Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam – M. M., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus atstovui L. G., teismo posėdyje išnagrinėjo

M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-01-10 Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius L. G. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, jog M. M., atstovaudamas UAB (duomenys neskelbtini) į.k. (duomenys neskelbtini), darbdaviui, reg. (duomenys neskelbtini), turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, telefonu, tiesiogiai susitarė su J. M. dėl darbo vietos, vairuotojo pareigų, pervežant krovinius tarptautiniais maršrutais, darbo atlikimo tvarkos, darbo laiko ir apmokėjimo, mokant 1000 Lt už vieną reisą bei komandiruotės išlaidų, nepasirašęs su J. M. rašytinės darbo sutarties leido jam nuo 2011-09-07 iki 2011-09-27 dirbti nelegalų apmokamą darbą darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) naudai, gabenant bendrovės automašina R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), krovinius į Maskvą (b.l. 2-5).

Tokiais veiksmais pažeidė LR DK 98 str. 1 d. 1 p. ir 99 str. 3 d. Pažeidimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritorinio skyriaus atstovas L. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011-12-05 buvo gautas J. M. skundas, kuriame buvo nurodyta, jog J. M. buvo atleistas iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) 2011-08-31 jam pačiam prašant. Tačiau 2011 m. rugsėjo mėnesio pradžioje telefonu paskambinęs įmonės direktorius M. M. pakvietė J. M. važiuoti į Maskvą, jog priima dirbti atgal į įmonę vairuotoju. 2011 m. rugsėjo mėnesį J. M. du kartus važiavo su M. M. į Maskvą ir vežė krovinius, tačiau už tai M. M. su J. M. atsiskaitė tik iš dalies. Tikrinant skundą buvo nustatyta, jog su J. M. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, nors dėl darbo atlikimo tvarkos, darbo laiko ir apmokėjimo, mokant 1000 Lt už vieną reisą buvo susitarta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – LR DK) 98 str. 1 d. laikomas nelegaliu darbu, jei dirbama be rašytinės darbo sutarties.

Administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo, M. M., teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimą pripažįsta ir nurodė, kad jis su J. M. susitarė kartu važiuoti į Maskvą, kad J. M. jį apmokytų, kaip reikia vežioti krovinius, kaip greičiau juos nuvežti bei kaip susitvarkyti dokumentus muitinėje. Taip jis su J. M. susitarė dėl atlyginimo, tai yra po 1000,00 Lt už vieną reisą. Prieš tai J. M. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) tačiau 2011-08-31 buvo atleistas iš darbo. Jis ir J. M. važiavo į Maskvą ir vairavo UAB (duomenys neskelbtini) vilkiką R. M. pasikeisdami, kad greičiau nuvežtų krovinį, kadangi norėjo, kuo skubiau pristatyti krovinį. Pripažįsta, kad J. M. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju nelegaliai, kai už tai buvo sutartas darbo užmokestis. Nuoširdžiai gailėjosi padaręs pažeidimą, taip pat atlygino J. M. jo patirtą žalą, tai yra sumokėjo visus J. M. sutartus pinigus.

Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2011 metų gegužės mėnesio iki 2011-08-31. Iš darbo buvo atleistas pačiam prašant. 2011 m. rugsėjo pradžioje jam paskambino M. M. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir pasakė, jog reikia važiuoti į reisą į Maskvą, kad mokės tiek pat kaip ir anksčiau, tai yra 1000,00 Lt, jis manydamas, jog bus su juo sudaryta darbo sutartis sutiko. Rugsėjo mėnesį jis kartu su M. M. važiavo du kartus į Maskvą ir vežė krovinius. Jis pasikeisdamas kartu su M. M. vairavo UAB (duomenys neskelbtini) automobilį R. M., valst. (duomenys neskelbtini). Jis pildė tachografo korteles, kurias sau pasiliko, kadangi vairuotojas su savimi privalo turėti korteles už 28 kalendorines dienas. Tachografo kortelių kopijas pateikė darbo inspekcijos pareigūnui. Už tuos du rugsėjo mėnesio reisus M. M. jam buvo sumokėjęs tik 1000,00 Lt 2011-10-26 ir buvo likęs skolingas 2300,00 Lt. Šiuo metu jam M. M. yra sumokėjęs viską, ką buvo sutarę, ir jis M. M. pretenzijų neturi.

Liudytoja V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jos įmonė tvarko buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini) taip pat tvarko dokumentus susijusius su darbuotojų priėmimu bei atleidimu iš UAB (duomenys neskelbtini) J. M. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2011-08-31. Atleidžiant J. M. su juo buvo visiškai atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną. Po to vilkiką Renault vairavo pats direktorius kitas vairuotojas nebuvo priimtas į darbą. Šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) dirba vienas direktorius M. M.. Jokių duomenų apie M. M. ir J. M. reisus į Maskvą ji neturėjo bei jokių pavedimų į J. M. sąskaitą neatlikinėjo.

Be to, kad M. M. padarė šį teisės pažeidimą, nustatyta iš byloje surinktų įrodymų: 2012-01-10 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. ATPP-316-256 (b.l. 2-5), J. M. skundo (b.l. 8), J. M., M. M. ir V. B. paaiškinimų, (b.l. 9, 10, 11), prašymo kopijos (b.l. 12), darbo sutarties kopijos (b.l. 13), darbo užmokesčio žiniaraščio kopijos (b.l. 15), atsiskaitymo su J. M. dokumentų kopijomis (b.l. 14, 16), išrašo iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro kopija (b.l. 17-18), transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos (b.l. 19), PVM sąskaitos faktūros kopijos (b.l. 20), ekspedicinio užsakymo kopijos (b.l. 21-22), tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio kopijos (b.l. 23), 2011 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio kopijos (b.l. 24), SoDra duomenų informacijos (b.l. 25), tachografų registracijos lapų patikrinimo akto (b.l. 27), tachografo kortelių kopijų (b.l. 28-36), darbo sutarčių žurnalo kopijos (b.l. 37-39), dėl prašymo ištyrimo (b.l. 40-41), nurodymu pervesti įmokėtus grynuosius pinigus (b.l. 50), J. M. rašto (b.l. 51), todėl jam skirtina administracinės nuobaudos.

Dėl LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti LR ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant LR DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis, būdamas įmonės direktoriumi - darbdaviu, leido įmonėje dirbti J. M., nesudarius su juo darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Pripažįstant darbą kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad J. M. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju nuo 2011-05-02 iki 2011-08 31 (b.l. 13), tačiau jis važiavo į tarptautinius maršrutus 2011 m. rugsėjo mėnesį, UAB (duomenys neskelbtini) vilkiku R. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai byloje patvirtina tiek J. M. paaiškinimai ir M. M. paaiškinimai, bei tachografų kortelėse užfiksuota informacija, kuriuose, kaip vairuotojas, vairuojantis transporto priemonę (duomenys neskelbtini), nurodytas J. M. (b.l. 27- 36), apie tai, kad krovinio vežimas buvo suplanuotas į Maskvą 2011 m. rugsėjo mėnesio 07-13 dienomis ir 2011 m. rugsėjo mėnesio 19-27 dienomis patvirtina, byloje esantys PVM sąskaitos faktūros kopija, tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio kopija bei ekspedicinio užsakymo kopija (b.l. 20-23). Kad 2011 m. rugsėjo mėnesį J. M. pagal darbo sutartį nebedirbo UAB (duomenys neskelbtini) patvirtina byloje 2011 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštis bei informacija iš SoDra duomenų bazės (b.l. 24-25). Visi byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad J. M. ir darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus M. M. santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. J. M. dirbo susitaręs; dirbo tam tikrais rūšiniais požymiais apibrėžtą darbą – transporto priemonės vairuotoju; darbui reikalingomis priemonėmis aprūpino pats darbdavys M. M., suteikdamas vairuoti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę R. M., valst. (duomenys neskelbtini) (b.l. 19); dirbo susitaręs dėl atlyginimo už darbą ir atlygintinai, t. y. buvo susitaręs dėl užmokesčio, jog bus mokamas 1000,00 Lt užmokestis už vieną reisą. Apie susitarimą dėl užmokesčio patvirtina ir M. M. pateikti dokumentai apie užmokestį J. M. (b.l. 50).

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. M. M. būdamas įmonės vadovu, tai yra asmeniu, kuris atsakingas už tai, kad įmonėje nebūtų pažeidžiami darbo įstatymai, leido J. M. dirbti nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties. Pats M. M. patvirtino teismui, jog suprato, kad J. M. dirba jo įmonėje nelegaliai. Todėl teismas konstatuoja, kad M. M. nelegalaus darbo faktas byloje yra įrodytas.

Dėl nuobaudos skyrimo

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 ir 32 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

M. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pripažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi bei savo noru atlygino J. M. padarytą žalą (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 ir 2 p). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, ir ko šiuo atveju nėra. Pabrėžtina, kad vien tai, jog asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo ir atlygino žalą, ar kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra pakankamos sąlygos LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo šioje byloje taikyti LR ATPK 30¹ straipsnyje numatytos taisyklės.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismas mano, kad bausmės tikslai numatyti LR ATPK 20 str. bus pasiekti paskiriant straipsnio sankcijoje minimalią nuobaudą t.y. 3000 Lt baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, teismas, paskyręs administracinę nuobaudą už tokio pobūdžio pažeidimus, nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamas įstatymų nustatytų reikalavimų, apie šios nuobaudos paskyrimą privalo paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą.

Įsiteisėjus nutarimui, apie šios nuobaudos paskyrimą įstatymo nustatyta tvarka paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas negali sumokėti, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Baudą turite sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (mokėjimo paskirties kodas 6401). Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas Valstybinės darbo inspekcijos Telšių teritoriniam skyriui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Skundas paduodamas per nutarimą priėmusį teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja Andželika Butkuvienė