Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-753-520/2009

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2009-08-26
Bylos Nr.: 2A-753-520/2009
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andžej Maciejevski, Virginija Volskienė
Suinteresuotas asmuo: BUAB „Lauda“
Pareiškėjas: AB „Lietuvos geležinkeliai“
Advokatai: Remigijaus Pilkis

Kategorijos

30.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-753-520/2009Procesinio sprendimo kategorijos 30.8., 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Virginija Volskienė, Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei G. K.,

suinteresuotų asmenų atstovams V. G. (V. G.), A. K. (A. K.), D. V., advokatui Remigijui Pilkiui,

vertėjai Olgai Vostrenkovai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagal pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims: BUAB „Lauda“, atstovaujamai administratoriaus UAB „Bankroto administratorių biuras“, BUAB „Griflit“, atstovaujamai administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, IĮ „Merkurij“, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2008-03-21 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė nustatyti faktą, kad jis įgijo nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi į 50 vagonų (pusvagonių), stovinčių AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdomos viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose, kurių gamykliniai numeriai pagal ieškovo turimas prekinių vagonų (pusvagonių) 1993 m. techninių pasų kopijas (išskyrus vagono Nr.10330) yra: 10008, 10010, 10012, 10014, 10015, 10017, 10121, 10309, 10330, 10331, 10332, 10326, 21757, 21019, 23590, 23592, 23596, 23606, 23607, 23608, 23609, 23610, 23611, 23612, 23613, 23621, 23629, 23634, 23635, 23637, 23644, 23708, 23709, 13573, 13506, 13501, 13553, 13509, 13541, 13264, 13600, 13602, 13606, 13576, 13631, 3145, 3133, 3183, 3156, 3130.

Nurodė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdomos viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose stovi 50 prekinių pusvagonių, iš kurių 47 nuo 2001-01-21 stovi Radviliškio geležinkelio stotyje, o 3 – nuo 2001 m. birželio mėn. – Vilniaus geležinkelio stotyje. Pareiškėjas šiuos pusvagonius faktiškai valdo, prižiūri ir saugo savo lėšomis, turėdamas tikslą valdyti juos kaip savus, kadangi savininkų šie pusvagoniai neturi. Pusvagoniai į Lietuvą buvo įvežti 1992-1993 m. kaip riedmenys, vežami krovinio teisėmis, kuriuos įvežė V. G. įmonių „Uralskij Meridian“ ir „Merkurij“ vardu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-01-25 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr.2K-152/2005, nustatė, kad nuosavybės teisės į 100 pusvagonių, iš jų ir pareiškime nurodytų 50, perleidimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Griflit“ ir pagal suklastotą įgaliojimą atstovaujamos IĮ „Merkurij“, buvo suklastota. Nurodytų vagonų (pusvagonių) savininkas nėra žinomas: nei BUAB „Lauda“, nei BUAB „Griflit“ atstovai neturi nuosavybės teises į šiuos pusvagonius įrodančių dokumentų. 2000-07-26 ir 2001-06-21 Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro S. Gedvilo nutarimais baudžiamojoje byloje Nr.09-2-032-98, siekiant užtikrinti pareikštą V. G. (G.) civilinį ieškinį, buvo uždėtas areštas 100 vagonų (pusvagonių). 2003-08-04 Vilniaus apygardos teismo priimtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-30/2003 civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Teismuose buvo nagrinėjamos administracinės ir civilinės bylos, kurios šiuo metu yra pasibaigę, susijusios su nurodytiems 50 vagonų taikomo arešto panaikinimu, žalos dėl taikomo turto arešto atlyginimo, tačiau nei vienoje byloje nebuvo įrodyta ir pripažinta, kad žala buvo padaryta, nuosavybės teisė į vagonus (pusvagonius) neįrodyta, o visi reikalavimai panaikinti vagonų areštą buvo atmesti. Jis (pareiškėjas) pradėjo valdyti vagonus (pusvagonius) teisėtai ir sąžiningai, išliko sąžiningas valdytojas iki šios dienos, todėl yra pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į 50 nurodytų vagonų (pusvagonių), nes pareiškėjo patirtos išlaidos už 47 vagonų (pusvagonių) stovėjimą viršijo jų likutinę vertę. Nenustačius vagonų (pusvagonių) savininko, jų vertė ir toliau mažės, o pareiškėjas ir toliau patirs dideles su tuo susijusias išlaidas. Pareiškime nurodyti vagonai (pusvagoniai) nėra įregistruoti Geležinkelių riedmenų ir konteinerių registre, unikalūs kodai, kurie galioja visą objekto gyvavimo laiką, nėra suteikti. Neregistruotus registre objektus naudoti yra draudžiama. Pagal UAB „Griflit“ prašymą Rusijos geležinkeliai 1994 m. buvo suteikę vagonams (pusvagoniams) numerius, tačiau vėliau jie buvo išbraukti iš informacinės sistemos, nes nebuvo perregistruoti po trejų metų. Pareiškėjas nuo pat valdymo teisės įgijimo, t. y. 2001 m. sausio ir birželio mėn., nepertraukiamai ir atvirai valdo pareiškime nurodytą kilnojamąjį turtą, visą laiką vyko susirašinėjimas su suinteresuotais asmenimis, ne kartą raštu ir žodžiu pareiškėjas suinteresuotiems asmenims nurodė, kokias procedūras būtina atlikti, norint eksploatuoti vagonus (pusvagonius), tačiau nei vienas suinteresuotas asmuo jokių veiksmų neatliko net ir praėjus 3 metams po baudžiamosios bylos baigties. Pareiškėjo 100 proc. akcijų priklauso Lietuvos valstybei, todėl pareiškėjas, gindamas valstybės interesus, privalo skaičiuoti mokesčius už vagonų stovėjimą, dėl ko patiria nuostolius, t. y. iki 2007-12-31 už 47 vagonų (pusvagonių) stovėjimą yra priskaičiuota 2 868 188, 70 Lt mokesčių. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs teisių į nurodytą turtą kitokiu CK 4.47 str. nustatytu būdu ir yra visos CK 4.68 – 4.71 str. numatytos sąlygos nustatyti 50 vagonų (pusvagonių) nuosavybės teisių įgijimą pagal įgyjamąją senatį faktą.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad pareiškėjo infrastruktūros keliuose nuo 2000 m. stovi 50 vagonų (pusvagonių), į kuriuos pareiškėjas neįgijo nuosavybės teisių CK 4.47 str. 1-10, 12 p. nustatytais pagrindais. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis CK 4.70 str. 1 d., padarė išvadą, kad pareiškėjas, užvaldydamas 50 vagonų (pusvagonių), neturėjo jokio pagrindo būti įsitikinęs, kad į šiuos pusvagonius jis turi daugiau teisių už kitus, t. y. pareiškėjas nėra sąžiningas 50 vagonų (pusvagonių) įgijėjas. Teismas nustatė, kad pareiškėjo infrastruktūros keliuose pareiškime nurodyti 50 vagonų (pusvagonių) stovi dėl jiems taikyto arešto, uždėtu areštu pareiškėjui yra duotas įpareigojimas neregistruoti, neparduoti, kitaip neperleisti ar neregistruoti minėto kilnojamojo turto. Atsižvelgdamas į tai, kad turto areštas minėtam turtui nėra panaikintas, daiktinė teisė į areštuotą turtą yra apsunkinta, apsunkinimo pobūdis pareiškėjui yra žinomas, teismas padarė išvadą, kad pareiškimo tenkinimas pažeistų turto arešto sąlygas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neužvaldė 50 vagonų (pusvagonių), kadangi juos laikė pagal suteiktą įgalinimą ir negalėjo paveikti tų daiktų pagal savo valią. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nėra išreiškęs valios 50 vagonų (pusvagonių) perimti savo nuosavybėn, nes už jų saugojimą skaičiavo mokesčius, iš BUAB „Lauda“ siekė šiuos kilnojamuosius daiktus įsigyti nuosavybėn kitokiu būdu. Teismas konstatavo, kad vien tik nepertraukiamas daikto valdymas nuo 2000 m. nėra pagrindas nuosavybei pagal įgyjamąją senatį atsirasti, kadangi šiam faktui nustatyti yra būtinos visos CK 4.68 – 4.71 str. numatytos sąlygos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir tenkinti pareiškime nurodytą reikalavimą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, prieštarauja ankstesnėms teismų nutartims, užkerta kelią kuo ekonomiškiau ir greičiau išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisės į nurodytą turtą nustatymą. Teismas pagrindiniu argumentu, dėl kurio pareiškėjas negali įgyti nuosavybės teisės, nurodė daiktinės teisės į vagonus (pusvagonius) apsunkinimą, tačiau tam, kad būtų panaikintas kilnojamajam turtui taikytas turto areštas, būtina nustatyti savininką, nes būtent taip yra konstatavę aukštesnieji teismai, nagrinėję administracines ir civilines bylas, susijusias su minėtam turtui taikyto arešto panaikinimu. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog pareiškėjas neturėjo pagrindo būti įsitikinęs, kad į vagonus (pusvagonius) turi daugiau teisių nei kiti asmenys, nes nei vienas suinteresuotas asmuo savo nuosavybės teisių į minėtą turtą neįrodė. Pareiškėjo, kuris atstovauja Lietuvos valstybės interesams, patirti nuostoliai dėl viešosios infrastruktūros naudojimo yra ženkliai didesni, nei visų vagonų (pusvagonių) rinkos vertė, pareiškėjas nežino kam pateikti sąskaitą dėl susidariusios skolos už vagonų (pusvagonių) stovėjimą. Teismas nepasisakė dėl trijų pusvagonių, kurių gamykliniai numeriai yra: 1008, 10331, 10332, kurie nėra nurodyti nei viename turto arešto akte, todėl teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Teismas netinkamai nurodė, kad pareiškėjas neturėjo galimybės paveikti pusvagonių pagal savo valią, nors tokią galimybę pareiškėjas turėjo, neatsižvelgė į tai, kad pusvagoniai yra kilnojamieji daiktai, kuriems yra taikomi specifiniai reikalavimai, norint naudoti juos pagal paskirtį, t. y. pusvagoniai turi būti įregistruoti Geležinkelių riedmenų ir konteinerių registre, o minėti pusvagoniai niekada nebuvo registruoti. Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjui turto arešto aktu buvo priskirti įpareigojimai, nes pareiškėjas turto arešto akte neminimas. Taip pat teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neatsižvelgė į Geležinkelių transporto kodekso 24, 55 str., todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neišreiškė valios pusvagonius įgyti savo nuosavybėn. Už pareiškime nurodytų 50 pusvagonių stovėjimą iki 2009 m. kovo mėn. yra susidariusi 3 787 270 Lt skola, todėl netenkinus pareiškimo, Lietuvos valstybė ir toliau patirtų didžiulius nuostolius. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs teisių į nurodytą turtą kitokiu CK 4.47 str. nustatytu būdu, vienintelis elgiasi kaip turto savininkas, ir yra visos CK 4.68 – 4.71 str. numatytos sąlygos nustatyti 50 vagonų (pusvagonių) nuosavybės teisių įgijimą pagal įgyjamąją senatį faktą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo BUAB „Lauda“, atstovaujama administratoriaus UAB „Bankroto administratorių biuras“, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad 50 pusvagonių, į kuriuos pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teises, teisėtai nuosavybės teise priklauso BUAB „Lauda“, kuri dėl objektyvių priežasčių neturi galimybės atlikti teisinės pusvagonių registracijos, t. y. 1999-01-08 Generalinė prokuratūra poėmio metu išėmė dokumentus, kuriuose buvo ir 113 vnt. originalių metalinių pusvagonių techninių pasų, be kurių vėlesnė pusvagonių teisinė registracija yra neįmanoma. Nors minėti techniniai pasai dar nėra grąžinti, tačiau tai nepaneigia BUAB „Lauda“ nuosavybės teisių į pusvagonius. Teismas ištyrė ir tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, teisės aktų nuostatas, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra visų būtinų sąlygų daiktui įgyti pagal įgyjamąją senatį ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Suinteresuotas asmuo BUAB „Griflit“, atstovaujama administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė, jog pareiškėjas neatitinka CK 4.70 str. 1 d. nustatytų reikalavimų. Kadangi areštas, pritaikytas 50 pareiškime nurodytų pusvagonių, yra galiojantis, daiktinė teisė į areštuotą daiktą yra apsunkinta ir ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma, teismas teisingai konstatavo, kad patenkinus pareiškėjo prašymą būtų pažeistos arešto sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ reikalavimo nustatyti, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 50 vagonų (pusvagonių), stovinčių AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdomos viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose, kurių gamykliniai numeriai pagal ieškovo turimas prekinių vagonų (pusvagonių) 1993 m. techninių pasų kopijas (išskyrus vagono Nr.10330) yra: 10008, 10010, 10012, 10014, 10015, 10017, 10121, 10309, 10330, 10331, 10332, 10326, 21757, 21019, 23590, 23592, 23596, 23606, 23607, 23608, 23609, 23610, 23611, 23612, 23613, 23621, 23629, 23634, 23635, 23637, 23644, 23708, 23709, 13573, 13506, 13501, 13553, 13509, 13541, 13264, 13600, 13602, 13606, 13576, 13631, 3145, 3133, 3183, 3156, 3130.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2008-03-21 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti faktą, jog jis įgijo nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi į 50 vagonų (pusvagonių), stovinčių AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdomos viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose, kurių gamykliniai numeriai pagal ieškovo turimas prekinių vagonų (pusvagonių) 1993 m. techninių pasų kopijas (išskyrus vagono Nr.10330) yra: 10008, 10010, 10012, 10014, 10015, 10017, 10121, 10309, 10330, 10331, 10332, 10326, 21757, 21019, 23590, 23592, 23596, 23606, 23607, 23608, 23609, 23610, 23611, 23612, 23613, 23621, 23629, 23634, 23635, 23637, 23644, 23708, 23709, 13573, 13506, 13501, 13553, 13509, 13541, 13264, 13600, 13602, 13606, 13576, 13631, 3145, 3133, 3183, 3156, 3130. Pareiškėjas savo reikalavimą grindė tuo, kad pareiškime nurodyti vagonai (pusvagoniai) nėra įregistruoti Geležinkelių riedmenų ir konteinerių registre, 47 prekiniai vagonai nuo 2001-01-21 stovi Radviliškio geležinkelio stotyje, o 3 – nuo 2001 m. birželio mėn. – Vilniaus geležinkelio stotyje, pareiškėjo valdymas prasidėjo sąžiningai pagal 2000-07-26 ir 2001-06-21 Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro S. Gedvilo nutarimus baudžiamojoje byloje dėl svetimo turto pasisavinimo stambiu mastu, pareiškėjas faktiškai valdo šiuos vagonus sąžiningai, atvirai, prižiūri ir saugo juos savo lėšomis. Pareiškėjas pareiškime ir apeliaciniame skunde teigia, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 str. numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisių įgijimą pagal įgyjamąją senatį. Su šiais pareiškėjo teiginiais nesutiktina, nes byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, jog yra visos CK 4.68 - 4.71 str. numatytos sąlygos nustatyti pareiškėjo nuosavybės teisių įgijimą pagal įgyjamąją senatį.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 str. 1 d., suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 str. numatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68 - 4.71 str. nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant CK 4.68 - 4.71 str. numatytoms sąlygoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs įgyjamosios senaties taikymo sąlygas ir nurodęs, kad pagal CK nustatytą reglamentavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui:

1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 str.). Daikto valdymas kitu pagrindu neatitinka nurodytos įstatymo sąlygos;

2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių būtų (CK 4.68, 4.70 str.);

3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 str. 2 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo;

4) daikto atviras valdymas (CK 4.68 str.). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas;

5) nepertraukiamas nekilnojamojo daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (kilnojamojo daikto – ne mažiau kaip trejus metus) (CK 4.68, 4.71 str.). Asmuo, kuris sąžiningai įgijo (užvaldė) daiktą, bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Dėl to daikto valdymo terminas nutrūksta pareiškus teisėtą reikalavimą (ieškinį) dėl daikto grąžinimo ar daiktą valdančiam asmeniui pačiam pripažinus kito asmens teisę į jį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-06-23 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2004; 2006-11-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2008-10-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; ir kt.). Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo į kilnojamuosius daiktus, todėl pareiškėjas šiuos kilnojamuosius daiktus turėjo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus valdyti ne mažiau kaip trejus metus.

Įvertinus pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ šioje byloje nurodytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu prašoma nustatyti faktą, kad jis įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 50 prekinių vagonų (pusvagonių), stovinčių AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdomos viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas yra sąžiningai įgijęs (užvaldęs) vagonus, valdė ir valdo juos kaip nuosavus, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas, įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką pareiškėjas nežinojo apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn.

Pats pareiškėjas AB „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškime nurodė, kad vagonai į Lietuvą buvo įvežti 1992-1993 m. kaip riedmenys, vežami krovinio teisėmis, kuriuos įvežė V. G. įmonių „Uralskij Meridian“ ir „Merkurij“ vardu, kad vagonai buvo areštuoti, pareiškėjas vagonus saugojo ir saugo bei prižiūri savo lėšomis. Pareiškėjas byloje teikė įrodymus apie skaičiuojamus mokesčius už vagonų stovėjimą ir saugojimą. 2007-01-31 Radviliškio geležinkelio stoties viršininkas nurodė, kad Radviliškio stotyje nuo 2001 m. stovi 47 pusvagoniai, kol bus nustatytas vagonų savininkas ir galutinai atsisiskaityta už paslaugas, nuo 2001 m. iki 2006-12-31 už vagonų buvimą viešosios geležinkelių infrastruktūros keliuose priskaičiuota 2 313 116,66 Lt (b. l. 10). 2007-06-13 rašte taip pat rašoma apie vagonų buvimą ir mokestį už jų buvimą (b. l. 12). Pareiškėjas 2007-06-17 BUAB „Lauda“ rašte nurodė, kad pusvagoniai yra Radviliškio geležinkelio stoties viešosios infrastruktūros keliuose, už buvimą yra skaičiuojamas mokestis, kad pareiškėją domina pasiūlymas įsigyti pusvagonius, tačiau sprendimas galės būti priimtas tik gavus konkretų pasiūlymą su siūloma pusvagonių kaina ir pateikus nuosavybės teisę į pusvagonius patvirtinančius dokumentus ir kitus dokumentus (b. l. 100). Pareiškėjo 2009-01-30 rašte nurodyta, kad už 3 vagonų stovėjimą Vilniuje ir jų saugojimą taip pat nuo 2001-06-01 yra skaičiuojami mokesčiai (b. l. 194). Tai rodo, kad pas pareiškėją vagonai yra, kol bus nustatytas savininkas, pareiškėjas vagonų nevaldo kaip savų, t. y. nėra sąžiningai įgijęs (užvaldęs) vagonų, neturi pagrindo manyti, kad kiti asmenys neturi daugiau už jį teisių į vagonus. Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad pareiškėjas žinojo apie kliūtis, trukdančias įgyti jam vagonus nuosavybėn iki 2008-03-21, t. y. iki kreipėsi į teismą su pareiškimu.

Iš šioje byloje pateiktų įrodymų matyti, kad 1998-09-23 vykdomojoje byloje Nr. 1641-6/98 pagal Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą Nr.4177/98 07 21 civilinėje byloje dėl išieškojimo iš UAB „Lauda“ Lietuvos Respublikos finansų ministerijai antstolis N. Gudaitis areštavo UAB „Lauda“ priklausančius 97 pusvagonius, esančius Skarulių geležinkelio stotyje, Jonavos r., kurių gamykliniai numeriai yra: 3119, 3120, 3130, 3133, 3135, 3138, 3141, 3143, 3144, 3145, 3156, 3159, 3160, 3183, 10001, 10099, 10010, 10011, 10012, 10013, 10014, 10015, 10017, 10309, 10482, 13485, 13500, 13501, 13503, 13506, 13517, 13509, 13523, 13527, 13528, 13529, 13530, 13540, 13541, 13546, 13547, 13548, 13549, 13553, 13554, 13554, 13600, 13602, 13606, 13614, 13631, 13633, 21019, 21757, 23590, 23592, 23595, 23596, 23606, 23607, 23608, 23609, 23610, 23611, 23612, 23613, 23615, 23616, 23621, 23629, 23634, 10310, 10326, 10330, 10333, 13264, 10121, 13557, 13558, 13559, 13571, 13572, 13573, 13574, 13575, 13576, 13578, 23635, 23637, 23643, 23644, 23661, 23708, 23709, 23710, 23711, papildomai pusvagonis 13499, markė 12-132 (b. l. 17). Šiame turto arešto akte nurodytas turtas buvo perduotas saugoti UAB „Lauda“ generaliniam direktoriui A. P., kuris 2000-07-26 Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro S. Gedvilo nutarimu buvo nurodytas kaip suklastotų dokumentų pagrindu užpajamavęs 97 vagonus (pusvagonius) į UAB „Lauda“ balansą. 2000-07-26 Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro S. Gedvilo nutarimu baudžiamojoje byloje Nr.09-2-032-98 buvo taikytas areštas pusvagoniams, kurių gamykliniai numeriai yra: 3119, 3120, 3130, 3133, 3135, 3138, 3141, 3143, 3144, 3145, 3156, 3159, 3160, 3183, 10001, 10099, 10010, 10011, 10012, 10013, 10014, 10015, 10017, 10309, 10482, 13485, 13500, 13501, 13503, 13506, 13517, 13509, 13523, 13527, 13528, 13529, 13530, 13540, 13541, 13546, 13547, 13548, 13549, 13553, 13554, 13556, 13600, 13602, 13606, 13614, 13631, 13633, 21019, 21757, 23590, 23592, 23595, 23596, 23606, 23607, 23608, 23609, 23610, 23611, 23612, 23613, 23615, 23616, 23621, 23629, 23634, 10310, 10326, 10330, 10333, 13264, 10121, 13557, 13558, 13559, 13571, 13572, 13573, 13574, 13575, 13576, 13578, 23635, 23637, 23643, 23644, 23661, 23708, 23709, 23710, 23711, 13499. Nurodyta, kad pusvagoniai be Generalinės prokuratūros žinios negali būti parduoti, perleisti, ar realizuoti už UAB „Lauda“ skolas, užregistruoti SPAB „Lietuvos geležinkeliai“, pusvagoniai saugoti perduoti Rusijos IO įmonės „Merkurij“ vadovui V. G. (G.) (b. l. 20-21). Areštas taikytas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį bei išsaugoti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Apie vagonų areštą pareiškėjui buvo pranešta (b. l. 19). 2001-06-21 Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro S. Gedvilo nutarimu baudžiamojoje byloje Nr.09-2-032-98 buvo taikytas areštas pusvagoniams, kurių gamykliniai numeriai yra: 13576, 13574, 13598 (b. l. 22). Vilniaus apygardos teismas 2003-08-04 išnagrinėjo baudžiamąją bylą, priėmė nuosprendį, kuriame nenurodyta, kad panaikintas areštas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-01-25 nutartyje taip pat nenurodė, kad panaikintas areštas (b. l. 28-34). Tai, kad baudžiamoji byla yra baigta, nėra pagrindas konstatuoti, jog taikytas areštas nebegalioja, kaip kad yra nurodęs pareiškėjas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2006-07-13 įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2006-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje dėl 1998-09-23 antstolio N. Gudaičio uždėto arešto panaikinimo pagal ieškovų UAB „Griflit“ ir IĮ „Merkurij“ ieškinį, kuria šis areštas nebuvo panaikintas (byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo AB „Lietuvos geležinkeliai“) (b. l. 35-40). Šioje byloje pateiktuose dokumentuose, susijusiuose su vagonų areštu, nėra konkrečiai nurodyti vagonai, kurių numeriai yra: 1008, 10331, 10332, tačiau pareiškėjas pareiškime nebuvo nurodęs, kokiu pagrindu jis užvaldė šiuos konkrečius vagonus atskirai nuo kitų vagonų, o savo reikalavimą dėl šių vagonų (pusvagonių) grindė tuo, kad visi pareiškime nurodyti 50 vagonų (pusvagonių) stovi pareiškėjo viešosios geležinkelio infrastruktūros keliuose pagal 2000-07-26 ir 2001-06-21 Generalinės prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro S. Gedvilo nutarimus baudžiamojoje byloje Nr.09-2-032-98, kad jam (pareiškėjui) buvo draudžiama vagonus parduoti ar kitaip perleisti bei juos registruoti (b. l. 5). Dėl to pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo iš dalies ir nenustatė fakto, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į minėtus tris vagonus atskirai nuo kitų vagonų. Pažymėtina, kad dėl šių vagonų nuosavybės BUAB „Griflit“ buvo pareiškusi ieškinį, buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Vilniaus apygardos teisme, 2008-08-26 ieškinys paliktas nenagrinėtas (b. l. 99, 144).

Kadangi šioje byloje pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 str. numatytos sąlygos nustatyti pareiškėjo nuosavybės teisių įgijimą pagal įgyjamąją senatį, todėl nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti ieškinį. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Virginija VolskienėAndžej Maciejevski