- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- e2-1303-944/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16597-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- L. A. S., Loretai A
- Trečiasis asmuo
- J. K.
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei Loretai A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto bei prievolių padalijimo ir atsakovės L. A. S. priešieškinį ieškovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir turto bei prievolių padalijimo, tretieji asmenys J. K.–M., AB „Swedbank“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (el. bylos 1 tomas b. l. 1-–6) prašė nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, palikti pavardes S., S., padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui priteisti ¼ idealiąją dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei priteisti ¼ idealiąją dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini(duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), padalinti turimą kreditorinį įsipareigojimą kreditorei J. K.–M., nustatant, kad 57,85 Eur šiai kreditorei grąžina atsakovė, o 58 Eur grąžina ieškovas. Ieškovas išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.
Ieškovas nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes atsakovei labiau rūpėjo karjera, o ne šeima, ieškovą ištikus materialiniams sunkumams atsakovė jo nepalaikė, žemindavo bendrų pažįstamų akyse, meluodavo, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu. Be to, atsakovė dar gyvendama santuokoje turėjo kitą draugą, su kuriuo siejo savo ateitį, dėl to ieškovą ir jo poreikius ignoravo, nesidalino su juo jokia informaciją apie šalių turtą ar vaikų gyvenimą. Šalys gyvena atskirai nuo 2014 metų vasario, šeimyninių santykių nepalaiko, bendro ūkio neveda. Šeima iširusi, jos išsaugoti nėra galimybių, netikslinga skirti terminą susitaikymui. Gyvendami santuokoje šalys įsigijo ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), ir dvi transporto priemones VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bendra santuokoje įgyto turto vertė yra 15570,50 Eur. Ieškovas prašo butą (duomenys neskelbtini), padalinti šalims po ¼ idealiąją dalį, ieškovui palikti transporto priemonę Audi 80 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei palikti transporto priemonę VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šalys turi du kreditorius „Swedbank“, AB ir J. K.–M.. Ieškovas yra paėmęs vartojamąją paskolą iš „Swedbank“, AB, tai yra asmeninė ieškovo prievolė. J. K.-M. yra ieškovo sesuo, iš kurios pirkdami butą ieškovė ir atsakovas pasiskolino 115,85 Eur. Šią prievolę po santuokos nutraukimo turi atlyginti šalys tokiomis dalimis: 57,85 Eur šiai kreditorei grąžina atsakovė, o 58 Eur grąžina ieškovas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime su priešieškiniu nesutiko, palaikė savo ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes (el. bylos 1 tomas b. l. 148-156).
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, ieškinį prašė tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime (el. bylos 1 tomas b. l. 72–73, 80–81) su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovė sutiko nutraukti santuoką, tačiau nesutiko, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.
Šalies argumentai
Atsakovė priešieškiniu (el. bylos 1 tomas b. l. 89–96) prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, kadangi jis buvo nelojalus šeimai, smurtavo prieš šeimos narius, išėjo gyventi pas kitą moterį. Ieškovas ir atsakovė planavo nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių pareiškimu, tačiau dėl neaiškių priežasčių ieškovas persigalvojo ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. Ieškovas buvo vienas iš įtariamųjų byloje dėl įsigijimo labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų, tačiau byla nutraukta suėjus senaties terminui. Ieškovas yra baustas administracine tvarka už brakonieriavimą. Ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, ne kartą panaudojo prieš atsakovę fizinį smurtą, dėl ko tekdavo kvieti policiją. Ieškovas savo asmeninius interesus kėlė aukščiau nei šeimos interesus ir poreikius. Dėl jo polinkių šeima nebuvo materialiai aprūpintą, o atsakovė visada jautė įtampą ir baimę. Atsakovė turi įgimtą širdies ydą, dėl pergyvenimų šeimoje atsakovei ne kartą yra sutrikęs šeimos rimtas, dėl ko atsakovė būdavo gydoma ligoninėje. Pablogėjus atsakovės sveikatai, ieškovas ja nesirūpindavo, net atsisakydavo kviesti greitąją medicinos pagalbą ir sakydavo, kad atsakovė apsimetinėja. 2012 metų lapkričio mėnesį atsakovei po širdies operacijos išvykus reabilitacijai, ieškovas per visą reabilitacijos laikotarpį ieškovės sveikata nei karto nepasidomėjo ir jos nelankė. Ieškovas 2013 metų rugpjūčio mėnesį išsikraustė iš šeimos namų ir apsigyveno su kita moterimi, su kuria palaikė artimus santykius šalims dar gyvenant santuokoje. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė prašė iš ieškovo priteisti 1000 Eur neturtinę žalą, atsakovės patirtą dėl ieškovo elgesio šeimoje, t. y. dėl ieškovo santuokinės neištikimybės, smurto, piktnaudžiavimo alkoholiu, šeimos poreikių negerbimo. Atsakovei reikėjo didelių dvasinių pastangų nepalūžti ir gyventi matant tokį ieškovo elgesį. Atsakovė prašo ½ dalį (duomenys neskelbtini), palikti jai asmeninės nuosavybės teise. Šią buto dalį atsakovė įsigijo asmeninės nuosavybės teise 2000-05-30 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 4VJ-9456 pagrindu. Pinigus (19436 Lt) butui pirkti davė atsakovės tėvas, pardavęs turėtą gyvenamąjį namą. Ieškovas neteisingai ieškinyje teigė, kad šią buto dalį šalys įsigijo bendrai. Atsakovė prašo, kad atsakovei būtų palikta transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ieškovui - transporto priemonė Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi butą atsakovė įsigijo asmeninės nuosavybės teise, tai nutraukiant santuoką šis butas nedalintinas ir turi likti atsakovei asmeninės nuosavybės teise. Šiam butui pirkti pasiskolintus pinigus iš J. K.–M. atsakovė sutinka atlyginti asmeniškai. Dėl ieškovo prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB atsakovė nepasisakė. Atsakovė prašo jai palikti santuokinę pavardę S..
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė atsisakė priešieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sutiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl kitų reikalavimų palaikė priešieškinį, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes, prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo J. K.–M. teismo posėdžio metu sutiko su ieškovo reikalavimais. Nurodė, kad 115,85 Eur skolą turi grąžinti abu sutuoktiniai. Paaiškino, kad skola liko dėl perleisto buto dalies, kaip užstatas už galimas komunalines paslaugas ir pan. paaiškino, kad jos ir ieškovo motina prieš mirtį kiekvienam davė po pinigų sumą, iš kurios galimai ieškovas išpirko jos buto dalį.
Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB apie posėdį informuotas teismo šaukimu, atstovas į posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo nepateikė, prašymų dėl bylos nagrinėjimo nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 960 (el. bylos 1 tomas b. l. 7, santuokos liudijimo originalas įsiūtas bylos gale). Šalių vaikai M. S. ir G. S. yra pilnamečiai. Nekilnojamojo turto registro 2016-02-08 išrašo duomenimis, buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ½ dalis priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2000-05-30 sutarties Nr. 4VJ-9456 pagrindu, o kita ½ dalis šio buto įgyta ieškovo 1998-08-10 asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo teisės pagrindu (el. bylos 1 tomas b. l. 15-20). Iš atsakovės pateiktos 2000-05-23 sutarties Nr. 4338 matyti, kad E. C. (atsakovės tėvas) pardavė gyvenamąjį namą su priklausiniais (duomenys neskelbtini), už (20905,64 Eur) 72183 Lt (el. bylos 1 tomas b. l. 106-109). Iš ieškovo pateiktos 2000-05-30 sutarties Nr. 4VJ-9456 matyti, kad J. K. pardavė ½ dalį buto broliui A. S. už 5629,05 Eur (19436 Lt), kuriuos gavo prieš pasirašant sutartį, o likusius 115,84 Eur (400 Lt) pirkėjas sumokės iki 2000-06-20 (el. bylos 1 tomas b. l. 24-26). VĮ „Regitra“ 20216-02-006 pažymų Nr. 1.6-S3-218 ir Nr. 1.6-S3-217 duomenimis, ieškovo vardu registruota transporto priemonė Audi 80 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), o atsakovės vardu registruota transporto priemonė VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (el. bylos 1 tomas b. l. 21-22). Ieškovas iš „Swedbank“, AB, 2012-04-18 vartojimo kredito sutarties Nr. 12-019067-GV pagrindu paėmė 5514,42 Lt vartojimo kreditą buto remontui (el. bylos 1 tomas b. l. 37-38). Ieškovas 2016-08-05 pranešimais informavo kreditorius J. K.–M. ir „Swedbank“, AB apie iškeltą bylą dėl santuokos nutraukimo (el. bylos 1 tomas b. l. 41-42).
Dėl santuokos nutraukimo.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.
Nagrinėjamu atveju teisminio proceso metu šalys taikytis termino neprašė, nurodė, kad realiai nebegyvena santuokinio gyvenimo ir atkurti šeiminių santykių nėra galimybės. Teisminio proceso metu pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, teismo prašė nenurodyti konkrečių priežasčių. Pagal CK 3.63 straipsnį abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Esant tokiai situacijai teismas konstatuoja, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismo posėdžio metu atsakovė atsisakė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Įstatymas suteikia teisę asmeniui bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti pareikšto reikalavimo (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Pateiktas reikalavimo atisakymas imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui neprieštarauja, reikalavimo atsisakymo pasekmės yra žinomos, todėl reikalavimo atsisakymas priimtinas ir bylos dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl turto pripažinimo asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe.
Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, be kitų, turi išspręsti ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą. Tam pirmiausia turi būti nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Bendro ir asmeninio sutuoktinių turto atribojimas užtikrina ne tik tai, kad bus nustatytas visas tarp sutuoktinių dalytinas turtas, bet yra reikšmingas ir parenkant tinkamą turto padalijimo būdą, sprendžiant kompensacijų klausimą ir pan. Pagal CK 3.88 straipsnį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė. Tokios įstatymo prezumpcijos nustatymas, be kita ko, didina teisinį apibrėžtumą sutuoktinių turtiniuose santykiuose. Pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, jog tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Paneigus šią prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, toks turtas į dalytino turto masę nepatenka.
Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo ½ buto pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes šis turtas įgytas už jos asmenines lėšas. Byloje nustatyta, kad ginčo nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu, todėl tokiam turtui taikoma bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Tarp šalių ginčo, kad ½ dalis buto įgyta santuokos metu, nėra, tačiau atsakovė nurodo, kad šis turtas įgytas už asmenines lėšas, gautas iš jos tėvo. Teismas nurodo, kad CK 3.89 straipsnio 1 dalyje nurodoma, koks sutuoktinio turtas pripažįstamas asmeniniu. Pastebėtina, kad turto priklausymo asmenine nuosavybe įrodinėjimo našta tenka atsakovei. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas įgytas asmeninės nuosavybė teise, gali būti įrodytas tik rašytinais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam teisminiam reglamentavimui liudytojų parodymais nustatant minėtus faktus galima remtis tik išimtinais įstatyme nurodytais atvejais.
Nagrinėjamu atveju vienintelis rašytinis dokumentas, kuriuo atsakovė grindė, kad ½ buto jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, yra projektas sutarties dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, kuriame nurodomas kompensacijos dydis, galimai už ½, o ne už ¾ buto. Teismas nurodo, kad šis minėtas raštas yra tik sutarties projektas, kaip tam tikras šalių derybų variantas, tačiau jis teisinių pasekmių negali sukelti, nes jis nėra šalių pasirašytas. Daugiau rašytinių duomenų, kad ½ buto atsakovei priklauso asmeninės nuosavybė teise nėra pateikta.
Atsakovė duodama paaiškinimus nurodė, kad ginčo ½ buto įsigyti pinigus davė jos tėvas. Nuo sutarties sudarymo visiems buvo žinoma, kad pusė buto įsigyta už jos asmenines lėšas. Pažymėjo, kad 2000-05-30 sutarties sudarymo metu sutiko, kad ½ buto būtų nurodoma, kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė dėl ūmaus sutuoktinio elgesio, nes vėliau buvo žadama šią dalį perrašyti jai. Teismo posėdžio metu liudytojų apklaustas šalių sūnus nurodė, kad tarp tėvų būdavo konfliktinių situacijų, tačiau ginčo sutarties sudarymo laikotarpiu dėl jauno savo amžiaus tėvų tarpusavio santykių negalėjo nurodyti. Daugiau duomenų, kurie galimai paaiškintų, dėl kokių aplinkybių sutarties sudarymo metu ½ buto nurodyta, kaip įgyjama abiejų sutuoktinių nėra pateikta.
Byloje pateikti raštu paaiškinimai: Ž. C. (el. bylos t. 1, b. l. 165), E. C. (el. bylos t. 1, b. l. 166–167), J. C. (el. bylos t. 1, b. l. 168). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais: E. C., J. C., iš esmės nurodė tokias pat aplinkybes. Liudytoju apklaustas E. C. nurodė, kad atsakovė yra jos dukra. Ji prašė pinigų, kad galėtų nusipirkti dalį buto iš sutuoktinio sesers. Paaiškino, kad jis pardavė namą ir pinigus padalijo savo vaikams bei atsakovei davė 6500 USD. Paaiškino, kad jokių sutarčių nesudarinėjo, pinigus davė būsto įsigijimui, pinigai buvo perduoti neatlygintinai. Šio liudytojo teigimu pinigai buvo perduoti, kad turtas būtų įsigytas asmenine dukters nuosavybe. Pinigus perdavė savo namuose, šias aplinkybes matė J. C.. Teismo posėdžio metu apklausta J. C. iš esmės nurodė tokias pat aplinkybes, t. y., kad E. C. pardavęs namą, dalį pinigų davė atsakovei. Šis asmuo taip pat nurodė, kad po sutarties sudarymo, tarp sutuoktinių buvo kalbama, kad turtas būtų perrašytas atsakovės vardu.
Teismo vertinimu šių asmenų parodymų pagrindu galima pripažinti, kad atsakovė iš savo tėvo gavo pinigų sumą, tačiau vien šis faktas nepatvirtina, kad minėti pinigai priklauso jai asmeninės nuosavybės teise. Minėta, kad pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą asmenine nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas turtas. Šiuo atveju galimai E. C. pinigai perduoti atsakovei iki 2000-05-30 (iki ½ ginčo buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo), tuo metu galiojo 1964 m. CK, kurio 282 straipsnio 1 dalis numatė, kad dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip du tūkstančiai litų, turi būti rašytinės formos. Šiuo atveju tokio pobūdžio rašytinių susitarimų byloje nėra pateikta. Darytina išvada, kad galimai E. C. perduoti dukrai pinigai laikyti perduoti dukters šeimai, kaip parama būstui įsigyti.
Įvertinius šias aplinkybes konstatuotina, kad rašytinių įrodymų pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį atsakovė negalėjo pateikti, o jos paaiškinimai ir liudytojų parodymai nepaneigia CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Atsakovei nepaneigus bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijos, ginčo turtas, pripažintinas buvus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl įtrauktinas į santuokos nutraukimo metu dalytiną turtą.
Dėl sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalinimo būdo.
Atmestus reikalavimą dėl turto pripažinimo asmeniniu, laikytina, kad dalytiną turto sudaro:
½ dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės Audi 80 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), ir VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Tarp šalių ginčo dėl transporto priemonių padalijimo nebuvo, t. y. procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu sutiko, kad po santuokos nutraukimo transporto priemonė Audi 80 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būtų palikta ieškovui, o transporto priemonė VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį surašomi sutrumpinti motyvai.
Esminis ginčas šioje byloje buvo dėl ½ ginčo buto. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ½ dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui paveldėjimo pagrindu, kita ½ dalis priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismo posėdžio metu šalys nesutarė dėl ginčo vertės, t. y. pagal esamus duomenis viso buto vertė pagal 2013-07-18 duomenis sudarė 29541 Eur. Ši Nekilnojamojo turto registro išraše vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, todėl nelaikytina realia rinkos verte. Kadangi nė viena iš šalių nereikalavo dėl turto padalijimo išmokant kompensaciją, todėl pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas dalytinas natūra.
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai santuokos nutraukimo metu, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. E. v. K. E., bylos Nr. 3K-3-225-686/2015). Šiuo atveju byloje duomenų, kad turto padalijimas natūra pažeistų kurio nors sutuoktinio interesus nėra pateikta, todėl ½ dalis buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), abiem sutuoktiniam dalintina lygiomis dalimis.
Pagal byloje duomenis matyti, kad sutuoktiniai turi du kreditorius, t. y. AB „Swedbank“ ir J. K. – M.. Ieškovas nurodė, kad 2012-04-18 sudarė vartojimo kredito sutartį. Procesiniuose dokumentuose ir posėdžio metu nurodė, kad po santuokos nutraukimo šiuos įsipareigojimus vykdys pats asmeniškai. Byloje duomenų, kad gautos lėšos panaudotos šeimos preikiams tenkinti nėra. Savarankiško reikalavimo kreditorius dėl prievolės pripažinimo solidaria nereiškė, todėl po santuokos nutraukimo įsipareigojimai bankui pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 12-019067-GV paliktini vykdyti ieškovui asmeniškai.
Įsipareigojimai trečiajam asmeniui J. K.–M.kilo dėl ½ buto pirkimo–paravimo sutarties. Kadangi reikalavimas šį turtą pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe atmestas, tai įsipareigojimai šiam asmeniui laikytini solidariais sutuoktinių įsipareigojimais CK 3.109 straipsnio 1 dalies pagrindu ir nedalytini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas sumokėjo 60 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus, nuo likusios 142 Eur žyminio mokesčio dalies buvo atleistas 2016-11-17 nutartimi. Ieškovas patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų (el. bylos 2 tomas b. l. 63-70).
Atsakovė sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį už priešieškinio reikalavimus, likusios žyminio mokesčio dalies 299 Eur mokėjimas 2017-01-30 nutartimi atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovė patyrė 500 Eur atstovavimo išlaidų (el. bylos 1 tomas b. l. 173-176). Iš viso atsakovė patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Reikalavimas dėl santuokos nutraukimo apmokestinamas 31 Eur (CPK 80 straipsnio 5 punktas), reikalavimas dėl turto padalijimo apmokestinamas pagal priteistino turto vertę, t. y. pagal buto dalį ir transporto priemonės AUDI 80 AVANT vertę, t. y. 171 Eur. Kadangi reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas iš dalies iš atsakovės ieškovui priteistina 15,50 Eur suma už šį reikalavimą. Ieškovo turtinio pobūdžio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 29 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalis (60 Eur atėmus 31 Eur), iš viso ieškovui priteistina 44,50 Eur, ir 142 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Priešieškiniu reiškė reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, todėl priimant sprendimą pakartotinai šis reikalavimas teismo vertinimu neturi būti apmokestinamas. Atsakovė reiškė turtinio pobūdžio reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, turo pripažinimo asmeniniu ir turto padalijimu, t. y. buvo pareikšti reikalavimai už 16370,50 Eur. Atsakovė reikalavimo dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsisakė. Darytina išvada, kad atsakovė reiškė reikalavimus už bendrą 15370,50 Eur sumą. Reikalavimas dėl turto pripažinimo asmeniniu atmestas, atsakovei priteista dalis buto ir transporto priemonė už bendrą 7985,25 Eur sumą. Darytina išvada, kad priešieškinis atmestas 48 proc., todėl valstybei mokėtina žyminio mokesčio dalis už atmestus reikalavimus sudarytų 166 Eur. Darytina išvada, kad už ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atsakovės valstybei mokėtina žyminio mokesčio dalis sudarytų 308 Eur (142 Eur plius 166 Eur). Kadangi atsakovė yra sumokėjimu 100 Eur paduodama priešieškinį iš jos valstybei priteistina 208 Eur žyminio mokesčio dalis.
Ieškinio reikalavimai buvo patenkinti, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 500 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti 52 proc., todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 312 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes byla elektroninė, išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 265, 268, 269, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. 960, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovui A. S. esamą pavardę – S., atsakovei Loretai A. S. palikti santuokinę pavardę – S..
Priimti atsakovės L. A. S. reikalavimo atsisakymą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti.
ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/4 buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę Audi 80 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini),
atsakovei L. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/4 buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo AB „Swedbank“ prievolę vartojimo sutarties Nr. 12-019067-GV laikyti asmenine ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.
Po santuokos nutraukimo J. K.–M. prievolę dėl 115,85 Eur skolos laikyti solidaria ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.
Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 44,50 Eur žyminio mokesčio ir 500 išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti atsakovei L. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 312 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovės L. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 208 Eur žyminio mokesčio.
Sumos priteistos valstybei turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.