kaip moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Šio nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta pagrindinis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Tik viešoje vietoje padarytos veikos, esant kitiems BK 284 straipsnyje numatytiems požymiams, gali būti kvalifikuojamos pagal BK 284 straipsnį Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla.

Šioje byloje kaltinamasis G. L. daugiabučio namo kieme, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, sukėlė konfliktą, sudavė smūgius A. L. į veidą padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės tvarka ir rimtis. Atmestini gynybiniai argumentai, kad konfliktas įvyko ne viešoje vietoje. Nekyla abejonių, kad veika padaryta viešoje vietoje: daugiabučio gyvenamojo namo kieme, kur bet kada galėjo pasirodyti kiti asmenys.

BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. G. L. veiksmai buvo įžūlūs, prieštaraujantys padoraus elgesio taisyklėms. Aplinkybę, kad dėl G. L. veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka, rodo tokie faktai: dėl G. L. veiksmų buvo sutrikdytas kitų žmonių poilsis nakties metu, kiti žmonės turėjo įsikišti į konfliktą, liudytoja L. J. kvietė policiją, nes bijojo dėl savo ir aplinkinių saugumo. Tai aiškiai rodo, kad aplinkiniai suvokė, jog pažeista viešoji tvarka ir rimtis ir reikia policijos įsikišimo.

Kaltinamasis neneigia buvus fizinį kontaktą, t. y. teigia delnu sudavęs vieną kartą A. L. į žandą ir, kad nuo tokio smūgio negalėjo išmušti danties. Kaltinamasis nurodo, kad to danties nukentėjusysis neturėjo jau du metus laiko. Tačiau nukentėjusysis iš karto po įvykio tiek rašydamas pareiškimą, tiek apklausiamas liudytoju parodė, kad G. L. jam du kartus kumščiu sudavė į dešinį žandą ir išmušė priekinį dantį. Kad nukentėjusiajam buvo išmuštas priekinis vienuoliktas dantis patvirtina E027. medicinos dokumentų išrašas iš kurio matyti, kad 2021 m. liepos 15 d. pagal šeimos gydytojo siuntimą A. L. buvo apžiūrėtas odontologo ir jam nustatytas danties išnirimas, danties alveolė gyjanti (t. 1, b. l. 81). Šie įrodymai įrodo, kad dantis buvo išmuštas būtent 2021 m. liepos 14 d. ir paneigia kaltinamojo teiginį, kad danties A. L. neturėjo jau du metai laiko. Be to, asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad A. L. priekinė veido dešinio žando dalis patinusi, vidinė žando dalis nežymiai prakirsta, bei nėra priekinio danties (t. 1, b. l. 59-65). Iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kumščiu į dešinį skruostą, ir sužalojimai galėjo būti padaryti vieno – dviejų bukų trauminių poveikių pasėkoje (t. 1, b. l. 87-88). Liudytojai R. K., L. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad aiškiai matė kaip G. L. trenkė kumščiu du kartus A. L. į veidą. Įvertintina ir tai, kad nukentėjusysis rašydamas pareiškimą bei duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu iš karto po įvykio, bei teismo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus, todėl teismui nėra pagrindo netikėti jo parodymais, nes jie yra išsamūs, be to, juos patvirtina ir visi kiti byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai, liudytojų parodymai. Pažymėtina, kad BK 284 straipsnis saugo būtent tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis ir dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam kaltinamasis G. L. sudavė į veidą būtent du smūgius kumščiu, dėl ko nukentėjusiajam buvo išmuštas priekinis vienuoliktas dantis ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Visais atvejais BK 284 straipsniui taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Bylos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų (kaimynų) akivaizdoje, kaimynų poilsis nakties metu buvo sutrikdytas, liudytoja L. J. buvo priverstos kviesti policiją, liudytojas R. K. iš karto po įvykio parašė pareiškimą policijai dėl netinkamo G. L. elgesio (t. 2, b. l. 3-4), dėl ko darytina išvada, jog daugiabučio namo gyventojai pasijuto nesaugiai, dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdytas žmonių poilsis nakties metu, kaltinamojo veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, nukentėjusiajam išmušant priekinį vienuoliktą dantį buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismų praktikoje laikytina, jog viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, priežastis ir aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą. Nepaisant to, kad veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį neturi, nes jie nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties subjektyvieji požymiai, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas. Iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog G. L. turėjo tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Tiriamu atveju kaltinamasis suvokė, jog viešoje vietoje suduodamas smūgius nukentėjusiajam į veidą, paimdamas nuo žemės akmenis ir juos mėtydamas link kieme esančių asmenų, be tai pateisinančios priežasties, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, t. y. veikė neapibrėžta tyčia.

Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad tai galimai tebuvo asmeninio pobūdžio konfliktas, tačiau kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai. Motyvai neįtakoja veikos kvalifikavimo. Kvalifikuojant veiką svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Pažymėtina ir tai, kad šį konfliktą matė daugiabučio namo gyventojai, neturintys kaltinamajam jokių pretenzijų.

Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis G. L. įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio kaip nurodyta kaltinime. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nuosekliai tvirtino, kad įvykio metu buvo blaivus, nes kitą dieną turėjo eiti į darbą. Teismo posėdžio metu tiek nukentėjusysis A. L., tiek liudytojai R. K., L. J. ir L. J. teigė, kad G. L. įvykio metu buvo girtas, nes puolė ant žmonių, keikėsi ir, kad kai būna blaivus ant žmonių nepuola, tačiau kitų neblaivumą patvirtinančių požymių nenurodė. G. L. iš karto po nusikalstamos veikos padarymo neblaivumas nebuvo nustatomas, nors iš bylos medžiagos matyti, kad policija buvo kviesta. Esant abejonėms ar kaltinamasis G. L. nusikalstamos veikos metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamajam G. L. pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Visų šių duomenų pakanka kaltinamojo kaltei dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pagrįsti. Jo veiksmai pagal BK 284 straipsnį kvalifikuoti teisingai, kadangi kaltinamasis 2021 m. liepos 14 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, tyčia suduodamas A. L. du kartus kumščiu į veidą, jį sužalojo išmušdamas vienuoliktą dantį, tuo nukentėjusiajam A. L. nežymiai sutrikdė sveikatą, tęsdamas nusikalstamą veiką, paimdamas nuo žemės akmenis ir juos mėtydamas link kieme esančių asmenų, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Bausmės skyrimo motyvai

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas, t. y. būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą (Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. liepos 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.), kurį padarė būdamas pilnametis, už kurį teistumas yra neišnykęs, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.).

G. L. yra teistas septynis kartus, iš jų du kartus pagal analogiškų (BK 284 straipsnis) nusikalstamų veikų padarymą, paskutinį kartą teistas 2019-07-30 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu (pagal BK 140 str. 1 d.), naują nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui (t. 1, b. l. 156-167, 169-171), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas (t. 1, b. l. 172), yra dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 117A), Biržų psichikos sveikatos centre nesilankė ir nesigydė, tačiau yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 143), bet iš specialisto išvados matyti, kad netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b. l. 148). Duomenų, kad po nusikaltimo padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. Todėl, teismo nuomone, skiriant bausmę atsižvelgtina į teisingumo ir protingumo kriterijus, į bausmės paskirtį už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat, atsižvelgiama ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos apimtį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės (areštas, terminuotas laisvės atėmimas, laisvės apribojimas) įtakos ir poveikio kaltinamojo G. L. elgesiui nepadarė, kaltinamasis toliau daro nusikalstamas veikas, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, siekiant paveikti kaltinamąjį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, parenkant bausmės rūšį, teismo vertinimu, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina griežčiausia BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.), kadangi skiriant švelnesnes bausmes ankstesniais nuosprendžiais, bausmės tikslai nebuvo pasiekti, kaltinamasis toliau daro nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant ir į tai, kad kaltinamajam prokuroras prašo skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės tikslai gali būti pasiekti G. L. skiriant šią bausmę. Pagrindo skirti kitą bausmę ar sumažinti šios bausmės trukmę labiau nei prašo prokuroras, nėra. Bausmės terminas (atsižvelgus į tai, jog nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra) nustatytinas lygus laisvės atėmimo bausmės, numatytos BK 284 str. sankcijoje, vidurkiui.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę. Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina ir tai, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais.

Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis G. L. yra pakankamai jauno amžiaus, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vedęs, augina nepilnamečius vaikus, nors anksčiau ir buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir ją realiai atlikęs, tačiau teismas tiki tuo, kad kaltinamasis vis dar gali pakeisti savo kriminalinį elgesį ir poelgį teigiama linkme jo visiškai neįzoliuojant nuo visuomenės, ir sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas nustatant laisvės vykdymo bausmės atidėjimą 2 (dvejiems) metams laiko, t. y. nustatant įstatyme numatytą bausmės vykdymo atidėjimo laiko vidurkį. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti kaltinamojo G. L. elgesį laisvėje. Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu. Šis įpareigojimas skiriamas todėl, kad teismo nuomone turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusysis A. L. pareiškė civilinį ieškinį 1800 Eur dydžio turtinei ir 1200 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 75, 76-77,). Kaltinamasis G. L. civilinio ieškinio nepripažino, nurodė, kad nesutinka, kad danties įstatymas kainuoja 1800 Eur. Nurodė, kad kalbėjosi su odontologu ir jam pasakė, kad už 3000 Eur gali sudėti visus dantis. Nesutinka, kad nukentėjusiajam galėjo būti padaryta 1200 Eur neturtinė žala. Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad neturtinė 1200 Eur žala už nesunkų nusikaltimą ir nustatytomis aplinkybėmis yra per didelė, o turtinė žala nėra iki galo aiški, nes nukentėjusysis pateikė dokumentus, kad danties atstatymas ir protezavimas kainuos 1800 Eur, tačiau kada tai bus daroma, nors praėjo jau 8 mėnesiai, nenurodė. Kaltinamojo gynėjo manymu ieškinys nėra įrodytas, todėl prašo jį mažinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012).Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

Iš nukentėjusiojo į bylą pateikto civilinio ieškinio turinio ir medicininių dokumentų išrašų matyti, kad dėl įvykio metu patirto sužalojimo jam yra reikalingas gydymas, t. y. vieno danties implantacija. Toks gydymas yra būtinas, kadangi nukentėjusiajam buvo išmuštas vienuoliktas nuosavas dantis. Nukentėjusiojo A. L. pateiktas civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų pagrįstas būsimomis gydymo išlaidomis. Šios būsimosios gydymo išlaidos yra detaliai pagrįstos pateiktu medicininiu dokumento išrašu, nurodant kiekvienos iš procedūrų kainas. Iš 2021 m. gruodžio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto medicininio dokumento, t. y. gydymo plano sąmatos matyti, kad gydymo kainą sudaro: implantacijos 3i Biomet kaina 550 Eur, kaulo augmentacijos kaina 500 Eur, gijimo galvutės kaina 40 Eur, metalo keramikos vainikėlio ant Ti atramos kaina 490 Eur, varžtelio angos uždarymo plomba kaina 35 Eur, laikino plastmasinio vainikėlio ant implanto kaina 150 Eur. Bendra gydymo suma 1765 Eur (2 t., b. l. 58). Taigi iš šio dokumento matyti, kad būsimo gydymo bendra numatoma suma yra 1765 Eur. Teismo vertinimu, šios kainos yra realios, protingos bei racionalios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios kainos buvo paskaičiuotos apžiūrėjus nukentėjusįjį ir gyvai įvertinus jam reikalingą gydymą. Teismui nekyla abejonių, kad 2021 m. gruodžio 16 d. pateiktame medicininiame dokumente nurodytų konkrečių procedūrų, reikalingų taikyti dėl danties implantavimo, kaina yra pagrįsta ir įrodyta. Kelionės pas gydytojus išlaidas pateisinančių dokumentų nukentėjusysis teismui nepateikė.

Esant išdėstytoms aplinkybėms nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies iš kaltinamojo G. L. nukentėjusiojo A. L. naudai priteisiant 1765 Eur būsimo gydymo išlaidų, turtinei žalai atlyginti, nes žala padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Teismų praktikoje nurodoma, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t.

Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusiajam A. L. dėl kaltinamojo G. L. smurtinių veiksmų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Nukentėjusysis A. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis jam suduodamas smūgius išmušė priekinį dantį, dėl ko jis negali laisvai bendrauti su žmonėmis, dirba autobuso vairuotoju, jam gėda prieš žmones, kad neturi priekinio danties. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl padaryto sužalojimo jautė fizinį skausmą. Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, būtina atsižvelgti į kaltinamojo G. L. atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), į kaltinamojo turtinę padėtį, jo galimybę atlyginti žalą. Kaltinamasis su neturtinės žalos dydžiu nesutiko. Kaltinamojo gynėjas prašė mažinti civilinį ieškinį. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.282 str. 3 d.). Tačiau teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 str. 2 d., ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Kaltinamasis byloje nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų, bei iš pateiktos charakteristikos matyti, kad yra dirbantis (t. 1, b. l. 155, 117A). Pažymėtina, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Minėta, jog nukentėjusiajam A. L. kaltinamojo G. L. tyčiniais smurtiniais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti gyvybiškai svarbioje kūno vietoje – galvoje. Atkreiptinas dėmesys, kad turtinės žalos dydžiu (pinigine kompensacija) siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti, dėl neteisėtų veiksmų, nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Įvertinus visas aplinkybes, taip pat ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, kad prašoma priteisti 1200 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju nėra per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taipogi teismų praktiką, todėl priteistina nukentėjusiojo A. L. naudai (CK 6.250 str., 6.263 str. 1-2 d.).

Kiti bylos klausimai

Kaltinamajam 2021 m. spalio 8 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 188-190) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai DVD laikmena (prie 2021 m. spalio 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo) (t. 1, b. l. 121-124, 124 A) yra byloje ir nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina joje saugoti.

Iš kaltinamojo priteistinos teismo turėtos proceso (pašto) išlaidos valstybei (2 t. pažyma, BPK 103 str. 6 p., 105 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1-2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1 dalies 1-4 punktais, 6 punktu, 6-7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipaniu, teismas

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant G. L. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

DVD laikmeną, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš G. L. nukentėjusiajam A. L. – 1765 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų) turtinės žalos atlyginimą ir 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš G. L. 53,76 Eur (penkiasdešimt trijų eurų septyniasdešimt šešių euro centų) proceso išlaidas valstybei.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.

Teisėjas Vaidas Steckys