- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-05
- Bylos Nr.
- 1-437-963/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31012-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- K. P.
- Nukentėjusysis
- V. M., P. G.
- Advokatai
- Marius Venckus, Edvardas Staponkus
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas paskutinius kartus:
1) 2018-07-12 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį - 40 parų arešto bausme, 2018-09-14 paleistas atlikus arešto bausmę;
2) 2020-11-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (3 veikos), 138 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 140 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, nuosprendis įsiteisėjo 2021-01-28;
3) 2020-12-09 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 50 parų arešto bausme, nuosprendis įsiteisėjo 2021-03-04, 2021-05-03 Tauragės apylinkės teismo nutartimi subendrinus 2020-11-23 ir 2020-12-09 nuosprendžiais paskirtas bausmes, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams 25 dienoms, bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2021-04-01, šiuo metu atlieka bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
jis, 2020 m. liepos mėn. 27 d., apie 15:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Girulių paplūdimio kopose, Klaipėdos m., konflikto su V. M. ir P. G. metu, tyčia po vieną kartą spyrė V. M. į kairįjį antakį ir į krūtinės ląstos dešinę pusę, tuo padarydamas jam kairio antakio muštinę žaizdą, kairės akies vokų kraujosruvą ir krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, du kartus spyrė P. G. į veido sritį, ko pasėkoje, P. G. nugriuvo, taip jam prakirto lūpą dešinėje bei padarė nedidelę hematomą dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. P. savo kaltę dėl nusikaltimo numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje pripažino visiškai, o dėl nusikaltimo numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymo, kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. K. P. parodė, kad 2020 m. liepos 20 d. jis vyko Nr. 4 pažymėtu autobusu, kur sėdėjo priešpaskutinėje vietoje, su savimi turėjo alkoholinių gėrimų, t.y. alaus ir degtinės „plečkutę“. Kelionės metu jį pradėjo kalbinti už nugaros sėdėję asmenys: V. M. ir P. G.. V. M. pasiūlė jam atsisėsti prie jų. Atsisėdęs su jais išsikalbėjo, kad važiuoja prie jūros, vyrai pasiūlė vykti drauge. Važiuojant, vienas iš vyriškių išsitraukė butelį, kuriame buvo alkoholis, jo išgėrė. Nuvykę į Girulius, išlipo iš autobuso ir eidami į nudistų pliažą jis su V. M. gėrė degtinę, o P. ėjo priekyje jų. Nuėjus prie kopų, pastebėjo, kad ten guli vaikinas su mergina, jis atsisėdo kopose. Kadangi degtinę buvo išgėrę, jis ištraukė alaus, kurį toliau kartu gėrė. Tuo metu P. G. nusirengė visus savo rūbus, pasilikdamas tik su liemene ir nuėjo prie kopose gulinčios moters, kur vaikščiojo greta jos, rodydamas savo pasididžiavimą. V. M. tuo metu jam pasakė, kad P. tokiu būdų bando vagiliauti. Jis nuėjo išsimaudyti, grįžus, vienas iš vyrų jam pasiūlė eiti prie gulinčios moters ir pasimylėti su ja. Minėta mergina tuo metu jam pasirodė esanti nepilnametė. Toks pasiūlymas jį supykdė, todėl jis aktyviais veiksmais, vieną kartą spyrė V., tuo metu P. jam bandė trenkti atgal ir jis trenkė P.. Po to susirinko savo daiktus: treningą, rankinę ant peties, maišelį, kuriame dar buvo 1,5 l alaus ir nuėjo link kelio. Jam jau išeinant, atsikėlęs P. ėmė šaukti: „K., kur eini“. Supratęs, kad bus problemų, pradėjo bėgti, o P., kuris buvo nuogas, jį ėmė vytis. Bėgdamas, pastebėjo, kad prisijungė dar kažkoks vaikinas su telefonu rankose. Perbėgęs į Girulių kelią, pasislėpė krūmuose, kur jį vėliau surado policijos pareigūnai. Kitų daiktų, kurie jam nepriklausė, jis neėmė. V. M. visą laiką buvo kopose, o P. vaikščiojo prie minėtos moters. Su civiliniu ieškiniu dėl sužalojimo sutiko, dėl P. G. pateikto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė sutinkantis, tačiau nesutiko dėl daiktų vagystės.
Atsakinėdamas į klausimus kaltinamasis K. P. parodė, kad jo ūgis yra 2 metrai, sveria 100 kg. Įvykio dieną, P. jam prisistatė esantis gydytojas-terapeutas. Tuo metu, kai jis maudėsi jūroje, P. pusnuogis vaikščiojo prie merginos, kuriai atrodė apie 15-16 metų, daiktai tuo metu buvo prie V. M.. Kai grįžo išsimaudęs, daiktai dar buvo vietoje. Tiek V. M., tiek P. būdami apsvaigę nuo alkoholio, sunkiai orientavosi aplinkoje, nes jie jau iš vakar dienos buvo gėrę. Jis taip pat buvo neblaivus, išgėrė tą dieną 100 g. degtinės ir pusę litro alaus. Jis pirmasis trenkė M., kadangi supykdė jo pasiūlymas pasimylėti su minėta mergina, paskui trenkė ir P.. Po smūgių, norėjo pabėgti, jį vijosi P. su kitu vyriškiu, kuris iškvietė policiją. Su savimi nešėsi rankinę, pakabintą per viršų, bei „Maximos“ maišelį, kuriame turėjo alų, šiuos daiktus bėgdamas išmetė.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. M. parodė, kad įvykio dieną, jis, kartu su P., autobusu Nr. 4, važiavo prie jūros. Autobuse prieš juos sėdėjo vyras – K. P.. Pamatė, kad važiuojant jis geria degtinę, tuomet patapšnojo jam per petį ir pasiūlė drauge vykti prie jūros ir ten išgerti. Kol važiavo, tas vyriškis bendravo su P.. Nuvykę prie jūros, pasiklojo užklotą ir susėdę toliau gėrė degtinę, turėjo užkandos. Ar netoliese buvo mergina, nematė, kadangi jo prastas regėjimas, tačiau prie jų nuėję nebuvo. P. paklausė K., ar jis turi pinigų, jis atsakė, kad neturi, tuomet P. pasakė tada eik iš čia ir K. išėjo. P. nuėjo maudytis į jūrą, o jis tuo metu, rankomis pasirėmęs veidą, gulėjo ant užkloto, kai tuo metu, netikėtai pajautė smūgį, po kurio iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Jis pamatė, kad jam trenkė K.. Klausė jo, ką jis daro, o šis šaukė, kad tylėtų, nes užmuš. Kaip tuo metu suprato, jis norėjo atimti iš jo laikrodį, kuris nurodė, kad yra vertingas. K. savo koja norėjo prispausti jo veidą, vieną kartą trenkė. P. išgirdęs jo šauksmą, norėjo padėti, tačiau jam pačiam K. du kartus trenkė ir P. nukrito ant kelių. Tuo metu, K. pribėgęs prie maišų, pradėjo kraustyti džinsų kišenes. Minėtą dieną, P. buvo įsigijęs naują mobilųjį telefoną, kurį K. paėmė. Kai susitiko, K. neturėjo jokių maišų ir rankinių. Jis paėmė P. priklausančius daiktus ir pabėgo. Iškratė ir jam priklausančius daiktus, po ko, džinsų kišenėse neberado 2 sidabrinių monetų 22 ir 25 metų kolekcijos bei raktų, kurių vertė 30 eurų. Po visko, ieškojo aplink smėlyje, tačiau monetų nerado. Įvykio dieną buvo išgėręs 100 g. viskio, alaus negėrė. Dieną prieš įvykį, alkoholio nevartojo.
Atsakinėdamas į klausimus, nukentėjusysis V. M. parodė, kad anksčiau, iki įvykio, su K. pažįstami nebuvo. Minėtą dieną, jis buvo pas savo draugą, kur nuomoja kambarį. Ten atvyko P., jis buvo be ramento ir pasiūlė kartu važiuoti prie jūros. Jis su P. prieš įvykio dieną, naktį, vartojo alkoholį ir buvo likę neišgertos 100 g. degtinės. Kai sutiko K., šis pasiūlė kartu vykti prie jūros. Kai ėjo link jūros P. kartu su K. ėjo priekyje. K. būdamas prie jūros, visą laiką buvo apsirengęs, maudytis nėjo. Mergina su vaikinu gulėjo nuo jų maždaug 8-10 metrų atstumu. Jis prie jos nėjo ir nieko jai nesakė. Mano, kad K. jį mušė norėdamas atimti laikrodį, kuris atrodė kaip auksinis. Laikrodžio nuo rankos nenuėmė, kadangi pradėjo šaukti ir K. pabėgo. K. pabėgus, savo daiktų ieškojo vienas, P. tuo metu bėgo paskui K.. Tuo metu, kai K. bėgo, jis išmetė vieną maišą. Apie tai, kokie daiktai buvo pavogti, jam pasakė P.. Jis pasakojo, kad K. paėmė „Bitės“ maišą, kur buvo pakrovėjas ir pasas. Prieš dvi dienas, jis matė, kaip P. nusipirko naują mobiliojo ryšio telefoną. Kas buvo kituose maišuose, nežino. Iškart po įvykio, kai jam buvo sutrenkta galva, jautėsi prastai, buvo šoko būsenoje, todėl policijai nepranešė apie daiktų vagystę. Norėjo eiti paimti P. daiktus, tačiau policija jam pasakė palikti.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. G. parodė, kad pirmadienį, po jūros šventės, paskambino V. M., kuris gyvena su A. T. ir pasiūlė kartu važiuoti prie jūros. Tą pačią dieną, jie nuvyko į PC „Akropolį“, kur jis išsimokėtinai iš „Bitės“ salono įsigijo mobilųjį telefoną, kurį jam įdėjo į „Bitės“ maišiuką, taip pat sumokėjo už savo ir tėvų telefonus mokesčius, todėl su savimi turėjo tėvams priklausančią kortelę. Su savimi turėjo dar vieną maišiuką, kuriame buvo vaistai. Po to, jis nupirko giros, V. M. nupirko žuvies ir jie kartu įsėdo į autobusą Nr. 4, važiuojantį link jūros. Autobusui sustojus stotelėje, prie bibliotekos, į autobusą įlipo kaltinamasis. V. M.. Pamatęs, kad kaltinamasis vartoja alkoholį, jį užkalbino ir pasiūlė kartu vykti prie jūros, į nudistų pliažą. Išlipant iš autobuso, kaltinamasis parodė savo asmens dokumentą, nesuprato kam jis jam jį rodo. Nuėjus prie jūros, žmonių buvo labai mažai, matė tik kopose gulinčius žmones, tačiau pro juos nepraėjo, įsitaisė aukščiau jų, ant kalnelio. Jis nusirengė visus rūbus, pasiliko tik ilgą džinsinę liemenę, kadangi joje buvo kišenės ir ten laikė daiktus, o kitą, juodos spalvos liemenę, padėjo ant smėlio. V. M. bendravo su kaltinamuoju, jie atsigulė. Kaltinamasis su savimi turėjo 200 g. degtinės. Jie baigė gerti butelį, dar einant iki jūros. V. M. nusirengė iki apatinių, o kaltinamasis iš vis nebuvo nusirengęs. Kaltinamasis pradėjo reikalauti iš V. M. išgerti, šis neturėjo, tada reikalavo iš jo pinigų, kurių pasakė, kad neturi. V. M. gyrėsi kaltinamajam, kad turi brangų laikrodį, kad P. nusipirko naują telefoną. Telefonas buvo nepakrautas. Kol V. M. su kaltinamuoju gėrė, jis nagrinėjo telefoną. Telefono maišiukas, kuriame buvo pakrovėjas, garantija, rūbai, dokumentai bei kiti maišai buvo padėti ant smėlio, kur vėliau padėjo ir mobilųjį telefoną. Kaltinamasis agresyviai reikalavo duoti jam išgerti, jam atsakė, kad neturi, nurodė eiti į Girulius, kur yra kavinė. Palydėjo jį iki kalniuko, kaltinamasis išėjo, pats grįžo. V. M. deginosi, jis apie 10 min. nagrinėjo telefoną, paskui nuėjo parūkyti prie suoliuko, esančio maždaug už 100 metrų. Nuėjęs, rūkė ir maždaug dar apie 150 metrų nuėjo pabraidyti prie jūros. Neužilgo išgirdo triukšmą, pakėlęs akis į kopas išvydo kažką darantį kaltinamąjį. Apie 70 metrų iki tos vietos, jam reikėjo bėgti. Kadangi turi kojos protezą, kol bėgo, matė, kaip kaltinamasis apie 10 kartų spardė V. M. į galvą, paskui su kulnu spardė į krūtinės sritį, šaukdamas užmušiu. Matė, kad V. M. veidas visas kruvinas. Paklausus kaltinamojo už ką muša V. M. šis staigiu suktuko judesiu spyrė jam į veidą ir šis krito ant kelių, suskaudo protezą. Jis pats nesimušė. Buvo nukritęs žemiau kalniuko, bandė stotis, tačiau kaltinamasis mojavo kojomis ir neleido. Tuo metu pamatė kaip kaltinamasis griebė jam ir P. priklausančius daiktus, kišo į maišą jo džinsinę liemenę, paėmė „Bitės“ maišiuką, kuriame buvo blokelis, sutartis ir dėžutė, telefono ten nebuvo ir pradėjo bėgti į miškelį per kopas. Tuo metu, pro šalį ėjo vaikinas su moterimi ir vaiku. Pasakė jiems, kad nubėgo plėšikas, pavogė daiktus, paprašė skambinti policijai. Vaikinas iškvietė policiją, tuomet ir pats nusivijo kaltinamąjį. Pats buvo nuogas, tik su liemene. Vijosi apie 10 min., kol pribėgo kelią, kadangi buvo basas, susipjaustė kojas. Toliau kaltinamąjį nusivijo tas vaikinas, kuris iškvietė policiją, o jis ilguoju keliu, ne per mišką, grįžo prie jūros, kur nieko nebebuvo, V. M. nebebuvo. Rado tik vieną tuščią maišiuką bei savo šortus. Po kiek laiko grįžo vaikinas, kuris pasakė, kad kaltinamasis pagautas, tada tas vaikinas su šeima nuėjo. Kaltinamasis jam prakirto veidą, po kiek laiko pajuto, kad dantų protezui kažkas negerai, kaip vėliau sužinojo iš gydytojo, kad yra sulaužytas.
Atsakinėdamas į klausimus, nukentėjusysis P. G. parodė, kad jis buvo su trumpa liemene su kišenėmis, kur buvo sudėti jo daiktai, bankinės kortelės jo ir tėvų, pinigai. Tame švarke buvo tik dvi kišenės, o kaltinamasis pavogė liemenę, kurioje buvo daug kišenių, su daiktais. Atvykęs prie jūros turėjo tris maišiukus, kadangi planavo po jūros grįžti pas tėvus, buvo susidėjęs daiktus. Vienas iš maišiukų buvo „Bitės“, vienas „Lidl“. Būdamas prie jūros su kaltinamuoju alkoholio nevartojo, nes dieną vaistinėje gėrė širdies lašų. Įvykis su kaltinamuoju vyko dieną, apie 15.00 val., o į policiją dėl vagystės ir sumušimo kreipėsi grįžęs po jūros, jau buvo pradėję temti, dar iki 00.00 val. Atvykusi greitoji medicinos pagalba, nuvežė į ligoninę. Su V. M. jį supažindino draugas T., maždaug prieš mėnesį. Kai buvo prie jūros, K. nebuvo nusirengęs, jis vilkėjo mėlynus marškinukus. Viename iš pavogtų maišų dar buvo knyga. K. pavogtus maišus kažkur išmetė arba paslėpė, nes jų niekas nerado. Kaltinamasis meluoja, nurodydamas, kad jis kibo prie merginos, kuri su vaikinu gulėjo kairiau nuo jų kokiu 5-6 metrų atstumu. Kai kaltinamasis bėgo, su pavogtais daiktais, jį vijosi, nes jis pavogė jo liemenę, kurioje buvo dokumentai. Įvykio dieną, 1.00 val. nakties jį išleido iš ligoninės, todėl su V. M. susitiko tik kitą dieną. V. M. skundėsi, kad nerado rakto, kad blogai jaučiasi, nes buvo visas sudaužytas, todėl rašyti pareiškimo į policiją, nuvyko tik antradienį. Kai kaltinamasis jam trenkė, sąmonės neprarado, o krito ant kelių, o V. M. spardė ne mažiau 7 kartus, lyg kamuolį, jis buvo praradęs sąmonę. Kai jis vijosi kaltinamąjį, policijos pareigūnų dar nebuvo. Jis savo civilinį ieškinį palaiko. Turtinė žala paskaičiuota vertinant daiktus buvusius liemenėje bei sulaužytą protezą, kuris kainavo 250 eurų, o neturtinė žala atsirado dėl patirtų sužalojimų, ko pasėkoje, savaitę laiko negalėjo valgyti.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. K. parodė, kad kaltinamajam nėra giminaitė. Įvykio dieną, ji kartu su draugu buvo nudistų pliaže, Klaipėdoje. Draugas miegojo, kai tuo metu, pro šalį ėjo trys vyriškiai, kurie praeidami ją stebėjo ir kažką pasakė. Tuomet pamatė kaip vienas iš jų trenkė kitam vyresniam vyrui. Jai kažką priekabaus pasakė vienas iš vyriškių, jaunesnis, plikas, kuris vilkėjo mėlyną liemenę. Tas su liemene tiesiog trenkė tam senoliui, kuris valgė ir žiūrėjo į jūrą. Su kulnu pradėjo spardyti jam į galvą ir pasišalino, kai iškvietė policiją. Ar prieš pasišalindamas ėmė kokius daiktus nematė. Jį nusivijo ne jos draugas, o visai kitas vyriškis, kurio nelabai matė. Jie tik iškvietė policiją, greitąją pagalbą ir jos sulaukę pasišalino.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė, kad kaltinamasis nėra jam giminaitis, jį iš jo ūgio atsimena, nukentėjusįjį P. iš matymo pamena. Įvykio dieną, jis, kartu su šeima ėjo iš bunkerio muziejaus, kur pro proskyną išėjo į paplūdimio zoną. Kairėje pusėje esančiame nudistų pliaže pamatė tris vyrus ir girdėjo kaip jie šaukė: „Kęstai, ką darai“, bet nekreipė dėmesio ir pasuko į kairę. Netrukus pamatė, kaip kaltinamasis iš kojos spyrė vyrui į galvą ir šis nukrito. Kažkokia moteris prišoko vyrui padėti. Mergina sakė, kad muša, kabinėjasi. Tas vyras pradėjo krapštytis baltuose maišuose, po ko, nuėjo į kopas, su savimi nešėsi 2 ar 3 šviesius maišus. Jį nusekė, matė kaip miške kaltinamasis buvo pritūpęs duobėje, vėl išėjo, vaikščiojo po pelkes, kai kažkuriuo momentu išėjo ir buvo jau be maišų, kažkur juos paliko. Kol sekė kaltinamąjį, jis miške buvo pasislėpęs 3 kartus. Antrą kartą dar buvo su maišais, trečią kartą jau be jų, kur paslėpė nematė.
Atsakinėdamas į klausimus liudytojas A. L. parodė, kad jis bandė ieškoti maišų tose vietose, kur ėjo kaltinamasis, tačiau jų nerado, rado tik striukę. Kai kaltinamasis sudavė smūgius kitam vyriškiui, jis buvo maždaug 50-60 metrų atstumu nuo jų, todėl tiksliai nematė, kuriam konkrečiai vyrui smūgiavo. Kai kaltinamasis pabėgo, jį bandė vytis pats nukentėjusysis, tačiau, kadangi jis buvo pusnuogis, toli nesivijo ir kaltinamąjį sekė tik jis. Vijosi įvairiai, stengėsi išlaikyti matomumo zonoje, t. y. 20-50 m. atstumais. Tuo metu, kai atvyko policija ir nukentėjusysis davė jiems parodymus, jis vijosi kaltinamąjį, todėl nukentėjusiojo parodymų negirdėjo. Kai kaltinamasis bėgo, su savimi turėjo 2-3 didelius maišus, su mėlynos, baltos spalvos logotipais, kaip prekybos centrų: „Maxima“, „Lidl“. Tuo metu, kai pamatė, kad vyrai ginčijasi, sureagavo kaip į netinkamą elgesį viešoje vietoje, o, kai pamatė, kad mušasi, kitaip ėmė elgtis. Ką konkrečiai kaltinamasis darė su maišais, nematė, galiausiai su tais maišais jis nuėjo. Kaltinamajam nieko nesakė, nes matė, kad jis yra agresyviai nusiteikęs, šaukė ant jo. Kai grįžo į pliažą, sutiko nukentėjusįjį, pasakė, kad kitą vyrą išvežė. Kiek bendravo su kitais aplinkui buvusiais žmonėmis, sakė, kad K. kabinėjosi prie jaunų žmonių. Po visko, pasakė policijai, kad kaltinamasis išeidamas su savimi turėjo maišus, o, ar policija jų ieškojo, nežino.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja, policijos pareigūnė Joana Bertašiūtė parodė, kad įvykio dieną, atvykus prie jūros, sutiko nukentėjusįjį V. M., kuris policijai yra žinomas, su juo yra tekę susidurti anksčiau, kadangi būdavo ne vienas pranešimas, kad šis asmuo yra neblaivus. V. M. veidas buvo kruvinas, veide buvo žaizda. Buvo bandoma išsiaiškinti kas nutiko, tačiau V. M. atrodė neblaivus, sunkiai sekėsi susikalbėti. Tuo metu priėjo du jaunuoliai. Mergina papasakojo, kad matė, kaip juos sumušė vienas jaunuolis ir pasišalino, nurodė, kad vienas asmuo jį nusekė. Vyras buvo perduotas medikams. Vyriškį, kuris pabėgo į mišką, kolega sulaikė. Rinkosi savo daiktus nuo smėlio ir dėjosi į maišą, tai buvo batai, tuščios taros, jei būtų buvę vogti daiktai nebūtų supratusi. Jai pasakė savo asmens kodą ir lietuvišką adresą, kadangi prastai moka rusų kalbą, nelabai daugiau ką išsiaiškino. Ar nukentėjusiojo klausė apie pavogtus daiktus, neatsiminė.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas, policijos pareigūnas Renatas Dovidaitis parodė, kad įvykio dieną buvo gautas pranešimas, kad prie jūros, sumušė žmogų, ir šalinasi. Atvyko 1 ekipažas pas nukentėjusįjį, sustojo prie jūros. Pranešėjas pasitiko už Girulių ir paaiškino, kad asmuo, kuris sumušė nubėgo į mišką. Pranešėjas ėjo kartu su jais, kai ieškomą asmenį rado gulintį krūmuose. Asmuo buvo sulaikytas, o tikslias įvykio aplinkybes aiškinosi tyrėjai. Sulaikymo metu, asmuo su savimi vogtų daiktų neturėjo, turėjo nebent asmeninius daiktus. Miškas didelis, galėjo bėgdamas numesti. Toje vietoje, kur buvo rastas, maišų su daiktais nebuvo.
Iš Birt ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2020-07-27 23.55 val. gautas P. G. pranešimas, kad 2020-07-27 apie 14 val., prie jūros Giruliuose buvo sumuštas. (1 tomas, b.l. 16)
Iš specialisto išvados Nr. G 1466/2020(03) matyti, kad V. M. nustatyti sužalojimai: kairio antakio muštinė žaizda, kairės akies vokų kraujosruva ir krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, galėjo gautis sudavus mažiausiai du smūgius, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 tomas, b. l. 51).
Iš specialisto išvados Nr. G 1351/2020(03) matyti, kad P. G. padaryti paviršiniai sužalojimai: dešinėje prakirsta lūpa, nedidelė hematoma viršutinės blauzdos trečdalyje, galėjo būti padaryti sumušus burną ir dešinę blauzdą, galėjo gautis spiriant, dviem poveikiais, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. (1 tomas, b. l. 64).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai daryti policijos pareigūnų vaizdo registratoriumi įvykio vietoje, kuriuose užfiksuota, kad V. M. nurodo, kad buvo sumuštas K. (1 tomas, b. l. 84-86).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Išklausęs kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus teisiamojo posėdžio metu, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis K. P. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmones, t. y.: , tyčia po vieną kartą spyrė V. M. į kairįjį antakį ir į krūtinės ląstos dešinę pusę, tuo padarydamas jam kairio antakio muštinę žaizdą, kairės akies vokų kraujosruvą ir krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Po ko, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, du kartus spyrė P. G. į veido sritį, ko pasėkoje, P. G. nugriuvo, taip jam prakirto lūpą dešinėje bei padarė nedidelę hematomą dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis K. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo pripažino, jo kaltė įrodyta ir pačių nukentėjusiųjų V. M. ir P. G., liudytojų A. L., I. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kuriais jie parodė, kad K. P. aktyviais veiksmais, puolė nukentėjusiuosius jiems smūgiuodamas į veido sritį, bei spardydamas į krūtinės ląstą, sutrikdė šių sveikatą. Specialisto išvadoje Nr. G 1466/2020(03) nustatyti V. M. padaryti sužalojimai: kairio antakio muštinė žaizda, kairės akies vokų kraujosruva ir krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, galėjo gautis sudavus mažiausiai du smūgius, atitinka nukentėjusiojo V. M. ir kaltinamojo K. P. parodymus, kuriuose nurodo, kad kaltinamasis smūgiavo V. M. į veido sritį, paskui kulnu spardė į krūtinės ląstą, ko pasėkoje, buvo nežymiai sužalota V. M. sveikata. Specialisto išvadoje Nr. G 1351/2020(03) nustatyti, P. G. padaryti paviršiniai sužalojimai: dešinėje prakirsta lūpa, nedidelė hematoma viršutinės blauzdos trečdalyje, galėjo būti padaryti sumušus burną ir dešinę blauzdą, spiriant, dviem poveikiais, atitinka nukentėjusiojo P. G. ir kaltinamojo K. P. parodymus, kuriais parodė, jog K. P. iš kojos spyrė P. G. į veido sritį, ko pasėkoje, jis krito ant kelių juos susižalodamas, šiais veiksmais P. G. buvo nežymiai sužalota sveikata. Kaltinamojo K. P. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis K. P. veikė tiesiogine tyčia, nes jis tyčia padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiesiems V. M. ir P. G.. Kaltinamasis suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusiuosius gali sukelti jiems nežymų sveikatos sutrikdymą ir norėjo taip veikti.
Kaltinamajam K. P. prokuroro kaltinamuoju aktu kaltinimas pareikštas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, tačiau nukentėjusysis P. G. kaltinamojo veiką prašė kvalifikuoti ne pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą.
K. P. nesutiko su dėl V. M. ir P. G. teismo posėdžio metu teiktais parodymais, jog jis, panaudodamas smurtą, turėjo tikslą užvaldyti jiems priklausančius daiktus, šiais savo veiksmais įvykdydamas nusikalstamą veiką numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. K. P. parodė, kad konfliktas su V. M. įvyko dėl jo nepadoraus pasiūlymo nueiti pasimylėti su netoliese gulinčia mergina. Šią aplinkybę patvirtina teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. K., kuri nurodė, kad jai įžeidžiančio pasakė vyriškis vilkintis liemenę, o kaip nustatyta, nagrinėjamo įvykio metu liemenę vilkėjo P. G., nes K. P. vilkėjo mėlynos spalvos marškinėlius. Šis pasiūlymas supykdė ir išprovokavo K. P. smurtinius veiksmus nukreiptus prieš V. M., ko pasėkoje, buvo sužalota ir jį ginti bandžiusio P. G. sveikata. Kaip nurodė kaltinamasis, bėgdamas su savimi susirinko jam priklausančius daiktus ir bėgant pasidarė sunku su juos laikyti, todėl kažkur išmetė. Nukentėjusysis V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną po to, kai juos sumušė, matė, kaip K. kraustė jo džinsų kišenes, paėmė P. „Bitės“ maišelį, kuriame buvo pakrovėjas, pasas ir pabėgo. N. P. G. teismo posėdžio metu parodė, kad tuo metu, kai jis su V. M. ir K. P. buvo prie jūros, jis savo daiktus, t.y. „Bitės“ maišelį, kuriame buvo telefono pakrovėjas, garantija, rūbai bei kiti maišai, buvo sudėti ant smėlio, kur vėliau padėjo ir savo mobilųjį telefoną. P. G. parodė, kad matė, kaip K. P. griebė jiems priklausančius daiktus, „Bitės“ maišiuką, kišo į maišą jo džinsinę liemenę ir pabėgo į miškelį per kopas. Nustatyta, kad K. P. po smūgių sudavimo iš daiktų krūvos, kurioje buvo sudėti visų trijų vyrų daiktai, kaip pats tvirtina, ėmė savo daiktus, tad jei per klaidą paėmė ne savo daiktus, tai jokiu būdu nelaikytina vagyste. Nukentėjusieji teisme patvirtino, kad K. P. įvykio metu turėjo maišelį. Liudytoja I. K. nematė, kad pasišalindamas kaltinamasis imtų daiktus, liudytojas A. L. matė, kad kažką ima, deda į maišus, tačiau nepaneigta, kad K. P. tuo metu ėmė savo daiktus.
Tyčinė kaltės forma, kaip ir kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo būti įrodyta ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Be to, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (indubio pro reo). Nacionalinėje teismų praktikoje nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-976/2017 ir kt.).
Vertinant aplinkybę, kad nukentėjusieji buvo neblaivūs, jų parodymai duoti teismo posėdžio metu buvo kintantys, t.y. iškart po įvykio nurodė, kad buvo sumušti, apie daiktų vagystę neužsiminė nei P. G., nei V. M., taip pat nukentėjusysis P. G. iš pradžių, apklausiamas teismo posėdžio metu, nurodė, kad būdamas prie jūros nusirengė visus rūbus, pasiliko tik ilgą džinsinę liemenę, kadangi joje buvo kišenės ir ten laikė daiktus, o kitą juodos spalvos liemenę, padėjo ant smėlio. Vėliau, atsakinėdamas į prokurorės klausimus, nurodė, kad jis buvo su trumpa liemene su kišenėmis, kur buvo sudėti jo daiktai, tame švarke buvo tik dvi kišenės, o kaltinamasis pavogė liemenę, kurioje buvo daug kišenių, su daiktais, nurodė, kad matė kaip kaltinamasis kiša į maišą jam priklausančią džinsinę liemenę. Darytina išvada, kad nukentėjusieji, dėl neblaivumo negali tiksliai atsiminti visų įvykio aplinkybių ir pateikti neginčijamus įrodymus dėl jų, todėl remiantis vien nukentėjusiųjų prielaidomis nėra galimybės inkriminuoti kaltinamajam K. P. nusikalstamą veiką dėl plėšimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į V. M. parodymus teismo posėdžio metu, kuriais jis nurodo, kad daiktus, įskaitant mobilųjį telefoną, laikė ant smėlio, kur, po įvykusio konflikto su kaltinamuoju K. P., ieškojo dingusių monetų, todėl darytina išvada, kad nukentėjusysis pats nesiėmė visų priemonių rūpestingai saugoti savo daiktus, bei nebuvo užtikrintas, kad tai K. P. pavogė jam priklausančius daiktus, o tai, kad jis nurodė iš pradžių ieškojęs dingusių monetų smėlyje patvirtina tą aplinkybę, kad iš pradžių galvojo daiktus pametęs, o jų neradęs padarė prielaidą, kad juos pavogė K. P., tačiau šiam kaltinimui pagrįsti, konkrečių įrodymų nesurinkta. Teismo posėdžio metu liudytojų, policijos pareigūnų R. Dovidaičio ir J. Bertašiūtės parodymai patvirtina aplinkybę, kad, kai kaltinamasis K. P. buvo sulaikytas, su savimi neturėjo nukentėjusiesiems priklausančių daiktų, o liudytojo L. parodymai, kad kaltinamasis bėgdamas su savimi turėjo kelis maišelius, kaip jis nurodė, dėl didelio laiko tarpo, negali tiksliai atsiminti kokius konkrečius maišelius jis turėjo, kuriuos pakui bėgdamas pametė, nepatvirtina fakto, kad K. P. su savimi turėjo būtent nukentėjusiesiems priklausančius maišelius su daiktais, tai galėjo būti ir paties kaltinamojo parodymuose nurodytas jam priklausantis maišelis, todėl teismas sprendžia, kad remiantis kaltinamojo parodymais bei išnagrinėta baudžiamosios bylos medžiaga, neįrodyta, kad K. P. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą nukentėjusiųjų turtą.
Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo atliekamas ir pagal BK 178 str. 2 d., t. y. kad K. P. pagrobė P. G. ir V. M. daiktus. Įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, kad K. P. nukentėjusiųjų daiktus pavogė. Atkreiptina, kad ir išnagrinėjus bylą teisme jokių naujų duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę dėl daiktų vagystės neatsirado, situacija nepakito.
Apibendrinant tai, kas paminėta, darytina išvada, jog be nukentėjusiųjų parodymų, byloje daugiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad K. P. tyčia panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Atsižvelgiant į tai, šioje situacijoje negalima besąlygiškai remtis nukentėjusiųjų parodymais, juolab, kad jų nepatvirtina kita bylos medžiaga, be to nukentėjusieji buvo neblaivūs. Nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar apskritai įvykio metu buvo pagrobti nukentėjusiųjų daiktai, o baudžiamasis įstatymas draudžia kaltinamojo kaltę grįsti prielaidomis, visos abejonės, jų nepaneigus, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Neįrodžius objektyviosios nusikalstamos veikos pusės konstatuotina, jog inkriminuojama nusikalstama veika nebuvo įvykdyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad K. P. veikoje nėra nustatyta veikos, turinčios BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, jo veikoje yra tik nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje požymiai.
Dėl bausmės skyrimo
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
K. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas kelis kartus, šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 164-169), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b.l. 180-182), nevedęs, turi pagrindinį išsilavinimą, nedirba, savo kaltę pripažino, savo elgesį vertina kritiškai ir gailisi. Kaltinamojo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus, šiuo atveju bus pasiekti K. P. paskyrus baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui, numatytam BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kadangi K. P. šią nusikalstamą veiką padarė iki 2020-11-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžio ir iki 2020-12-09 Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nuosprendžio priėmimo, kuriais paskirtos bausmės yra subendrintos 2021-05-03 Tauragės apylinkės teismo nutartimi ir jam yra paskirta subendrinta bausmė –laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams dvidešimt penkioms dienoms, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2021-05-03 nutartimi paskirta subendrinta bausme – prie 2021-05-03 nutartimi paskirtos griežtesnės bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės. Į bausmės laiką įskaitytinos bausmės atliktos pagal 2020-11-23 ir 2020-12-09 nuosprendžius ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.
Kaltinamajam K. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (t. 2, b. l. 81-83).
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. BPK 113 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas, jeigu nekyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja.
Dėl nukentėjusiojo P. G. civilinio ieškinio
Šioje byloje nukentėjusysis P. G. pareiškė kaltinamajam K. P. civilinį ieškinį dėl 235 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 192-193). Kaltinamasis K. P. su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo nesutiko, dėl neturtinės žalos atlyginimo sutiko iš dalies. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad po sumušimo K. P. pagrobė jam priklausančius daiktus: džinsinę striukę 30 eurų vertės, kurios kišenėse buvo P. G., J. G., ir J. G. vardu išduotos UAB „Šiaulių banko“ mokėjimo kortelės bei įvairios nuolaidų kortelės, P. G. vardu išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), 10 eurų vertės, raktai 50 eurų vertės, kroviklis „Philips“ 10 eurų vertės, kroviklis „Samsung“ 10 eurų vertės, kroviklis „Samsung“ 20 eurų vertės, portsigaras 10 eurų vertės, mini telefonas 40 eurų vertės, taip pat buvo pagrobtas UAB „Bitė“ salono krepšelis su jame buvusiu krovikliu 25 eurų vertės, parduotuvių tinklo „LIDL“ maišelis su jame buvusiais vaistais, 30 eurų vertės, tai yra viso pagrobė už 235 eurus ir šiai sumai jam padarė materialinę žalą. P. G. teisiamojo posėdžio metu patikslino civilinį ieškinį ir nurodė, kad pirminio civilinio ieškinio teikimo metu, dar nežinojo, kad jam yra sulaužytas protezas, kuris kainavo 250 Eur. Remiantis tuo, prašo prie nurodytos turtinės žalos dydžio pridėti 250 Eur ir iš viso, iš kaltinamojo K. P. priteisti 485 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kadangi šioje byloje nėra nustatyta, jog kaltinamasis K. P. savo veiksmais padarė nukentėjusiajam jo nurodytą turinę žalą, todėl nukentėjusiojo P. G. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Šioje byloje, taip pat yra pareikštas nukentėjusiojo P. G. civilinis ieškinys dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad kaltinamasis K. P. siekdamas jį ir V. M. apiplėšti, jam sudavė porą smūgių į veidą, dėl ko, nukentėjusysis jautė didelį fizinį skausmą. Dėl jam suduotų smūgių buvo prakirsta lūpa dešinėje pusėje, padaryta nedidelė hematoma viršutinės blauzdos trečdalyje, tai yra buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kurį laiką patyrė nepatogumų dėl prakirstos lūpos, sumuštos kojos, nes ir taip vaikšto su lazda. Dėl sužalojimų, savaitę laiko negalėjo valgyti. Turėjo nepatogumų dėl prarastų dokumentų, nes juos reikėjo iš naujo įsigyti. Buvo šoko būsenoje, kadangi buvo sumuštas ir apiplėštas dienos metu prie jūros, kitų žmonių akivaizdoje. Visą laiką dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo proceso, kurio metu nebuvo tikima, kad jis buvo apiplėštas, labai pergyveno. Pergyvena ir šiuo metu, nes jam reikalinga įrodinėti tikrąją tiesą, o tai jį veikia psichologiškai. Kaltinamais su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo sutiko iš dalies. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į paminėtas, bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą, veikos pobūdį, eigą, patirtą sužalojimą, į prašomos priteisti sumos dydį, į kaltinamojo K. P. materialinę padėtį, t. y. nedirbantis, nevedęs, šiuo metu atliekantis bausmę, vaikų neturi, nukentėjusiajam sukeltą fizinį skausmą, patirtus išgyvenimus, dėl kurių savaitę laiko negalėjo valgyti, tačiau daugiau nebuvo apribota jo gyvenimo kokybė, be to, nukentėjusiojo sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, siekiant protingos nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies - nukentėjusiojo P. G. naudai iš kaltinamojo K. P. priteistina 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio
Civiliniu ieškiniu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau-KTLK) prašo iš kaltinamojo K. P. priteisti PSDF biudžetui padarytą 161.98 Eur (vieno šimto šešiasdešimt vieno Eur 98 ct) žalą dėl nukentėjusiojo (-iųjų) gydymo, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1. b.l. 68-73). Ieškinyje KTLK nurodo, kad įtariamojo (-ųjų) nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas V. M., P. G., kuris (-e) dėl patirtų sužalojimų gydytas (-i) asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (-ose). Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina - 161.98 Eur. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiųjų sveikatai, todėl privalo atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiųjų gydymui.
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo valstybės naudai iš kaltinamojo K. P. priteisti 93,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b.l. 162). Prašyme nurodė, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, 6 punktu, valstybės naudai iš kaltinamojo K. P. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 93,06 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis buvo pripažinta, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje yra būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo K. P. valios, nes kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su garso bei vaizdo įrašais, pridėti prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297– 308 straipsniais,
nusprendžia:
K. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi, kuria subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, prie griežtesnės Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi paskirtos subendrintos bausmės pridedant dalį švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir K. P. paskirti subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką įskaityti bausmes, atliktas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 23 d. ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžius bei laikinajame sulaikyme iš būtą laiką - nuo 2019-10-29, 21.55 val. iki 2019-10-31, 14.18 val., nuo 2020-03-10 15.12 val. iki 2020-03-12, 13.40 val., nuo 2020-04-23 17 val. iki 2020-04-24 14.15 val., nuo 2020-06-24 iki 2020-06-25.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
K. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
N. P. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti P. G. naudai iš kaltinamojo K. P. 300 Eur (tris šimtus eurų 00 centų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai iš kaltinamojo K. P. 161,98 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 98 ct) turtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo K. P. netenkinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su garso bei vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.