Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam J. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 5 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-1211 nutarta taikyti nuteistajam J. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 7 mėnesių 19 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, tai yra 2024 m. vasario 1 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Komisija nurodė, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį, darbą bei dalyvavimą resocializacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse buvo paskatintas, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Komisijos nuomone, nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu nuosekliai valdo nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

J. K. nuteistas Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. 2020 m. gruodžio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas ir J. K. 2020 m. gruodžio 14 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. 2022 m. vasario 1 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir J. K. pasiųstas atlikti jam nuosprendžiu paskirtą likusią neatliktos bausmės dalį.

Bausmės pradžia – 2022 m. vasario 28 d., pabaiga – 2025 m. rugsėjo 16 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertina Socialinio tyrimo išvadoje pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, tai yra vertinami nuteistojo asmenybės ypatumai, jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis jau yra atlikęs, privalomai atliktinos bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atskleidžia formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Bet, kaip ir aptarta aukščiau, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis nustatyta, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, atlikto vertinimo metu nuteistojo J. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė, ši rizika nėra pakitusi nuo ankstesniojo vertinimo ir apskritai išliko stabiliai vienoda, tai yra nebuvo užfiksuotas jos pokytis nei vieno ankstesnio vertinimo metu. Atlikus paskutinįjį vertinimą, nustatyta, kad nuteistojo elgesyje be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, vis dar egzistuoja net penkiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie pataisos proceso metu, jį vis dar vykdant struktūruotoje aplinkoje, turi būti iš esmės koreguojami, taip mažinant nustatytąją riziką. Šiuo metu, tiek rizikos vertinimas, tiek ir nustatyti nuteistojo elgesyje vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kai tuo tarpu nuteistojo elgesyje nėra nustatytas nei vienas riziką mažinantis apsauginis veiksnys, neleidžia daryti išvados, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui jau egzistuoja. Teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė jokių išskirtinai teigiamų aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistojo dedamos pastangos siekiant minėtą riziką valdyti ir mažinti yra akivaizdžios bei įtikinančios, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tokia išvada daroma įvertinus, kad nestebimas nustatytosios rizikos pokytis.

Bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistasis J. K. turi nemažus finansinius įsipareigojimus, o būtent tai, kad pagal vykdomuosius dokumentus nuteistasis išieškotojams privalo išmokėti 3883,23 Eur, išieškota – 213,07 Eur, ir nors nuteistasis aktyviai siekia dengti turimus įsiskolinimus, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie konkrečią įdarbinimo galimybę galimo lygtinio paleidimo atveju, be kita ko nuteistasis neturi net ir patvirtintos pastovios gyvenamosios vietos, o nuteistojo teiginiai, jog darbo ieškosis savarankiškai arba kreipsis į Užimtumo tarnybą, nėra konkretūs ir nekeliantys abejonių, kadangi tiek gyvenimo sąlygų veiksnys, tiek lėšų tvarkymo veiksnys sąveikauja su kitais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais, kurie didina riziką nuteistajam vėl nusikalsti, o galimas finansinio stabilumo nebuvimas gali paskatinti nuteistąjį grįžti prie senų gyvenimo įpročių, kadangi nekontroliuojant savo emocinio stabilumo, bei negalint tinkamai spręsti probleminių gyvenimo sričių ir konfliktinių situacijų šios aplinkybės gali paskatinti nuteistąjį vėl nusikalsti. Todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į šias ir prieš tai nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas maksimaliai keičiant savo elgesį teigiamos dinamikos link, o šis procesas turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūrizuotoje įstaigoje.

Taip pat, bylos duomenys atskleidžia tai, jog nuteistajam J. K. jau buvo ir anksčiau taikytas lygtinis paleidimas, tačiau J. K. nesilaikė jo sąlygų, tai yra vartojo alkoholinius gėrimus, girtavo, o ši probleminė sritis, kuri susijusi su nuteistojo alkoholio vartojimu turi reikšmės koreguojant kitas problemines sritis nuteistojo elgesyje, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, akivaizdu, jog nuteistasis nėra nukreipęs savo elgesio išimtinai teigiamo ir maksimalaus pokyčio linkme, kadangi savo problemą susijusią su alkoholio vartojimu sprendžia pasyviai bei tai turėjo įtakos nekontroliuojamam elgesiui kas lėmė tai, jog nuteistasis tęsti bausmės atlikimo grąžintas į laisvės atėmimo vietų įstaigą, todėl teismas vertindamas visas lygtiniam paleidimui aktualias aplinkybes jas privalo vertinti išskirtinai atidžiai, kadangi nuteistajam jau parodžius pasitikėjimą, pats asmuo to neįvertino, nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų, bei tuo parodė savo abejingumą visuomenėje vyraujančių vertybių ir elgesio normų atžvilgiu. Šių duomenų visumoje, ir nenustačius neabejotinos nuteistojo pažangos koreguojant savo nusikalstamą elgesį išskirtinai teigiamos dinamikos link, teismas negali daryti išvados, jog nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo ir tolesnis bausmės atlikimas galėtų būti tęsiamas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Pažymėtina, kad vertinant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui, negali būti sumenkinama ir neatliktos bausmės dalis, kaip nebeturinti įtakos tolimesnei nuteistojo resocializacijai, net ir nustačius formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad J. K. neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų, kuri ją įvertinus, aukščiau aptartų duomenų kontekste, dar laikytina itin didele ir neleidžiančia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas, jį vykdant įkalinimo įstaigoje, jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Įvertinus nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius jokių duomenų apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis J. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. RV-22-1211.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. RV-22-1211 taikyti nuteistajam J. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.