Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. M. (toliau – J. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugsėjo 21 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu J. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį (Transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros <...>), 123 straipsnio 5 dalį (Transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu <...>) ir 129 straipsnį (Transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti) už tai, kad jis 2016 m. liepos 10 d., 14.58 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – motociklą Suzuki GSX-R 600, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,34 promilės neblaivumas, neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, važiavimo sąlygas, nesuvaldė transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio į dešinę pusę ir vertėsi, taip apgadindamas savo vairuojamą transporto priemonę. Nustatyta, kad J. M. vairuota transporto priemonė nebuvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, jai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, ji neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais J. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 127, 226 punktų reikalavimus.

Apeliaciniu skundu J. M. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, neskiriant transporto priemonės konfiskavimo.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į J. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.J. M. apeliacinis skundas netenkinamas.Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. M. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį ir 129 straipsnį. Ginčo dėl šių pažeidimų bei jų kvalifikacijos nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl J. M. kaltės padarius jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik pagal ATPK 129 straipsnį paskirtos papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės, t. y. motociklo Suzuki GSX-R 600, identifikacinis Nr. (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), konfiskavimo pagrįstumo klausimas, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis).Kaip numato ATPK 129 straipsnis, transporto priemonių vairavimas neblaivių ar <...>, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba <...> – užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. Analizuojant šios teisės normos turinį akivaizdu, kad transporto priemonės konfiskavimas asmeniui, padariusiam komentuojamame straipsnyje įtvirtintą teisės pažeidimą, yra numatytas kaip papildoma alternatyvi administracinė nuobauda tuo atveju, kai jam skiriama piniginė bauda. Dėl šios papildomos administracinės nuobaudos skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai (nagrinėjamu atveju - teismui), kuri, priimdama sprendimą dėl papildomos administracinės nuobaudos skyrimo, privalo išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimo pavojingumo pobūdžio ir už šį pažeidimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam teisės pažeidimui.

Šio teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas J. M. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes bei apelianto asmenybę (ankščiau baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą). Įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamus teisės pažeidimus bei nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Atsižvelgdamas į šių duomenų visumą bei įvertinęs jų reikšmę pažeidėjui skirtinos administracinės nuobaudos griežtumui, apylinkės teismas sprendė, jog papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas, nagrinėjamu atveju yra būtina siekiant ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų, o jos neskyrus, būtų sudarytos prielaidos J. M. ir toliau daryti analogiškus teisės pažeidimus. Abejonių tokiu apylinkės teismo sprendimu, įvertinus pateikto apeliacinio skundo argumentus, aukštesniajam teismui nekyla.

6.2. Pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams atkreiptinas dėmesys į Lietuvos teisėje įtvirtintą teisingumo principą, reikalaujantį, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

6.3. Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog vertinami administraciniai teisės pažeidimai apeliantui nebuvo pirmieji – už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių (dažniausiai – greičio viršijimas) pažeidimus jis buvo baustas ir praeityje, 2016 m. balandžio 20 d. jis buvo nubaustas už tai, kad leidžiamą greitį viršijo net 28 km/h gyvenvietėje, kur didžiausias leidžiamas greitis – 50 km/h. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja asmenį ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad administraciniai teisės pažeidimai, už kurių padarymą J. M. buvo pripažintas kaltu skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, nebuvo atsitiktiniai, praeityje jo padaryti teisės pažeidimai suponuoja pagrįstą manymą, kad asmuo yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nepaisyti visuomenėje priimtų ir toleruojamų elgesio taisyklių. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju J. M. konfiskuojamą motociklą įsigijo ir pažeidimą juo padarė neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonių. Duomenų, patvirtinančių, jog pažeidimo padarymo metu apeliantas būtų dėjęs pastangas įgyti teisę vairuoti jo įsigytą transporto priemonę, nėra, todėl tai, kad asmuo, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones ją įsigijo iš kreditinių lėšų (kaip nurodyta apeliaciniame skunde – SEB banko kredito), priešingai nei tai suvokia apeliantas, švelninti jo administracinės atsakomybės, teisinio pagrindo nesudaro. Juo labiau įvertinus tai, kad analizuojamu atveju J. M. priklausanti transporto priemonė nebuvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, jai nebuvo atlikta privaloma techninė apžiūra, ji nebuvo drausta ir privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad motociklas buvo įsigytas su esminiais defektais – variklio defektas, greičių dėžės defektas, elektronikos defektai (b. l. 8), leidžia pagrįstai teigti, jog, vairuodamas tokią transporto priemonę, sutinkamai su liudytojų parodymais, smarkiai viršydamas leidžiamą važiavimo greitį, J. M. vis tik neįvertino galimų pasekmių, dėl ko sukėlė ypatingą pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Švelninti J. M. paskirtą administracinę nuobaudą vien dėl to, kad šių pasekmių analizuojamu atveju buvo išvengta, teisinio pagrindo taip pat nėra. Tai lėmė ne sąmoningi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai, bet laimingas atsitiktinumas.

Atmetant J. M. apeliacinį skundą, atkreiptinas jo dėmesys ir į tai, kad administracine nuobauda siekiama ne tik nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, bet ir auklėti juos, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo, todėl vien tai, kad paskirta administracinė nuobauda apsunkins pažeidėjo ar jo artimųjų gyvenimą (analizuojamu atveju apelianto tėvų), esminės reikšmės pažeidėjo atsakomybės švelninimui, nesudaro. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas, įvertinęs apelianto asmenybę, jo ankstesnius baustumus, jam inkriminuotų teisės pažeidimų pavojingumą, jų pobūdį, galimas itin žalingas pasekmes, sprendžia, kad J. M. už atskirus administracinius teisės pažeidimus paskirtos administracinės nuobaudos, tame tarpe ir papildoma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas bei galutinė subendrinta nuobauda, nelaikytinos per griežtomis, jos paskirtos nepažeidžiant ATPK 30 ir 33 straipsnių reikalavimų bei atitinka administracinėms nuobaudoms keliamus proporcingumo reikalavimus, todėl keisti apylinkės teismo nutarimą remiantis vien tik apelianto deklaratyviais teiginiais, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo, dėl ko, J. M. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹² straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.