Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-04 · Administracinė byla Nr. P-438-26-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-04
Bylos Nr.
P-438-26-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas, Romanas Klišauskas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P-438-26/2011Procesinio sprendimo kategorija 80.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2011 m. kovo 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirminkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Š. prašymą atnaujinti procesą J. Š. (Leščevskytės) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2574/2009.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas surašė J. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog ši 2008 m. rugpjūčio 14 d., apie 14.30 val., Grigiškėse vairuodama automobilį ir važiuodama atbula atsitrenkė į stovintį automobilį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos, pažeisdama Kelių eismo taisykles, pasišalino. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimu pripažino J. Š. kalta dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo skiriant už tai subendrintą nuobaudą – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 6 d. nutartimi byloje Nr.N-444-2574/2009 J. Š. apeliacinį skundą atmetė konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. Š. 2010 m. sausio 15 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N-444-2574/2009.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-662-99/2010 J. Š. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.

II.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2010 m. liepos 23 d. buvo gautas pakartotinis J. Š. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. N-444-2574/2009.

Šalies argumentai

Prašyme J. Š. nurodo, jog savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pripažino ir neginčijo, tačiau nesutinka su jos nubaudimu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek pirmosios instancijos nutarimą pripažino kaip atitinkančius ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, tačiau ji su tuo nesutinka, nes apylinkės teismo nutarimas yra be motyvų, byla išnagrinėta be institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovo, be nukentėjusiojo ir liudytojų. Pabrėžia, jog apylinkės teismas įrodymų netyrė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jai ginčijant tyčios pasišalinant iš eismo įvykio vietos buvimą, turėjo taikyti nekaltumo prezumpcijos principus, pagal kuriuos visos nepašalintos abejonės vertintinos traukiamo asmens naudai. J. Š. manymu, visa administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga įrodo, kad automobilis ir vairuotoja nepasitraukė iš įvykio vietos 2008 m. rugpjūčio 14 d., apie 14.30 val., Grigiškėse, šiam veiksmui nebuvo nei tikslo, nei tyčios. Kartu, J. Š. manymu, nėra jokio pagrindo jos atliktoje veikoje įžvelgti ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atsižvelgdama į tai, J. Š. mano, jog yra akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas, kuris turėjo įtakos priimti neteisėtą nutarimą ir nutartį, o proceso atnaujinimas užtikrins šiuo atveju vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Be to, J. Š. teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-662-99/2010 spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo tik paviršutiniškai išanalizavo bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). Pagrindus, kuriais remiantis gali būti atnaujintas bylos procesas, numato ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis. Be to, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Iš J. Š. 2010 m. liepos 20 d. prašymo atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2574/2009 turinio matyti, jog šiuo atveju procesą prašoma atnaujinti remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu (procesas atnaujinamas jei pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį). Dėl šios priežasties, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi, J. Š., prašydama atnaujinti procesą ABTĮ 150 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, privalėjo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie šias aplinkybes (tai, jog, J. Š. nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą Nr. N-444-2574/2009 galimai padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimą) pareiškėja turėjo galimybę sužinoti dar iki 2009 m. gruodžio mėn., kada buvo priimta ir paskelbta galutinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2574/200, o jos nuorašas 2009 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. N-2574-09 išsiųstas J. Š. (b. l. 27 - 30). Tačiau J. Š. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo 2010 m. liepos 23 d., tai yra praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutarties paskelbimo dienos. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad J. Š. praleido prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą ir neprašo jo atnaujinti.

Kartu akcentuotina, jog minėtos aplinkybės (praleisto prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino) vertinimo nekeičia faktas, kad J. Š. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. liepos 23 d. pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2574/2009 yra pakartotinis (pirminis prašymas buvo pateiktas 2010 m. sausio 15 d. ir išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-662-99/2010). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek pirminis 2010 m. sausio 15 d. pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo, tiek ir pakartotinis 2010 m. liepos 23 d. pateiktas prašymas yra grindžiami iš esmės analogiškais motyvais, argumentais bei pagrindais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2010 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-662-99/2010 išnagrinėjus pirminį J. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo, paaiškėjo tam tikros naujos ir anksčiau nežinomos aplinkybės, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (pavyzdžiui, naujos aplinkybės dėl neteisingo materialinės teisės normų taikymo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2574/2009 ir pan.). Todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog pakartotinis prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo paduotas laikantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų procesinio termino skaičiavimo taisyklių.

ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2010 m. liepos 23 d. pateiktas J. Š. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2574/2009 yra netenkintinas, o atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2574/2009 atsisakytina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjos J. Š. 2010 m. liepos 23 d. pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-2574/2009.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasRičardas PiličiauskasVaida Urmonaitė - Maculevičienė