- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-26
- Bylos Nr.
- 2-724-267/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00111-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Atsakovas
- S. P.
- Kategorijos
- 27.7pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios S. P. gamybinės-prekybinės įmonės „Dutis“ bankroto administratoriaus UAB „Tytus“ direktoriui V. G.,
parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios S. P. gamybinės-prekybinės įmonės „Dutis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, ieškinį atsakovui S. P. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė bankrutavusi S. P. gamybinė-prekybinė įmonė „Dutis“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo S. P. 164299,10 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2013-10-14 Šiaulių apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-974-440/2013 iškėlė bankroto bylą S. P. gamybinei-prekybinei įmonei „Dutis“, kadangi įmonės skolos sudaro 100 960,66 Lt, šie įsipareigojimai yra uždelsti, jokio turto įmonė neturi, veiklos nebevykdo nuo 1999 metų. 2013-12-18 Šiaulių apygardos teismas nutartimi patvirtino S. P. gamybinės-prekybinės įmonės „Dutis“ kreditorių reikalavimus bendrai 164299,10 Lt sumai. Nurodo, kad S. P. gamybinė-prekybinė įmonė „Dutis“ negali atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko įmonė bei jos kreditoriai patyrė 164299,10 Lt dydžio žalą, todėl siekiant apginti bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus, administratorius pareiškė ieškinį atsakovui dėl padarytos žalos priteisimo. Nagrinėjamoje situacijoje žala S. P. gamybinei-prekybinei įmonei „Dutis“, pasak ieškovės, atsirado dėl to, kad įmonė jau ilgą laiką nebevykdo veiklos, neturi darbuotojų, turto, nemoka įstatymais numatytų mokesčių, nuo pat įsteigimo valstybės institucijoms neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, tačiau nepaisant pateiktų aplinkybių, aiškiai liudijančių apie įmonės nemokumą bei veiklos nebevykdymą, atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu savo neveikimu toliau sąmoningai didino įmonės įsiskolinimą kreditoriams. Tokiais veiksmais įmonės vadovas S. P. akivaizdžiai pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą vadovo pareigą ir padarė įmonei žalos. S. P., būdamas S. P. gamybinės-prekybinės įmonės „Dutis“ vadovu bei savininku, įmonės dokumentais bei turtu nesirūpino, nevykdė įstatymais jam pavestų pareigų, nes bankroto administratoriui S. P. gamybinės-prekybinės įmonės „Dutis“ dokumentai ir turtas nebuvo perduoti. Savo veiksmais atsakovas netinkamai vykdė Individualių įmonių įstatymo 7 str. 5 d. numatytas pareigas, prarado įmonės turtą, pažeidė pareigą veikti kreditorių bei įmonės interesais bei nedaryti jai žalos. Mano, kad nagrinėjamu atveju, atsakovui nesirūpinus tinkamu įmonės buhalterinės apskaitos vedimu, neužtikrinus įmonės turto bei dokumentų išsaugojimo bei laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo įmonės įsiskolinimai kreditoriams toliau didėjo, todėl S. P. gamybinė-prekybinė įmonė „Dutis“ ir jos kreditoriai patyrė tiesioginę turtinę žalą, lygią teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumai (164299,10 Lt). Nurodo, kad šiuo atveju egzistuoja ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto veikimo ir neveikimo bei atsiradusios žalos. Jeigu atsakovas būtų rūpestingai atlikęs teisės aktuose jam priskiriamas pareigas, t. y. būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, būtų tinkamai vedęs įmonės buhalterinę apskaitą bei išsaugojęs įmonės turtą bei kitus dokumentus, kreditoriniai reikalavimai būtų mažesni, o įmonė būtų pajėgusi visiškai ar bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais ir taip išvengusi nemokumo. Atsakovo kaltė kyla iš aukščiau nurodytuose teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymo bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neatlikimo, t. y. atsakovas, būdamas individualios įmonės vadovu ir savininku, suvokė kokias pareigas privalo atlikti ir nuo kokių veiksmų privalo susilaikyti, tačiau minėtų taisyklių nesilaikė.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinį ir prašė priimti sprendimą už akių.
Atsakovui nagrinėjamoje byloje ieškinys ir jo priedai, procesiniai dokumentai bei šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, tačiau atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą negauta, į teismo posėdį atsakovas neatvyko. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje yra procesinis pagrindas priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2013-10-14 nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą S. P. gamybinei – prekybinei įmonei „Dutis“. Nutartyje konstatuota, kad įmonė nuo jos įsteigimo 1991 m. liepos 19 d. nėra teikusi Juridinių asmenų registrui jokių finansinės atskaitomybės dokumentų, pagal VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis S. P. gamybinė – prekybinė įmonė „Dutis“ nuosavybės teise registruotų transporto priemonių ir nekilnojamo turto neturi, įmonė nėra pateikusi Metinių pelno mokesčių deklaracijų už 1999-2012 metus. VSDFV Šiaulių skyriaus ieškinyje iškelti ieškovei bankroto bylą taip pat konstatuota, kad jos skola VSDFV susidarė nuo 1997 m. lapkričio mėnesio. Šiaulių apygardos teismas patvirtino bankrutuojančios S. P. gamybinės – prekybinės įmonės „Dutis“ kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 164299,10 Lt sumai, kuriuos sudaro: VSDFV Šiaulių skyriui 100960,66 Lt, VMI prie LR Finansų ministerijos 4,50 Lt, G. P. 32630,25 Lt, UAB „Omnitel“ 1403,69 Lt, K. J. 14650,00 Lt ir M. J. 14650,00 Lt.
Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį pareiškė dviem pagrindais – kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, taip padarydamas žalą kreditoriams, bei dėl to, kad atsakovas, būdamas įmonės vadovu, netinkamai atliko savo pareigas, t. y. nesirūpino tinkamu buhalterinės apsakitos vedimu, neužtikrino įmonės dokumentų ir turto išsaugojimo.
Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ) numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės administracijos vadovui ne tik teisę, tačiau tam tikrais atvejais ir pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 str. 1 d., 8 str. 1 d.). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą nevykdymą – įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonės administracijos vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.
Be to, Akcinių bendrovių įstatyme numatytos bendrosios įmonės vadovo veiklos, valdant įmonę, nuostatos, kurios įtvirtina vadovo pareigą veikti sutinkamai su teisės normų reikalavimais ir atsakomybės už kasdienės įmonės veiklos organizavimą ribas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7, 8, 12 d.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą turi tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Pastaroji teisės norma sietina su Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta ūkio subjekto pareiga visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais. Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte pasakyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie jo veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.
Kaip matyti iš byloje nustatytų duomenų, S. P. gamybinės-prekybinės įmonės „Dutis“ skolos susidarė jau nuo 1997 m., o vykdyti veiklą įmonė nustojo nuo 1999 m., tačiau paskutinis darbuotojas atleistas tik 2002 m. Nepaisant to, kad įmonė jau nuo 1997 m. galimai buvo nemoki, įmonės įsipareigojimai kreditoriams didėjo, kas reiškia, kad įmonės vadovas neveikė kreditorių interesais ir pastarieji dėl to patyrė žalą, kurios dydis prilygintinas įmonės patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams – 164299,10 Lt. Duomenų apie įmonės realiai turimą turtą bankroto bylos iškėlimo metu nėra, kadangi VĮ Registrų centras nebuvo teikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, registruoto turto įmonė taip pat neturi. Be to, atsakovas neperdavė administratoriui jokių įmonės dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti turimą įmonės turtą, nei įmonės turimo turto. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas, kaip S. P. gamybinės-prekybinės įmonės „Dutis“ valdymo organas (direktorius), veikė pažeisdamas imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovės ir jo kreditorių interesus.
Nustačius, kad atsakovas tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą įmonės kreditoriams, jo kaltė yra preziumuojama (LR CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, jog kaltas bendrovės vadovas.
Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos.
Atsižvelgus į CPK 285 str. 2 d. nuostatą ir formaliai įvertinus visus byloje esančius duomenis, pagrindžiančius atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp pastarųjų ir žalos atsiradimo bei žalos dydį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės bankrutavusios S. P. gamybinės-prekybinės įmonės „Dutis“ bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį ir iš atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, priteisti 164299,10 Lt žalos atlyginimą (CK 6.246–6.249 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo valstybei priteistinas 4286 Lt žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei S. P. gamybinei-prekybinei įmonei „Dutis“, į. k. 144397070, adresas: Šiaulių m. sav., Šiaulių m., Tilžės g. 29-4, iš atsakovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 164299,10 Lt (šimtą šešiasdešimt keturis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt devynis litus 10 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą 164299,10 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-04-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 4286 Lt (keturis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Išaiškinti atsakovui, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Šiaulių apygardos teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Išaiškinti ieškovei, kad ji turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.