Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-81-397/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
1S-81-397/2021
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00931-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
L. B.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-81-397/2021Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00931-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Sigitai Švegždienei,dalyvaujant prokurorei Jūratei Šilingaitei-Pečkienei,

nuteistajam L. B. (nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis), jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. sausio 14 d. nutarties, kuria patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 8 d. priimtas nutarimas Nr. 81/04-1172 taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. B., nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio l dalį, laisvės atėmimu 11 metų. Bausmės pradžia – 2012 m. gruodžio 29 d., bausmės pabaiga – 2023 m. gruodžio 29 d. Likusi neatlikta bausmės dalis - 3 metai 21 diena (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t.y. 2020 m. gruodžio 8 d.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2020 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 81/04-1172 nutarė nuteistajam L. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu įvykdė visas socialinės reabilitacijos priemones, nebaustas drausmine tvarka, skatintas 14 kartų. Nuteistojo elgesys nepriekaištingas, kaltės neminimizuoja, prisiima atsakomybę. Yra įgijęs šaltkalvio specialybę, bausmės atlikimo metu dirbo. Komisijos nuomone, nuteistojo požiūris į darbą sudaro pagrindą spręsti, jog jam susirasti darbą problemų nebus, nuteistasis turi aiškius planus dėl darbo. Nuteistasis yra motyvuotas atlyginti skolas ir finansinius įsipareigojimus, pagal galimybes juos moka. Nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 41 balas. Kelis kartus buvo išleistas trumpalaikėms išvykoms į namus, kurių metu nustatytų elgesio ir tvarkos taisyklių nepažeidė. Palaiko artimus santykius su artimaisiais. Komisijos nuomone, nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės taikomus suvaržymus.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtino, padarydamas išvadą, jog nuteistasis L. B. atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą, pradėti dirbti, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų.

Šalies argumentai

4. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė skunde prašo, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą ir nuteistajam L. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde prokurorė nurodė, jog teismas, spręsdamas klausimą, ar įmanoma toliau nuteistąjį L. B. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, netinkamai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, todėl padarė nepagrįstą išvadą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad L. B. nuteistas už smurtinio, tyčinio, labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas) nusikaltimo padarymą, todėl nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Prokurorės teigimu, šiuo atveju tiek Komisija tiek pirmos instancijos teismas nevertino L. B. teistumų ir jo elgesio iki bausmės atlikimo. Pažymima, jog L. B. anksčiau teistas 5 kartus, praeityje jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis ir vėl nusikalsdavo, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei.

4.2. Prokurorės įsitikinimu, abejones dėl sėkmingos probacijos sustiprina ir Socialinio tyrimo išvados duomenys. Išvadoje nurodyta, kad atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją ir asmenines savybes, galima teigti, kad nuteistasis linkęs pasielgti neapgalvotai. Yra naudojęs smurtą, kaip pats nurodo, siekiant apsisaugoti. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu nuteistajam vis dar nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 41 balas pagal OASys metodiką, iš kurių 25 balai – statiniai, ir 16 balų dinaminiai t. y. dar galimi koreguoti. Tačiau, šie balai nuo praėjusio svarstymo nė kiek nepakito. Paskutinius du kartus buvo nustatyti tas pats 41 balas, kas neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis aktyviai mažina galimo nusikalstamumo tikimybę. Šiuo metu L. B. išskiriami du kriminogeniniai veiksniai - labai sunkus nusikaltimas ir buvęs alkoholio vartojimas, nusikaltimas padarytas esant neblaiviam. Prokurorės įsitikinimu, nepaisant visų nuteistojo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme, L. B. pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

4.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog L. B. neatliktos bausmės dalis 3 metai 6 mėnesiai ir 11 dienų, priešingai nei konstatuoja pirmos instancijos teismas, yra pakankamai didelė. Įstatymas nenumato tokios kategorijos - „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis, tai yra vertinamoji kategorija. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, vertinama atsižvelgiant į aplinkybių visumą, nusikaltimo sunkumą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kartu atsižvelgiant ir į bausmės tikslus bei teisingumo užtikrinimą. Šiuo atveju, prokurorės nuomone, vertinant nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei nusikaltimu padarytą žalą, atliktos bausmės dydžio proporcingumą, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas pažeis visuomenės interesą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į prokuroro skundą nuteistasis L. B. prašė skundą atmesti ir skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

6. Teismo posėdyje prokurorė pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė skundą tenkinti. Nuteistasis ir jo gynėja prašė prokurorės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

7. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.

8. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal BVK straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

9. BVK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tuo tarpu teismas, įvertinęs, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

10. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrįstumą bei nuteistojo asmens bylos duomenis, nenustatė kliūčių lygtinio paleidimo taikymui. Skundą aukštesnės instancijos teismui padavusi prokurorė su tokiu sprendimu nesutinka. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su visa pateikta bylos medžiaga, įvertinusi prokurorės skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, konstatuoja, kad prokurorės skundas yra pagrįstas - žemesnės instancijos teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis L. B., būdamas laisvėje lygtinio paleidimo laikotarpiu, laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam L. B. nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

11. Pateiktos bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis L. B. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas ir kas sudaro formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad L. B. priklauso vidutinės rizikos grupei. Taigi, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatyta, ar pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus bei kitus pateiktoje byloje esančius rašytinius duomenis nėra pagrindo sutikti su skundžiamoje teismo nutartyje padaryta išvada, kad nuteistasis L. B. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

12. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistojo L. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 41 balai ir pagal OASys metodiką laikoma vidutine. Nors tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra artima žemai ir nuo 2014 m. gegužės 30 d. atlikto vertinimo (61 balai) sumažėjo 25 balais, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog paskutinius du kartus vertinimo metu nuteistajam buvo nustatytas tie patys 41 balai ir šie balai nuo praėjusio 2020 m. birželio d. atlikto svarstymo nė kiek nepakito. Be to, šių duomenų kontekste atkreipiamas dėmesys, kad nusikalstamo elgesio rizikos balą sudaro ne tik statiniai veiksniai - 25 balų, bet ir dinaminiai – 16 balų, kuriuos nuteistasis savo nepriekaištingu elgesiu ir aktyviu dalyvavimu pataisos procese, turi realią galimybę riziką sumažinti iki minimalios ir taip įrodyti, kad yra pasitaisęs, lygtinio paleidimo metu ir vėliau laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Ir nors Komisijos manymu, po atlikto vertinimo nuteistasis L. B. yra padaręs pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantys nuteistojo L. B. pakartotinio nusikalstamumo riziką: labai sunkus nusikaltimas; buvęs alkoholio vartojimas, nusikaltimas padarytas esant neblaiviam. Be to, abejones dėl sėkmingos probacijos sustiprina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją ir asmenines savybes, galima teigti, kad nuteistasis linkęs pasielgti neapgalvotai, yra naudojęs smurtą, kaip pats nurodo, siekiant apsisaugoti.

13. Abejonių tinkamu pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ne tik nustatomi nuteistojo L. B. riziką nusikalsti didinantys veiksniai, bet ir galimas jo finansinis nestabilumas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, prieš įvykdant nusikaltimą L. B. niekur oficialia nedirbo. Bausmės atlikimo metu nuo 2014 m. dirba VĮ „Mūsų amatai“ metalo štapavimo ceche. Pagal Marijampolės pataisos namų Turto valdymo skyriaus išduotą pažymą, nuteistasis turi priteistų ieškinių 32085,3 Eur sumai. Atlyginta suma tik 170,32 eurų. Aukštesniojo teismo vertinimu, neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai, laisvėje gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką.

14. Pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, neduoda ir su nuteistojo ankstesniais teistumais susijusios aplinkybės. Bylos medžiaga patvirtina, kad šis teistumas L. B. yra šeštas. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka ketvirtą kartą. Pirmą kartą nuteistas 16 metų. Ankstesni 5 teistumai išnykę. Šiuo metu L. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinio, tyčinio, labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (nužudymas) nusikaltimo padarymą, kas neabejotinai rodo dar didesnį nuteistojo pavojingumą. Nuteistojo atžvilgiu buvo taikyti bausmės vykdymo ir lygtinio paleidimo institutai, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo ir lygtinio paleidimo metu jis vėl nusikalsdavo. Valstybės taikoma probacija teigiamos įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta. Ankstesnių teistumų buvimas, anksčiau taikytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, laisvės atėmimo bausmių neveiksmingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas su nuteistojo elgesiu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusias aplinkybes, kurios apylinkės teismo nebuvo teisingai įvertintos.

15. Kaip pagrįstai nurodyta prokurorės skunde, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog L. B. neatliktos bausmės dalis - 3 metai 6 mėnesiai ir 21 diena (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dienai, t.y. 2020 m. gruodžio 8 d.) yra pakankamai didelė, vertinant su visa paskirta bausme. Sutiktina, jog tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas.

16. Pateiktoje medžiagoje yra ir teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių: nuteistasis bausmės atlikimo metu įvykdė visas socialinės reabilitacijos priemones, nebaustas drausmine tvarka, skatintas 14 kartų, elgesys nepriekaištingas, kaltės neminimizuoja, yra įgijęs šaltkalvio specialybę, bausmės atlikimo metu dirbo, motyvuotas atlyginti skolas ir finansinius įsipareigojimus, pagal galimybes juos moka, kelis kartus buvo išleistas trumpalaikėms išvykoms į namus, kurių metu nustatytų elgesio ir tvarkos taisyklių nepažeidė, palaiko artimus santykius su artimaisiais. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Aukštesnysis teismas pritaria prokurorės nuomonei, kad nuteistojo pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi ir pakankama lygtinio paleidimo taikymui pagrįsti. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išvardintos teigiamai L. B. charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad probacija gali būti taikoma tik atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Išdėstytų aplinkybių visuma šiuo atveju leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, priešingai nei skundžiamoje nutartyje sprendė apylinkės teismas, vis dar nepakanka išvadai, jog L. B. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. priimtą nutarimą Nr. 81/04-1172 taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas