- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- 2-714-670/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00544-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Klimaitis
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- T. P.
- Išvadą teikia
- Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Osvaldas Radimonas
Įžanginė dalis
dalyvaujant ieškovei S. J. ir jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, Jurbarko VTAS atstovei Elenai Kontenienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui T. P. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme 2016-05-05 iškelta civilinė byla pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui T. P. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (b. l. 2-3).
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad M. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas T. P.. Priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui M. J. periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį nuo 2016-04-01 iki jo pilnametystės, piniginių lėšų uzufruktoriumi paskiriant ieškovę. Nustatyti M. J. gyvenamąją vietą su vaiko motina jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Priteisti iš atsakovo išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2013-04-01 iki 2016-04-01 sumoje 2700,00 Eur.
Atsakovas T. P. yra deklaravęs išvykimą į Airiją (b. l. 15). 2016-06-23 Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta atsakovo T. P. paieška (b. l. 20). Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono PK raštu informuota, kad asmens paieškos skelbimas nėra tikslingas nes T. P. deklaravęs išvykimą Airiją (b. l. 21-22). Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovui pranešta viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nedalyvavo. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje ieškovė palaikė visus savo ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2012 metų pradžioje. Jie per savaitę 1-2 kartus susitikdavo, pas ją namuose, kartais pas draugus. Kartu miegojo, intymiai bendravo. 2012 metų balandžio mėnesį pasijuto nėščia. Apie nėštumą pasakė atsakovui. Jis tėvystės neneigė. Paskui pradėjo nesilankyti ir dingo. Atsakovui rašė elektroninius laiškus, pranešė ir apie vaiko gimimą. Po vaiko gimimo berniuko neaplankė nei vieno karto. Atsakovo ieškojo per gimines ir draugus, tačiau jie jokios informacijos nesuteikė. Prašo nustatyti, kad sūnaus M. J. tėvas yra atsakovas T. P.. Priteisti išlaikymą po 150,00 eurų kas mėnesį nuo 2016-04-01, t. y. nuo kreipimosi į teismą dienos. Mano, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia apie 300 eurų: maitinimui (apie 200,00 Eur), avalynei rūbams, vaistams-100,00 Eur. Berniukas pradės lankyti darželį, kuris kainuos apie 50,00 Eur per mėnesį. Prašo nustatyti sūnaus gyvenamąja vietą su ja. Šiuo metu ji su vaiku gyvena pas savo tėvus. Tėvai turi nuosavą namą, jie taip pat remia materialiai. Ji gauna 109,00 Eur socialinę pašalpą. Sūnui dabar yra 4 metai, atsakovas per visą šį laiką jokio išlaikymo neteikė. Prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą 2700,00 Eur. Jei atsakovas norės bendrauti su sūnumi, ji neprieštaraus ir netrukdys.
Liudytoja V. J., ieškovės sesuo, teismo posėdžio metu parodė, kad S. draugavo su atsakovu T. P.. Jis atvažiuodavo pas juos į namus. Važiuodavo pas draugus į Šilutę. Likdavo nakvoti. Miegodavo kartu, turėjo lytinius santykius. Nuo 2012 metų pradžios sesuo kito draugo neturėjo. Abejonių, kad atsakovas yra M. J. tėvas, nekyla.
Institucija teikianti išvadą – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškinį palaiko. Pritaria, kad M. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove S. J.. Kadangi vaiko tėvas sūnumi nesirūpina ir jo auklėjime nedalyvauja, neteikia materialinio išlaikymo, todėl mano, kad ieškovės reikalavimai priteisti po 150,00 Eur kas mėnesį vaiko išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimą, yra pagrįsti ir atitinkantys vaiko interesus.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. J. gimė (duomenys neskelbtini) jo motina S. J., gim. (duomenys neskelbtini), duomenų apie tėvą nėra (b.l. 5); ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu byloje buvo suteikta 100 procentų apmokama teisinė pagalba (b. l. 4, 13); iš socialinės paramos skyriaus pažymos matyti, kad S. J. kas mėnesį mokama 109,00 Eur dydžio socialinė pašalpa (b. l. 6); Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodo, kad skyrius neturi duomenų, jog ieškovės šeimoje būtų pažeidžiami sūnaus interesai ar neužtikrinta berniuko tinkama priežiūra ir auklėjimas. Šeima į skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą neįrašyta. Prašo ieškinį tenkinti (b. l. 11-12); patikrinus duomenis apie šalių turimą registruotiną turtą nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, atsakovo vardu yra registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (1187,00 Eur vidutinė rinkos vertė). Šalys niekur nedirba.
Dėl tėvystės nustatymo.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.146 (toliau – CK) straipsnis numato, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnis nustato, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu.
Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.
Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų, ieškovės, liudytojos V. J. paaiškinimų nustatyta, kad šalys nuo 2012 m. pradžios pradėjo draugauti. Susitikinėjo, kartu važiuodavo pas draugus. Atsakovas likdavo nakvoti ieškovės namuose, intymiai bendravo. 2012 metų balandžio mėnesį ieškovė pasijuto nėščia, atsakovas pripažino esąs būsimo vaiko tėvas. Tačiau 2012 metų vasaros pabaigoje jie išsiskyrė. Atsakovas ieškovės nelankė, o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. J..
Iš nepilnamečio M. J. gimimo liudijimo nustatyta, kad M. J. gimė (duomenys neskelbtini) jo motina S. J., tėvas nenurodytas (b. l. 5). Byloje nėra įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl sūnaus kilmės. Atsakovas tokių įrodymų taip pat nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių neginčijo, ekspertizės skirti neprašė.
Atsižvelgiant į tai, kad, atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo, nevyko į teismo posėdžius, laikytina, kad jis vengė tėvystės nustatymo procedūros mokslinių tyrimų pagrindu, ir kitų įrodymų kontekste pripažintina, kad toks atsakovo elgesys patvirtina, kad jis yra ieškovės sūnaus tėvas.
Įregistruojant vaiko gimimą, jo pavardė buvo nurodyta pagal motinos pavardę. Ginčo dėl vaiko pavardės nėra, šalys nekelia reikalavimo dėl pavardės pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, nustačius tėvystę M. J. paliktina ta pati pavardė (CK 3.167 straipsnio 1 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamoje byloje iš rašytinių įrodymų ir šalių duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad nepilnametis M. J. nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Po berniuko gimimo atsakovas jo nėra nei karto aplankęs, vaikas tėvo nepažįsta. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji su vaiku gyvena kartu su jos tėvais. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad ieškovė S. J. turi tinkamas galimybes ir sąlygas užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, todėl nepilnamečio M. J. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina S. J. (CK 3.168 straipsnis, 3.174 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl to neprieštarauja.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnamečiai vaikai, jų išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaikų išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straispnis). Sprendžiant dėl vaikų išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis. Pagal CK 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 150,00 Eur kas mėnesį nuo 2016-04-01 iki jo pilnametystės. Iš teismui pateikto ieškinio ir ieškovės bylos nagrinėjimo metu nurodytų aplinkybių matyti, kad ji sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 300,00 Eur. Maitinimui per mėnesį reikia apie 200,00 Eur, rūbams, avalynei, vaistams - 100,00 Eur. Kaip paaiškino ieškovė, vaikas pradės lankyti darželį, už kurį reikės mokėti apie 50 Eur, kadangi vaikas auga (šiuo metu jam 4 metai), atitinkamai didės išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, lavinimo ir mokymo priemonėms. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas ir išdėstytas aplinkybes bei byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad berniuko būtiniausiems poreikiams patenkinti reikalinga 300,00 Eur suma kas mėnesį.
Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti ne tik konkretaus vaiko poreikius, bet ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 109,00 Eur socialinė pašalpa, ji niekur nedirba. Apie atsakovo gaunamas pajamas duomenų byloje nėra. Ieškovė gyvena kartu su savo tėvais jiems nuosavybės teise priklausančiame name. Prie jos pragyvenimo tėvai taip pat prisideda skirdami kas mėnesį apie 100-150 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių nėra. Atsakovo vardu yra registruotas 0,0598 ha žemės sklypas (vidutinė rinkos vertė 1187,00 Eur), transporto priemonių neturi.
Vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (CK 3.137 straipsnis 3 dalis). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje byloje ieškovė į teismą kreipėsi 2016-04-27. Įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į tai, kad šalys yra darbingo amžiaus, taip pat atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą, atstovės nuomonę, išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo 2016-04-27, t. y. nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Taip pat priteistinas ieškovės prašomo dydžio išlaikymo įsiskolinimas 2700,00 Eur nuo 2013-04-27 iki 2016-04-26 (CK 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsniai).
Ieškovė skirtina nepilnamečiam vaikui mokamų piniginių išmokų tvarkytoja (CK 3.185 straipsnis, 3.190 straipsnis). Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik sūnaus interesams (CK 3.203 straipsnis 1dalis).
Ieškovė ieškiniu nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos neprašė. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad nedarys jokių kliūčių vaiko tėvui bendrauti su vaiku jeigu jis pageidaus, nes atsakovas sūnumi nesirūpina ir nei karto nėra jo aplankęs nuo pat gimimo. Šalims išaiškintina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas), jai buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba (b. l. 4), antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 115,80 Eur (b. l. 13).
Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo valstybės naudai turėtų būti priteistas žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis) - 41,00 Eur dėl tėvystės nustatymo, 135,00 Eur dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ir 41,00 Eur dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, viso 217,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat 115,80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) o M. J. yra T. P. sūnus.
Nustačius tėvystę M. J. palikti tą pačią pavardę J.
Nustatyti nepilnamečio M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motina S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-04-27, iki M. J. pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo skolą M. J. 2700,00 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų) už laikotarpį nuo 2013-04-27 iki 2016-04-26.
Nepilnamečiui M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskirti jo motiną S. J., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 217,00 Eur žyminio mokesčio ir 115,80 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
Žyminis mokestis (217,00 Eur) turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (115,80 Eur) turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.