Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų V. L., I. V., G. S., R. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Alytaus rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nekilnojamąjį turtą visi pareiškėjai valdo ir valdė, prižiūri kaip savo nuosavą. Nekilnojamasis daiktas, kuris ŽŪB „Ilgai“ 1994 m. lapkričio 4 d. visuotinio narių susirinkimo Protokole Nr. 3 įvardijamas kluonu, yra inventorizuotas kaip pastatas - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinės teisės į šį statinį nėra įregistruotos.

Pareiškėja V. L., J. G., o po jo mirties jo turto įpėdiniai nuo pastatų įgijimo juos valdo ir naudoja sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau nei 10 metų. Pareiškėjams nėra žinomos kliūtys, trukdančios įgyti pastato dalis pareiškėjos ir J. G. nuosavybėn. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.69 straipsnyje numatytų apribojimų, įgyti pastato nuosavybėn įgyjamosios senaties būdu, nėra.

Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodo, kad tikslinga nustatyti prašomą juridinį faktą.

Per teismo nustatytą terminą neatsirado asmenų, kurie kreiptųsi su pareiškimu į teismą dėl jų įtraukimo dalyvauti procese.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartimi suformavo teismų praktiką konstatuodamas, kad nekilnojamojo daikto valdymas, kaip pagrindas įgyjamajai senačiai taikyti, gali atsirasti ne tik jį įregistravus, kad įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymą, tokio reikalavimo taikymas neatitiktų sisteminio teisės normų aiškinimo, nepagrįstai pasunkintų įgyjamosios senaties instituto taikymą ar iš viso jį paneigtų, paversdamas neveikiančiu ir neefektyviu.

Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis c. b. Nr. 3K-7-67/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-41/2011). Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Vienas iš daikto įgijimo nuosavybės teise pagrindų yra įgijimas pagal įgyjamąją senatį (CK 4.47 str. 11 p.). Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas esant šioms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-535/2008): 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: a) daikto valdymas prasidėjo sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą 10 metų terminą. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ŽŪB „Ilgai“ 1994 m. lapkričio 4 d. visuotinio narių susirinkimo metu ( Protokolas Nr. 3) svarstyta D. k. esančio kluono pardavimas lygiomis dalimis bendrovės pajininkams J. G., V. L. bei S. D.. Susirinkimo metu nutarta kluono 2 dalis parduoti už turėtus pajus lygiomis dalimis pajininkams J. G. ir V. L., t. y. po 1/3 dalis kluono kiekvienam pajininkui, įgalioti bendrovės pastatų pirkimo pardavimo sutartis pasirašyti bendrovės darbuotoją G. B.. Alytaus rajono savivaldybės administracija 2014 m. kovo 6 d. raštu Nr. K33-77 nurodo, kad Alytaus rajono ŽŪB „Ilgai“ archyvinio fondo dokumentuose nėra pirkimo pardavimo sutarties, kurioje būtų parduodamas ar įsigyjamas D. esantis kluonas pajininkams J. G., N. L., S. D.. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) registruotas pastatas - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , į kurį daiktinės teisės neįregistruotos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrius 2017 m. kovo 28 d. raštu Nr. 230-1603-114.2.4 pareiškėjai I. V. atsisakė leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti ir išnuomoti 0,30 ha ploto laisvos valstybinės žemės plotą (duomenys neskelbtini) kadangi žemės sklype yra pastatas – daržinė ir ji nėra pastato savininkė. Mirties liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. G., kuris 1999 m. balandžio 6 d. testamentu visą savo turtą paliko A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė M. B. A. S. išdavė paveldėjimo pagal testamentą liudijimą. A. S. (duomenys neskelbtini)

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 532 straipsniu, paskelbus pranešimą interneto tinklalapyje www.teismai.lt apie bylos nagrinėjimą, iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas V. L. ir J. G. valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Nekilnojamasis daiktas – pastatas - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 str. 1 d.). Daržinė nėra įregistruota kitų asmenų vardais. Darytina išvada, kad V. L. ir J. G. nėra daikto savininkai, bet yra sąžiningai įgiję nekilnojamąjį daiktą – pastatą. V. L. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdo 1/3 dalį pastato nuo 1994 m., t. y. daugiau kaip 10 metų, elgiasi kaip daikto savininkė ir yra pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į valdomą daiktą. J. G. sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdė 1/3 dalį pastato nuo 1994 m. iki savo mirties, todėl V. L. ir J. G. įgyjamosios senaties būdu kiekvienas įgyja nuosavybės teisę į pasato – daržinės 1/3 dalį (CK 4.68 str., 4.69 str., 4.70 str., 4.71 str.). Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsnį įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio CK normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki naujojo civilinio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal CK1964 ) ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteisiamos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą – 1/3 dalį pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą – 1/3 dalį pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.