- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-322-324/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00907-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- N. K.
- Suinteresuotas asmuo
- S. K.
- Advokatai
- Gilbertas Kinderevičius, Linas Mažonas
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Neringai Gudašytei ir Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Linui Mažonui, suinteresuoto asmens atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1545-358/2010 pagal N. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. K. dėl termino palikimui priimti pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė pratęsti terminą palikimui priimti po senelio J. K. mirties 2006 m. gegužės 15 d. Nurodė, kad po senelio J. K. mirties pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto notaro biurą, tačiau neužvedė paveldėjimo bylos, nes pareiškėjui buvo paaiškinta, kad nėra J. K. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto. Pareiškėjas neturėjo galimybės patikrinti S. K. vardu įregistruoto turto, nes neturėjo jos asmens kodo. Po kelių savaičių pareiškėjas išvyko dirbti į Norvegiją. 2009 m. lapkričio 4 d. gavęs Kauno rajono apylinkės teismo procesinius dokumentus, kuriuose S. K. prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio J. K. mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, pareiškėjas sužinojo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre įregistruotas S. K. vardu, yra įgytas santuokos metu už abiejų sutuoktinių lėšas, ir yra S. K. bei J. K. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėjo tėvas A. K. mirė 2002 m. kovo 23 d., todėl pareiškėjui, kaip J. K. vaikaičiui, priklauso dalis senelio J. K. palikimo (CK 5.12 straipsnis). Pareiškėjas nepraleido termino priimti palikimą, nes apie palikimą sužinojo 2009 m. lapkričio 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Sprendė, kad pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido terminą palikimui priimti. Pareiškėjo teiginių apie buvimą užsienyje nelaikė svarbiomis priežastimis. Įvertinęs suinteresuoto asmens S. K., liudytojų B. M. P., O. K., O. M. parodymus, konstatavo, kad pareiškėjas dalyvavo senelio laidotuvėse, žinojo apie atsiradusi palikimą. Sprendė, kad be liudytojos J. V., patvirtinusios faktą, kad pareiškėjas kreipėsi į notarinę kontorą, tačiau pareiškimo nerašė, o tik konsultavosi, nėra kitų duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į notarinę kontorą dėl palikimo priėmimo. Padarė išvadą, kad pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai neįrodo, jog jis visą laiką praleido komandiruotėse Norvegijoje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Neteisingai vertinti liudytojos J. V. parodymai. Pareiškėjas buvo nuvykęs pas notarę aiškintis dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau jam buvo pasakyta, kad velionis neturi turto, todėl nebuvo prasmės užvesti paveldėjimo bylos.
Atsiliepimas
Nevertinta, kad 2009 m. lapkričio 10 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti terminą palikimui priimti. Šį ieškinį pareiškėjas Kauno rajono apylinkės teismui pridavė kartu su atsiliepimu civilinėje byloje Nr. 2-3528-720/2009 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Tai įrodo, kad tik nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3528-720/2009 pareiškėjas sužinojo, kad jo seneliui nuosavybės teise priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, nagrinėjamos civilinės bylos teismo posėdžio protokole (b. l. 37) yra užfiksuoti S. K. paaiškinimai, kad visas turtas buvo įregistruotas jos vardu, pareiškėjas apie turtą sužinojo tik jai kreipusis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškimą patenkinti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo S. K. prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad J. V. parodymai nenuoseklūs, prieštaraujantys logikai. Stebisi, kad J. V. galėjo atsiminti pareiškėją, neva besikreipusį į ją prieš 5 metus, ir pokalbio su juo detales. Teigia, kad pareiškėjas žinojo, jog po senelio mirties yra likęs kilnojamasis ir nekilnojamasis jo turtas, tačiau nesiekė jo priimti, nesiėmė būtinų veiksmų laiku priimti palikimą. Pareiškėjas nenurodė nei vienos svarbios priežasties, trukdžiusios jam realizuoti savo, kaip įpėdinio, teises. Tai, kad S. K. priėmė visą palikimą, o pareiškėjas su tuo sutiko ir neprieštaravo, nustatyta prejudicinę galią turinčiame Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3528-720/2009.
Apeliacinio proceso metu dalyvaujantys byloje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo apteiktuose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nenurodė nei vienos svarbios priežasties, dėl kurios praleido terminą palikimui priimti, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti apie apeliacine tvarka peržiūrimo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą ( CPK 263str.).
Formuodamas teismų praktiką, nagrinėjant bylas dėl termino palikimui priimti pratęsimo, kasacinis teismas akcentuoja, kad sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne valios įforminimas. Esant išreikštai įpėdinio valiai priimti palikimą, kuri nebuvo tinkamai įforminta ne dėl įpėdinio kaltės, terminas valios tinkamam įforminimui gali būti pratęstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2000).
Liudytoja J. V., 1995-2009 metų laikotarpiu dirbusi administratore notaro biuro, kurio notarė J. V. 2006 m. birželio – 2007 m. vasario – kovo mėnesiais pavadavo notarę L. G., teritoriniu principu turėjusią tvarkyti Kauno rajono Garliavos gyventojų turto paveldėjimo bylas, patvirtino pareiškėjo atstovo paaiškinimą apie tai, kad 2006 metais N. K. kreipėsi į notarų biurą mirusio senelio palikimo priėmimo tikslu. Jam paaiškinusi, kad paveldėjimo bylą reikia užvesti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau, nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje neradus duomenų apie nurodyto palikėjo turėtą turtą ir apie tai pasakius įpėdiniui, pareiškimo dėl palikimo priėmimo jis neberašė. N. K. turėjo tik mirties liudijimą, nurodė, kad yra senelio sutuoktinė, tačiau nežinojo jos asmens kodo. Dėl šios priežasties nepatikrinusi, ar turtas nėra įregistruotas mirusiojo asmens sutuoktinio vardu. Paaiškinus procedūrą, dėl tolesnių veiksmų paliko spręsti pačiam pareiškėjui.
Apeliacine tvarka peržiūrimame sprendime nėra nurodyta, kad šios liudytojos parodymai atmetami dėl CPK 185 straipsnyje nurodytu pagrindu. Priešingai – teismas konstatavo, kad liudytoja patvirtino pareiškėjo kreipimosi į notarų biurą palikimo priėmimo tikslu faktą. Iš sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodytų argumentų seka, kad šios aplinkybės teismas nelaikė svarbia termino praleidimo priežastimi dėl to, kad į notarų biurą N. K. nesikreipė raštu. Pažymėtina, kad, pastarajai aplinkybei esant, nagrinėjama byla nebūtų iškelta ( CK 5.50 str. 2 d.).
Vertindamas liudytojos J. V. parodymus apygardos teismas konstatuoja, kad jie patvirtina N. K. valios priimti palikimą išreiškimą, tačiau sprendžia, kad ši valia nebuvo tinkamai realizuota ne dėl notarų biuro darbuotojos, o dėl paties pareiškėjo kaltės.
Palikimo atsiradimo metu pareiškėjas buvo darbingas 27 metų amžiaus asmuo. Iš J. V. parodymų matyti, jog jam buvo paaiškinti galimi pareiškimo pateikimo ir tolimesni turto paieškos veiksmai, nurodyti veiksmų atlikimo įkainiai. Tai paneigia apelianto argumentą, jog atlikti kitus veiksmus nebuvo prasmės. Kliūties palikimo priėmimui nedarymą patvirtina ir skundo dėl notaro veiksmų nebuvimo aplinkybė. Liudytoja teigė pareiškėją prisimenanti būtent dėl to, kad, mirus palikėjui, buvo gyva jo sutuoktinė, kurios asmens duomenų pareiškėjas nežinojo. Darytina išvada, kad N. K. privalėjo suvokti, jog palikėjo, mirusio esant santuokoje, turtas gali būti registruotas ir sutuoktinio vardu, tuo labiau, kad santuokoje jis gyveno nuo 1967 metų, gyvenamoji vieta buvo ne namas, kurio nuosavybės kilmės pareiškėjas galėjo ir nežinoti, o butas, kurių dauguma Lietuvoje buvo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Nors nekilnojamojo turto registro duomenys vieši, pareiškėjas jais daugiau nesidomėjo. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad jis neįrodė jokių kitų svarbių priežasčių, trukdžiusių įgyvendinti aktyvius veiksmus palikėjo turto sudėčiai išsiaiškinti ir palikimui priimti. Esant galimybei viešojo registro duomenis sužinoti elektroniniu būdu, darbas užsienyje nepripažintinas kliūtimi pareiškėjo nurodomų teisių įgyvendinimui, todėl fakto, kad apie palikėjo turtą apeliantas sužinojo civilinėje byloje pagal S. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo teisėjų kolegija nepripažįsta svarbia termino palikimui priimti praleidimo priežastimi.
Pagal kasacinio teismo praktiką terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė norą jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007). Tokių aplinkybių apeliantui neįrodžius, CPK 263 straipsnio nustatytus kriterijus atitinkantis pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas ( CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m.rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo N. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) S. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini)) 500 ( penkis šimtus ) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.