- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-09-27
- Bylos Nr.
- A2.6.-11344-817/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Pažeidėjas
- S. K.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjusi S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. 2013-09-15, 02.00 val. Pavilnio g., Vilniuje, vairavo automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, įtariama būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 18 punkto reikalavimus, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str.
Teismo posėdyje S. K. kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir nurodė, jog labai gailisi. Prašo teismo jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis dėl sunkios finansinės padėties.
Iš policijos pareigūnų O. J. ir E. K. 2013-09-15 tarnybinių pranešimų nustatyta, kad 2013-09-15 d. apie 02.00 val. Vilniuje, Pavilnio g. patruliuodamas kartu su vyresniuoju patruliu E. K. pastebėjo automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris vingiavo nuo vieno kelkraščio iki kito. Sustabdžius minėtą automobilį ir pradėjus bendrauti su vairuotoju paaiškėjo, kad vairavo S. K., nuo kurio sklido alkoholio kvapas. S. K. pateikė visus reikalingus dokumentus, išskyrus vairuotojo pažymėjimą, ir pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo (patikrinus per duomenų bazes pasitvirtino, kad vairuotojo pažymėjimo neturėjo). S. K. nurodė, jog šiandien vartojo alkoholinius gėrimus, todėl jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, bet S. K. tikrintis atsisakė. S. K. su pažeidimu sutiko, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi (b.l. 4, 5).
Iš policijos pareigūno A. D. 2013-09-15 tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2013-09-15 d. apie 02.05 val. gavo pranešimą vykti pas patrulius AP-23 į Pavilnio g., kur yra sustabdytas neblaivus vairuotojas ir reikalingas alkotesteris. Atvykus į vietą, pamatė sustabdytą automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas S. K. buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, kalba buvo nerišli, sklido stiprus alkoholio kvapas, pasitikrinti blaivumą alkotesteriu atsisakė (b.l. 6).
ATPK 129 str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 6 p. numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, vairuotojo pareiga policijos pareigūno reikalavimu leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, kyla iš įstatymo. Analogišką pareigą vairuotojui numato ir Kelių eismo taisyklių 18 punktas. Blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias atsakomybė numatyta ATPK 129 str. Šio pažeidimo veikos požymius sudaro neblaivumo patikrinimo vengimas, t. y. tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1185/2007). Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 5 punktą, policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų, tik jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punkte nustatyta, jog tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs visumą byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, kad S. K. veikoje yra visi ATPK 129 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, kadangi nustatyta, jog S. K. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti ir sustabdžiusių policijos pareigūnų reikalavimu, nesutiko pasitikrinti neblaivumo.
S. K. 2013 m. rugsėjo 15 d. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl ATPK 130² str. numatytos veikos, už tai, kad jis 2013-09-15, 02.00 val. Pavilnio g., Vilniuje, vairavo automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, įtariama būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo. S. K. vairavo automobilį kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
ATPK 130² straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad siekiant asmens veiką kvalifikuoti pagal ATPK 130², būtina nustatyti, jog: 1) pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; 2) toks pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.); 3) už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; 4) naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis Nr. N62-6791/2010; 2011 m. vasario 4 d. nutartis Nr.N62-2588/2011; 2012 m. liepos 30 d. nutartis Nr. N575-312/2012).
Veiką kvalifikuojant pagal ATPK 130² str. būtina nustatyti, kad vairuotojas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėtina tai, jog tik ATPK 126 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse yra numatyta atsakomybė atsižvelgiant į tai, koks neblaivumo (girtumo) laipsnis yra nustatytas, tuo tarpu už 130² str. numatytą pažeidimą atsakomybė pagal neblaivumo (girtumo) laipsnį nėra diferencijuojama, asmuo, padaręs šiame straipsnyje padarytą pažeidimą atsako nepaisant to, koks – lengvas, vidutinis ar sunkus, neblaivumo (girtumo) laipsnis nustatytas, tačiau pažymėtina ir tai, jog apsvaigusiu nuo alkoholio asmeniu pripažįstamas tas, kurio kraujyje yra ne mažiau 0,4 ‰ alkoholio. Toks girtumo sąvokos apibrėžimas reiškią, kad asmens girtumo būklei nustatyti būtina atlikti santykinio alkoholio kiekio žmogaus organizme matavimus. 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte nustatyta, kad asmenų neblaivumo (girtumo) nustatymas atliekamas tikrinimo arba medicininės apžiūros būdu. Policijos pareigūnai O. J., E. K. ir A. D. tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad S. K. atsisakė tikrintis girtumą už ką jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, taip pat jis nebuvo pristatytas į ligoninę atlikti medicininės apžiūros. Šiems matavimams atlikti būtinas specialių žinių ir įrangos taikymas, tačiau šiuo atveju santykinis alkoholio kiekis S. K. organizme apskritai nenustatytas. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, t.y. policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, buvo tik įtariama, jog S. K. galimai vairavo neblaivus, tačiau S. K. blaivumas nebuvo patikrintas ir, ar jis buvo neblaivus nenustatyta. Taigi S. K. girtumo faktas objektyviais ir pakankamais duomenimis nenustatytas, atsižvelgiant į išdėstytą teismo vertinimu, byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių S. K. kaltę dėl ATPK 130² straipsnio numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 130² straipsnio numatyto pažeidimo padarymo S. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad metų laikotarpyje yra baustas už tos pačios rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Teismas pažymi, kad vienarūšiais teisės pažeidimais ATPK 32 str. 1 d. 5 p. prasme laikytini teisės pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose, o ne analogiški pažeidimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N575-2408/2011).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį (įvykdė vieną iš pavojingiausių nusižengimų, kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui), pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas), nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti S. K. skiriant ATPK 129 str. sankcijoje nustatytą baudos vidurkio dydžio baudą.
Atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens finansinę padėtį, į paskirtos administracinės nuobaudos – baudos dydį, manytina, kad prašymas dėl baudos išdėstymo tenkintinas. S. K. paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str., paskirti 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą.
S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130² straipsnio nutraukti.
tenkinti patraukto administracinėn atsakomybėn S. K. prašymą ir 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų baudos mokėjimą išdėstyti 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui, nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant kas mėnesį mokėti po 225 (du šimtus dvidešimt penkis) litus.
Išaiškinti pažeidėjui, kad skirta bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos mokesčio kodas 6030.
Nutarimui įsiteisėjus automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinti jo savininkei A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.