Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis V. M. dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), jis dirbo du metus laiko. Prieš mėnesį laiko išėjo iš darbo būtent dėl šio įvykio. Jam padavė pasirašyti lapus, kad išeitų iš darbo, tiksliai ant ko pasirašė, jis neskaitė. Dirbdamas įmonėje jis dirbo sandėlio darbuotojo pareigose. Jo pareigos buvo pakrauti, iškrauti ir surinkti prekes. Jo darbas buvo tiesiogiai susijęs su įmonėje esančiais „(duomenys neskelbtini)“ plastmasiniais konteineriais, skirtais skysčiams talpinti ir gabenti. Turėjo, žinoma ir kitų funkcijų. Darbo metu jis iškraudavo naujai atvežtus ir senus sugrįžusius iš klientų „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius. Juos kilnodavo iš vienos vietos į kitą įmonės teritorijoje. Visi „(duomenys neskelbtini)“ konteineriai būdavo su metaliniais rėmais. Daugiau nei prieš metus laiko, kai dar buvo sena valdžia, dabar jau tų darbuotojų nebelikę (tikslių vardų ir pavardžių nepamena), žodiniu susitarimu jiems leisdavo iš teritorijos išsivežti pažeistus, sulūžusius „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius. Jiems juos atiduodavo ir iš atlyginimo nieko neišskaičiuodavo. Darbe naudoti jie jau būdavo netinkami, savo paskirties neatlikdavo. Valdžia pati būdavo patenkinta, nes jie juos realizuodavo ir jiems nereikėdavo spręsti klausimo dėl sulūžusių „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių utėlizavimo. Jis konteinerius parsiveždavo namo, suremotuodavau, išplaudavo ir tada parduodavo kam nors. Tokia nerašyta praktika iš dalies buvo išlikusi iki dabar. Nu gal ne lygiai tiek pat, bet dalinai. Garsiai apie tai niekas nekalbėdavo. Bet būdavo leista pasiimti tik sulūžusius ir jau nebenaudojamus „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius. O jis truputį pagudravo ir nuo šių metų pavasario, tikslaus mėnesio nepamena, pasiimdavo sau ir gerų „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių. Tiksliai kiek iš viso jis yra pasiėmęs „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių pasakyti negali, nes nežino, suvestinės nesirašė. Tačiau pilnai pripažįsta, kad galėjo būti 23 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių. Pilnai pripažįsta, kad jis tikslaus laiko nurodyti negali, tačiau pilnai pripažįsta, kad tai galėjo būti įtarime nurodytas laikotarpis, t. y. 2024 m. laikotarpyje nuo kovo 1 d. iki birželio 21 d. įsibraudamas į AB „(duomenys neskelbtini)“ saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) iš jos pagrobė 23 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių, kurie priklausė AB „(duomenys neskelbtini)i“. Jis „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius per kelis kartus išvežė su savo buvusiu automobiliu Crysler, valstybinių numerių nepamena, automobilį jau yra pardavęs. Ir su savo buvusia asmenine priekaba, valstybinių numerių nepamena. Priekabą taip pat yra pardavęs. Vienu vežimu daugiausiai „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių galėjo išvežti 4 vnt. mažiausiai 1 vnt. Ne visais kartais veždavo, maksimaliai kiek galėdavo (4 vnt.), kartais veždavo ir po 1 vnt. Į dieną veždavo ne daugiau kaip vieną kartą. Tačiau vežė ne kiekvieną dieną. Vežimams laikas ir konteinerių kiekis priklausydavo nuo to, kai įmonės teritorijoje prisirinkdavo blogų konteinerių. Tarp sulūžusių „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių tyčia ir sąmoningai kartais įmaišydavo ir sveikų, nesulūžusių „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių. „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius jis veždavo vienas, be niekeno pagalbos. Jam niekas nepadėjo. Kad būtų kam nors sakęs apie šią vagystę jis nepamena. Iš įmonės teritorijos jis išvažiuodavo pro įmonės vartus. Juos atsidarydavo su sandėlyje buvusiu vartų pulteliu. Šis pultelis nebuvo priskirtas konkrečiai kuriams nors vienam darbuotojui. Jis buvo prieinamas visiems darbuotojams, kad galėtų esant reikalui atsidaryti vartus. „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius visada veždavo po darbo dienos pabaigos, pasibaigus darbo dienai, prieš grįždamas namo, jis išsiveždavo iš teritorijos „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius. Naktimis niekada nebuvo išsivežęs „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių, tačiau savaitgaliais, ne darbo metu, kai įmonės teritorija būdavo tuščia ir nebūdavo nei vieno darbuotojo, pasinaudodavo proga ir niekeno nepastebėtas išsiveždavo „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių. Kiek iš viso kartų buvo vežęs „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius nepamena, pasakyti negali. Šiuos pavogtus „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius jis planavo parduoti. Sulūžusius ir sugedusius jis sutvarkydavo, suremontuodavo, išplaudavo ir parduodavo. „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius jis pardavinėdavo per socialiniame tinklalapyje „Facebook“ esančioje „(duomenys neskelntini)“ uždaroje grupėje. Ten iš savo paskyros, pavadinimo nepamena, ja jau nesinaudoja, yra ištrynęs, buvo įkėlęs skelbimus, kad parduoda „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius. Nuo šių metų pavasario jis yra pardavęs ne mažiau kaip 30 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių, tarp kurių įskaičiuoja ir tuos suremontuotus. Pardavimo kaina skirdavosi nuo „(duomenys neskelbtini)“ konteinerio kokybės ir būsenos. Mažiausia pardavimo kaina būdavo 20 eurų, didžiausia pardavimo kaina būdavo 60 eurų. Kiek iš viso už visus parduotus „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius jis yra užsidirbęs nežino, sąmantos nevedė, tikslios sumos negali pasakyti. Už parduotą konteinerį jam pinigus visada paduodavo grynaisiai pinigais, niekada į banko sąskaitą pinigų nėra gavęs. „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius jis laikydavo (duomenys neskelbtini) jo draugui R. A. priklausančioje teritorijoje, tuščiame žemės sklype. R. jis sakė, kad „(duomenys neskelbtini)“ konteineriai yra iš jo darbo, juos jam atidavė. Nesakė ir R. nežinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ konteineriai yra vogti. Prieš kokias keturias savaites, tikslios dienos nepamena, buvo penktadienio vakaras, jau po darbo valandų, jam paskambino AB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovas E. ir paprašė, kad atvažiuotų į darbą, kokiu reikalu, telefonu nesakė. Jam atvykus į darbą jis kartu su E. (pavardės nežinau), M. (pavardės nežinau) ir dar kažkokia moterimi, duomenų nežino, tuėjo asmeninį pokalbį, kurio metu jam jie pasakė, jog išsiaiškino, kad iš AB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius pavogė jis. Jie jam pasiūlė geranoriškai grąžinti „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius ir šį įvykį pamirš, į policiją nesikreips, jis sutiko ir savo kaltę pripažino. Po pokalbio, tai buvo pirmadienis, jeigu gerai pamena, jis į įmonės teritoriją grąžino 12 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių. Visi grąžinti 12 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių buvo sveiki. Grąžino juos atveždamas su tuo pačiu automobiiu ir ta pačia priekaba. „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius grąžino ir atvežė per tris kartus, po 4 vnt. konteinerių. Į įmonės teritoriją per vartus jį įleido bendradarbis, paskambino iš telefono į įmonės vartų telefoną. Jis neturėjo galimybės, jam nebuvo priskirtas įmonės vartų telefono numeris. „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius jis grąžino pats, vienas, juos nuveždamas į įmonės teritoriją ir iš anksto sutartą vietą, kur jam buvo liepta nuvežti ir juos padėti. Niekam iš vadovų tiesiogiai ar dalyvaujant jų neperdavė. „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių grąžinimo raštiškai neįformino. Dėl šio įvykio labai gailisi ir bandys susitaikyti su AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovybe ir susitarti dėl žalos atlyginimo dalimis (b. l. 138-142, 151-153).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai:

Liudytoja J. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, jos pareigos (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi gamybos patalpas ir teritorija, kuri randasi adresu (duomenys neskelbtini), o administracijos patalpos randasi adresu (duomenys neskelbtini). Šių metų birželio mėnesį atliekant įmonės auditą, gamybos teritorijoje pastebėtas trūkumas (duomenys neskelbtini) kūbų, todėl dėl minėtų aplinkybių buvo bendrauta su įmonės darbuotojais su tikslu išsiaiškinti kur dingo minėti kūbai. Koks buvo kūbų trūkumas nurodyti negalėjo, kadangi dar nebuvo gauti duomenys iš įmonės apskaitos skyriaus. Pabendravus su darbuotojais ir atlikus kitus veiksmus – kūbų dingimo aplinkybės nebuvo nustatytos. 2024 m. liepos 5 d. į bendrąjį įmonės telefoną paskambino moteris, kuri nenorėjo prisistatyti. Su moterimi bendravo administracijos vadovė A. K.. Moteris paklausė ar iš jų įmonės nėra dingusios talpos, nes šalia jos esančiame sklype esančiame adresu (duomenys neskelbtini), – V. M., sandeliuoja plastikinės talpas ir talpina skelbimus į vietinę skelbimų grupę apie jo parduodamas talpas. Ši informacija buvo perduota įmonės technikos vadovui M. G., su tikslu, kad jis patikrintų minėtą informaciją. 2024 m. liepos 5 d. po pietų ji sulaukė skambučio iš administracijos vadovės ir ji jai nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasti 12 vnt., (duomenys neskelbtini) kūbų, kurie priklauso jų įmonei. (duomenys neskelbtini) kūbai turi jų įmonės lipdukus, todėl juos identifuokti nebuvo sunku. Gavusi tokią informaciją, ji paskambino technikos vadovui ir nurodė, kad jis vyktų į vietą kur buvo rasti kūbai ir iškviestų policiją bei perduotų visą turimą informaciją. 2024 m. liepos 8 d. iš ryto ji sužinojo, kad į policiją dėl minėto įvykio tehcnikos vadovas nesikreipė, todėl ji asmeniškai supildė pranešimą per e.policijos portalą. Taip pat technikos vadovas ją informavo, kad V. M. iš pradžių neigė pasisavinęs (duomenys neskelbtini) kūbus, tačiau vėliau prisipažino juos pasisavinęs iš jų įmonės, taip pat jam buvo leista savanoriškai grąžinti visus (duomenys neskelbtini) kūbus bei savanoriškai surašyti prašymą dėl išėjimo iš darbo. Nori nurodyti, kad V. M. yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, jo pareigos - sandelininkas, įmonėje jis dirba nuo 2022 m. balandžio 11 d. V. M. į darbo vietą nuolatos atvykdavo su dviračiu, ir jis neturi prieigos prie vartų pro kuriuos patenkama į teritoriją, todėl įtaria, kad V. M. veikė nevienas pasisavinant (duomenys neskelbtini) kūbus. Taip pat, nurodė, kad ji yra įgaliotas asmuo atstovauti įmonę procese, prie apklausos pridėjo įgaliojimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“, apklausos metu vis dar buvo atliekamas vidaus auditas dėl (duomenys neskelbtini) kūbų trūkumo, kadangi anonimas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kūbais buvo prekiaujama jau ilgą laiką, todėl kiek tiksliai (duomenys neskelbtini) kūbų buvo pagrobta iš karto nurodyti negalėjo. 2024 m. liepos 8 d. V. M. savanoriškai gražino 12 vnt., (duomenys neskelbtini) kūbų, kurie buvo rasti sklype adresu (duomenys neskelbtini). Vieno (duomenys neskelbtini) kūbo kaina be PVM – 72,14 eur. Preleminari šiuo metu padaryta žala įmonei yra – 1047,47 eur. Prie apklausos pridėjo (duomenys neskelbtini) kūbų įsigijimo sutartį ir sąskaitą (b. l. 63-66).

Liudytojas M. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pareigos (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 5 d. jis gavo skambutį iš jų įmonės administracijos vadovės A. K., kuri nurodė, kad įmonė gavo anoniminį pranešimą apie tai, kad V. M. galimai yra pasisavinęs jų įmonei priklausančius (duomenys neskelbtini) kūbus ir juos sandeliuoja adresu (duomenys neskelbtini). Administracijos vadovė jam nurodė patikrinti minėtą informaciją. Tą pačią dieną jis nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), minėtu adresu teritorijoje pamatė (duomenys neskelbtini) kūbus, kiek jų tiksliai buvo nepamena, minėtą faktą jis užfiksavo padarydamas fotonuotrauka su savo mobilaus ryšio telefonu. Tuomet jis grįžo atgal į įmonės teritoriją ir minėtą informaciją perdavė tuometiniam įmonės gamybos vadovui E. B.. Tuomet tą pačią dieną kartu su E. B. jie nuvyko atgal į teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), kur E. B. identifikavo (duomenys neskelbtini) kūbus pagal ant jų esančius jų įmonės lipdukus ir teritorijoje suskaičiavo 12 vnt., minėtų (duomenys neskelbtini) kūbų. Po tokių veiksmų jie vėl grižo atgal į įmonę ir informaciją perdavė administracijos vadovei. Tuomet būdami įmonėje jie surinko visus darbuotojus, kurie tuo metu buvo įmonės teritorijoje, tarp jų buvo ir V. M., visų jų klausė ar jie ką nors žino apie (duomenys neskelbtini) kūbų dingimo aplinkybes. Visi darbuotojai nurodė, kad apie (duomenys neskelbtini) kūbų dingimo aplinkybes nieko nežino. Tuomet dalyvaujant jam, E. B. ir įmonės direktorei L. B. tel., pasikvietė V. M. pasikalbėti atsikrai nuo kitų darbuotojų. V. M. buvo nurodyta, kad buvo gautas anoniminis pranešimas apie tai, kad jis pasisavino (duomenys neskelbtini) kūbus, taip pat parodyta fotonuotrauka, kuri buvo padaryta (duomenys neskelbtini). V. M. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) kūbų nevogė ir nurodė, kad kažkada senai, buvusi gamybos vadovė jam atidavė 3 vnt., (duomenys neskelbtini) kūbų, kurie randasi jo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini)o apie (duomenys neskelbtini) kūbus, kurie randasi adresu (duomenys neskelbtini)jis nieko nežino, ir minėtas adresas jam nepriklauso. Tuomet V. M. savanoriškai pasirašė prašymą dėl atleidimo iš darbo ir jam buvo pasiūlyta grąžinti įmonei visus (duomenys neskelbtini) kūbus, kurių trukstą, priešingu atveju bus kreiptasi į policiją. 2024 m. liepos 8 d. apie 19.00 val., V. M. susisiekė su įmonės vyr. sandelininku, kad šis atidarytu jam vartus ir jis galėtų atvežti (duomenys neskelbtini) kūbus. 2024 m. liepos 8 d. nuo 19.00 val., iki 20.00 val., V. M. su automobiliu „(duomenys neskelbtini) ir puspriekabe, kuri buvo užfiksuota fotonuotraukoje 2024 m. liepos 5 d. dieną adrese (duomenys neskelbtini), atvežė į įmonės teritoriją 12 vnt., (duomenys neskelbtini) kūbų, šis faktas užfiksuota fotonuotraukomis. 2024 m. liepos 9 d. dieną gamybos pamainos vadovė V. V. apžiūrėjo V. M. atvežtus (duomenys neskelbtini) kūbus ir juos identifikavo kaip jų įmonei priklausančius, kadangi ant jų buvo jų įmonės lipdukai (b. l. 70-73)

Liudytojas E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra buvęs AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojas. Šioje įmonėje dirbo nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. liepos 15 d. Jo pareigos buvo gamybos vadovas. Jis buvo atsakingas už gamybos plano vykdymą, plano dėliojimą. Jam teko į darbą priimti naujus darbuotojus, prižiūrėdavo naują tvarką. Pagrinde darbo organizavimas. AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonė užsiėmė cheminių medžiagų gamyba. Gamino visokius ploviklius, dezinfekantus. Šioje įmonėje dirbo sandėlininko pareigose V. M.. Jo gerai jis nepažinojo, tiesiog žinojo, kaip sandėlio darbuotoją. V. M. rinkdavo produkciją, kraudavo į fūras, atveždavo ir iškraudavo kažkokią tarą, daugiausiai atlikdavo transportavimo darbus sandėlyje. 2024 m. birželio mėnesį, po Joninių šventės, tikslios dienos nepamena, bet tai galėjo būti 25 d. kai pamainos vadovė V. V. fiziškai pastebėjo, kad įmonės teritorijoje trūksta plastmasinių konteinerių. Tiksliai negali paskyti ar ji pagal įmonės dokumentaciją pastebėjo, kad jų trūksta, bet greičiausiai, kad taip, nes dalis konteinerių buvo suženklinta numeriais „(duomenys neskelbtini)....“, tačiau ne visi. V. V. šią informaciją parašė dienos ataskaitoje, kad trūksta tiek ir tiek „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių. Šią ataskaitą mato visi vadovai, net ir generalinis direktorius. Tada M. G. pradėjo įmonės darbuotojų klausinėti, ar kas nors paėmė „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius. Klausė darbuotojų ar kas nors nepaėmė, nes įmonėje buvo tokia nusistovėjusi nerašyta praktika, jog darbuotojams leidžiama pasiimti ir savo asmeninėms reikmėms iš teritorijos išsivežti brokuotus „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius. Jis tiksliai nežino ant kiek ten tas leidimas buvo ir kokia tvarka. Ar darbuotojas kas kartą turėdavo ateiti ir vadovo paprašyti, atsiklausti, nežino, bet greičiausiai, kad taip. Nuo kada čia tokia praktika vyko jis nežino, nes pats šioje įmonėje dirbo labai trumpą laiko tarpą. Jis asmeniškai nėra ėmęs nei vieno brokuoto „(duomenys neskelbtini)“ konteinerio, jam jo nereikia. Tačiau kiek žino tai ne vienas V. M. yra pasiėmęs brokuotų „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių, nes juos kaip nenaudojamus, sugedusius konteinerius vos ne dalindavo darbuotojams, kad juos išsivežtų ir pačiai įmonei nereikėtų spręsti klausimo dėl utėlizavimo. Todėl pasigedus įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių, pirmiausia ir buvo klausta darbuotojų ar kas nors jų nepasiėmė. Bendravimo klausimu su darbuotojais labiausiai užsiėmė M. G.. Kiek žino su darbuotojais per eilinį susirinkimą sprendžiant gamybinius klausimus, buvo iškeltas klausimas ar niekas iš darbuotojų nepasiėmė „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių, tačiau darbuotojai pasakė, kad neėmė. Šio susirinkimo metu V. M. nedalyvavo, nes tuo metu jis atostogavo. Tačiau kiek žino jam grįžus iš atostogų, kažkas iš vadovų V. M. asmeniškai paklausė ar jis neėmė „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių, bet jis pasakė, kad neėmė, šiuo atveju jis pamelavo, nes kaip vėliau pasirodė, jis ir buvo juos pasiėmęs. Po to administracijoje buvo gautas anoniminis skambutis, kuriuo kažkokia moteris paskambino ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini)g., tikslaus adreso dabar nepamena, gal 1,5 km atstumu nuo įmonės AB „(duomenys neskelbtini)“, pievoje, kažkokiame žemės sklype yra sukrauti „(duomenys neskelbtini)“ konteineriais, kuriuos ten laiko jų įmonės darbuotojas V. M.. M. jam pasakė, kad jam tokią informaciją pasakė kažkas iš administracijos, tiksliai kas nežino. M. jam sakė, kad ryte, tiksliai kuri diena nepamena, bet jeigu nemaišo, tai bus tas pats penktadienis, bet tikslios datos nepamena, kad jis buvo nuvažiavęs į tą sklypą ir patikrino anoniminio pranešimo gautą informaciją. M. sakė, kad stovi kažkokie „(duomenys neskelbtini)“ konteineriai, bet jis nežino ar įmonės ar ne. Tada važiuodami su M. pietauti, jie prasuko pro tą vietą ir patikrino pievoje sustatytus „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius. Jis atpažino, kad tai AB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės konteineriai, bent jau du. Atpažino, nes ant konteinerio buvo žaliavos, kurią jie naudoja gamybai, lipdukas. Kitų „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių jis neatpažino, todėl nusifotorafavo ir grįžęs į įmonę nuotraukas parodė chemikėms, jos iš karto atpažino, kad tai jų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ konteineriai. Jos atpažino iš lipdukų užklijuotų ant „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių ir iš juose surašytų žaliavų, jos tiesiog labiau išmanė ir daugiau žinojo kokias žaliavas naudojo įmonė. Taip pat ant kelių „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių buvo įmonės darbuotojų asmeniniai, įmonės vidiniai žymėjimai markeriu, kuriuos chemikės pamačiusios netgi galėjo įvardinti kurio darbuotojo koks žymėjimas. Jis tiksliai neskaičiavo kiek tada pievoje rado konteinerių, vėliau peržiūrėdamas nuotraukas paskaičiavo, kad galėjo būti ne mažiau kaip 10 vnt., gal net ir 12 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių. Tada jis arba M. paskambino direktorei L. B.. Ji link darbo pabaigos atvažiavo su V. M. atleidimo dokumentais. Jis paskambino V. M., kad jis sugrįžtų į darbą, nes jau buvo pasibaigę jo darbo laikas. V. M. sugrįžo į darbą ir tada buvo surengtas susirinkimas, kuriame dalyvavo jis, V. M., L. B. ir M. G.. Susirinkimo metu V. M. dar kartą buvo paklausta ar jis neėmė „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių, tačiau jis gynėsi, kad ne jis. Vėliau pokalbio metu V. M. pripažino, kad pas jį kieme yra tik du ar trys „(duomenys neskelbtini)“ konteineriai, bet jie jam pasakė, kad jie pas jį kieme net nebuvo, o buvo prieš tai minėtame žemės sklypje. V. M. gynėsi, kad ten ne jo žemės sklypas, bet jie jam paaiškino, kad jie išsiaiškino, kad jis ten juos laikė ir gražiuoju pasiūlė grąžinti įmonei „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius. Galiausia V. M. pripažino, kad ten jis laiko pievoje „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius ir juos grąžins. V. M. labai pasimetė, jis pradėjo drebėti, stipriai jaudinosi. Gynėsi sakydamas, kad jam duodavo. Tada V. M. pasirašė prašymą išleisti iš darbo ir išvažiavo namo. Buvo sutarta, kad V. M. iki pirmadienio grąžins „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius. Taip gavosi, kad V. M. negalėjo savaitgalį jų grąžinti, nes buvo išvykęs, todėl 12 vnt. „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių jis parvežė pirmadienį vakare. Tuo metu įmonės teritorijoje jau darbuotojų nebuvo, buvo pasibaigę darbo valandos, todėl niekas nepriėmė „(duomenys neskelbtini)“ konteinerių, pats V. M. vienas juos atvežė į įmonės teritoriją ir juos sukrovė. V. M. įmonės teritorijos vartus atidarė nuotoliniu būdu paskambinant telefonu kažkoks įmonės darbuotojas, jam atrodo, kad Ž., tiksliai nežino. Jis pats asmeniškai nebuvo matęs nei vieno karto, kada V. M. iš įmonės teritorijos išsiveža „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius. Jis apskritai net nebuvo nei girdėjęs nei žinojęs iki šio įvykio, kad įmonėje apskritai yra neva tai leidžiama darbuotojams pasiimti brokuotus „(duomenys neskelbtini)“ konteinerius. Įmonės teritorijoje vaizdo stebėjimo kamerų nebuvo, jos atsirado tik po įvykio (b. l. 77-81).

Iš 2024 m. liepos 8 d. gauto AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo, matyti, kad liepos 5 d. maždaug 8.20 val. iš A. K. ((duomenys neskelbtini)) gauta informacija: ką tik paskambino asmuo norintis išlikti anonimu ir pranešė, kad V. M. į vietinę (duomenys neskelbtini) grupę deda skelbimus, kuriuose nurodo, kad iš jo galima nusipirkti (duomenys neskelbtini) kubų, kaina nepaminėta. Kubų pardavimas ir sandėliavimas (duomenys neskelbtini). Toks pardavinėjimas prasidėjo nuo birželio mėnesio pradžios. Nuvykus minėtu adresu buvo rasta 12 (duomenys neskelbtini) kubų, pagal etiketes ant (duomenys neskelbtini) kubų (žaliavų pavadinimai ir pan) identifikuotas (duomenys neskelbtini) kubų savininkas – AB „(duomenys neskelbtini)“. Laikotarpiu birželio 22 d., birželio 24 d. nustatyta, kad iš įmonės teritorijos adresu (duomenys neskelbtini), dingo 12 vnt. (duomenys neskelbtini) kubų. Paklausus darbuotojų jie visi patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) kubų neėmė. Po gauto anoniminio pranešimo ir patikrinus (duomenys neskelbtini) kubų buvimo (duomenys neskelbtini) faktą, V. M. pakartotinai buvo paklausta ar neėmė (duomenys neskelbtini) kubų, V. M. patvirtino, jog neėmė. Galiausiai, nurodžius apie gautą skambutį bei atliktą patikrinimą, prisipažino dėl vagystės, paprašė darbo sutartį nutraukti ir patikino, jog visą pavogtą turtą grąžins (to nepadarė). Svarbu tai, jog V. M. neturi galimybės atsidaryti teritorijos vartų nuotoliniu būdu (į darbą vyksta dviračiu, o ne automobiliu), todėl mano, kad veikė ne vienas (b. l. 13-20).

Iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu matoma teritorija kuri aptverta metaline tvora bei turi automatinius įvažiavimo / išvažiavimo vartus. Teritorijoje matomi pastatai, automobiliai, įvarios plastikinės talposs bei (duomenys neskelbtini) kūbai baltos spalvos. Pro vartus patenkama į teritoriją ir pažvelgus į kairę, matomos teritorijoje stovinčios plastikinės talpos bei (duomenys neskelbtini) kūbai baltos spalvos. Tai ir yra įvykio vieta. Priėjus prie (duomenys neskelbtini) kūbų, matoma, kad jie yra plastikiniai, baltos spalvos su metaliniu rėmu. Ant kūbo yra užklijuoti lipdukai su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipu, bei lipdukai su žaliavos informacija. Įvykio vietoje yra keletas vaizdo filmavimo kamerų, taip pat yra muliažinių kamerų. Apžiūrėjus įvykio vietą daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nerasta (b. l. 21-26).

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.