Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, I-2243-513/2007

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2007-08-24
Bylos Nr.: I-2243-513/2007
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Irma Čuchraj, Eglė Kiaurakytė, Dalia Gumuliauskienė
Atsakovas: Palangos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos
Trečiasis asmuo: VĮ Kretingos miškų urėdijos, VĮ Kretingos miškų urėdija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu
Pareiškėjas: akcinės bendrovės „Vilma“
Advokatai: Ieva Lukrecija Erstikytė

Kategorijos

14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
17.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-2243-513/2007Procesinio sprendimo kategorijos 14.4;17.2;41;42.1;;42.3;48;57.6;60 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2007 m. rugpjūčio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Gumuliauskienės ir Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Ievai Lukrecijai Erstikytei, atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovei Eglei Jonilaitei, atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovui Tadui Škimeliui, trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Kretingos miškų urėdijos atstovui Sigitui Kupšiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Vilma“ skundą atsakovėms - Palangos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis - VĮ Kretingos miškų urėdija ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja 2006-12-28 pateikė ieškinį bendrosios kompetencijos teismui, prašydama: 1. įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją per teismo nustatytą protingą terminą įvykdyti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2005-04-08 rašte Nr. (3.4) R4-238 nurodytus veiksmus: pasiūlyti žemės sklypo, esančio Jūros g. 12, Palangoje (Šventosios gyvenvietėje), nuomos terminą, nustatyti žemės sklype leidžiamos veiklos būdą ir pobūdį, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo; 2. įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją per teismo nustatytą protingą terminą su AB „Vilma“ sudaryti valstybinės žemės sklypo, esančio Jūros g. 12, Palangoje (Šventosios gyvenvietėje), nuomos sutartį Palangos miesto savivaldybės administracijos nuomos terminui, paremtam šiame žemės sklype esančių ir AB „Vilma“ nuosavybės teise valdomų pastatų ekonomiškai pagrįsta naudojimo trukme. (t. 1, b.l. 2-12). Pareiškėja nurodė, kad 1967-12-20 paskirtame žemės sklype nuosavybės teise valdo poilsio pastatus, esančius Jūros g. 12, Palangoje (Šventosios gyvenvietė). Mano, kad jai teisė išsinuomoti žemės sklypą priklauso pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.551 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnį ir 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (toliau - Taisyklės). Pažymėjo, kad pareiškėjai pagal Šventosios detalųjį planą buvo pradėti rengti žemės sklypų, reikalingų pastatų eksploatacijai, planai, tačiau žemės nuomos sutartis nebuvo sudaryta, nes nebuvo atlikti Taisyklių 32 punkte nurodyti darbai todėl, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pareikalavo žemės sklypų planus nustatyta tvarka suderinti su VĮ Kretingos miškų urėdija, kadangi žemės sklypai yra šios urėdijos žemėje. Pareiškėja ikiteisminė tvarka skundė veiksmą Klaipėdos apskrities viršininkui bei kreipėsi į VĮ Kretingos miškų urėdiją, prašydamas suderinti žemės sklypų planus, tačiau urėdija nurodė, kad nėra įgaliota spręsti žemės nuomos klausimų ir pasiūlė kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją ir į regiono aplinkos apsaugos departamentą. Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, jog jos kompetencijai nepriskirta teisė priimti sprendimus, kurie galėtų veikti apskričių viršininkų, savivaldybių merų ar savivaldybių administracijų direktorių sprendimus sprendžiant pareiškėjos skunde pateiktus prašymus. Mano, kad atsisakoma parengti reikalingus dokumentus ir sudaryti žemės nuomos sutartį be pagrindo ir pažeidžia pareiškėjos teises, nes Palangos miesto savivaldybės administracija, vykdydama jai teisės aktais priskirtas funkcijas viešojo administravimo srityje, privalo atlikti veiksmus, nurodytus Taisyklių 32 punkte, ir neturi teisės kelti žemės nuomos sutarties sudarymui papildomų, Klaipėdos apskrities viršininko nepavestų ir teisės aktuose nenumatytų, reikalavimų, kurių nereikalauja pats valstybinės žemės savininko patikėtinis, o žemės nuomos sutartį sudaryti turi Klaipėdos apskrities viršininkas. Mano, kad reikalavimas suderinti planuojamų išsinuomoti valstybinės žemės sklypų planus su VĮ Kretingos miškų urėdija yra nepagrįstas, nes derinimo pareigos nenumato joks Lietuvos Respublikos teisės aktas ir nėra tokios tvarkos, be to, žemės sklypų planai yra parengti pagal 2001 m. Šventosios detalųjį planą, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas, o VĮ Kretingos miškų urėdija Šventosios detalaus plano rengimo metu nereiškė jokių pretenzijų dėl detaliajame plane numatytų sprendinių, nors tokią teisę turėjo pagal 2001-12-07 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 587 patvirtintos Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimo ir šių dokumentų derinimo ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos 3 ir 8 punktus, numatančius, kad miškų urėdijos teikia pasiūlymus dėl planavimo sąlygų, kai planuojama miškų urėdijos teritorijoje ir teikia išvadas dėl teritorijų planavimo dokumentų derinimo. Nurodo, kad nėra draudžiama nuomoti valstybinę žemę ant jos esančių pastatų savininkui, jeigu šios žemės dalis patenka į valstybinio miško žemę. Pažymėjo, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytai veiklai, o Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinė miško žemė Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti nuomojama poilsiui ar kitiems tikslams, išskyrus miškų ūkio veiklai organizuoti. Atsižvelgiant į tai, kad Miškų įstatymas valstybinės miško žemės nuomą draudžia tik miškų ūkio veiklai vykdyti, o speciali Vyriausybės tvarka nėra priimta, laikytina, kad nėra draudžiama išnuomoti valstybinę miško žemę poilsio paskirties pastatų savininkui, juo labiau, kad pats Miškų įstatymas išskiria galimybę nuomoti žemę poilsio veiklai vystyti. Pareiškėja siekia išsinuomoti žemės sklypus, kurių dalis patenka į valstybinės reikšmės miško žemę, ne miško ūkio veiklai vykdyti, o tam, kad užtikrintų normalų sklypuose esančių poilsio paskirties pastatų eksploatavimą ir tinkamą priežiūrą. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad tinkama valstybinės reikšmės miško apsauga užtikrinama, remiantis 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymo" 2.1 punktu, kuriame nustatyta, kad sudarant valstybinės žemės nuomos sutartis nustatomos specialios specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Pagal Taisyklių 38.8 punktą valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Jų privalo laikytis kiekvienas tokio sklypo nuomininkas. Viena iš specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų yra apribojimai, susiję su miško naudojimu, numatyti Specialiųjų miško ir žemės naudojimo sąlygų 108-119 punktuose, šie apribojimai taikomi ne tik privatiems miškams, bet taip pat ir miesto miškams, kurie pripažįstami valstybinės reikšmės miškais, miškuose, esančiuose kultūros ir paminklų apsaugos zonose, miškuose kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir pan. Tai patvirtina, kad netgi valstybinės reikšmės miškų, priklausančių valstybei išimtinės nuosavybės teise, apsauga garantuojama nustatant specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, todėl draudimas tokią žemę nuomoti ant jos stovinčių statinių savininkui būtų mažų mažiausiai neproporcingas siekiant apsaugoti šiuos miškus, juo labiau iš esmės apribotų šių statinių savininkų teises naudotis ir eksploatuoti jiems priklausančius statinius. Mano, kad Žemės įstatymo 6 straipsnio draudimas įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn Lietuvos valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės netaikytinas žemės nuomai, nes skiriasi nuosavybės ir nuomos teisių turinys. Nebūdama žemės nuomininkė, pareiškėja negali atlikti pastatų priežiūros (kapitalinio remonto, jų rekonstrukcijos ir pan.), kad pastatų naudojimas nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai, negali gauti statybos leidimo ir užtikrinti, kad pastatai galėtų būti toliau saugiai eksploatuojami ir būtų tinkami naudoti juos pagal tiesioginę paskirtį - poilsiui. Pažymi, kad pareiškėja nuo 2001 metų moka Palangos miesto savivaldybės tarybos nustatytus mokesčius už žemės sklypų naudojimą (t. 1, b.l. 2-12).

Pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Ieva Lukrecija Erstikytė prašo skundą tenkinti, mano, kad terminas skundui paduoti nepraleistas, klausimas dėl termino praleidimo neturėtų būti sprendžiamas, nes byla buvo perduota iš bendrosios kompetencijos teismo, taikant terminą ginčas nebūtų išspręstas dėl formalių priežasčių ir tai tik užvilkintų ginčo sprendimą.

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes 1997-10-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ 19 priedu patvirtinta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, kurioje žemės sklypas, esantis Jūros g. 12, Palangoje, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotui priklausančią teritoriją, o apie tokios žemės išnuomojimo galimybes išvadą turėtų pateikti VĮ Kretingos miškų urėdija. Nurodė, kad 2001-04-19 Palangos miesto tarybos sprendimo Nr. 54 2 punktu sustabdytas 2000-03-21 sprendimo Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ 2 punkto galiojimas, kiek tai susiję su 2001-04-12 Palangos miesto valdybos sprendimu Nr. 77. Šiuo Tarybos sprendimu sustabdytas Šventosios gyvenvietės detalusis planas sklypuose prie poilsio namelių, o pareiškėjos statiniai yra poilsio paskirties. Vadovaujantis 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 2.2 punktu, mano, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo, nes teritorijų planavimo dokumentas žemės sklype, kuriame yra pareiškėjos pastatų, sustabdytas (t. 1, .b. l. 88-89).

Atsiliepimas

Atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė Eglė Jonilaitė prašo skundo netenkinti.

Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija su skundu nesutinka iš dalies, kiek tai susiję su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos žemėtvarkos skyriaus veiksmais, vilkinant žemės sklypo, esančio Jūros g. 12, Palangoje, nuomos sutarties sudarymą. Pažymėjo, kad, norint išsinuomoti žemės sklypą prie poilsio namelių Šventosios gyvenvietėje, reikia rengti teritorijos detalųjį planą, nes 2001-04-19 Palangos miesto tarybos sprendimo Nr. 54 2 punktu Šventosios gyvenvietės detalusis planas prie poilsio namelių laikinai sustabdytas (t. 1, b.l. 95-96).

Atsakovės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovas Tadas Škimelis prašo skundo netenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Kretingos miškų urėdijos atstovas Sigitas Kupšys prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste – LR ABTĮ) 101 straipsnio 6 punktas).

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais įrodyta, kad pareiškėjos pirmtakei 1967-12-20 Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 464 poilsio stovyklos statybai buvo išskirtas 1,15 ha žemės sklypas iš Pajūrio žuvininkystės ūkio Šventojoje pagal detalų išplanavimo ir užstatymo projektą (t. 1, b.l. 14). Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 24 poilsio pastatai, negyvenamasis poilsio namelis, keturi ūkiniai pastatai ir kiemo aikštelė, esantys adresu Jūros g. 12, Palangoje, kurie išsidėstę 6000 m² ploto žemės sklype. Žemės sklypas pagal Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą yra valstybinės reikšmės miškuose, o pagal Šventosios detalaus plano sprendinius – rekreaciniuose miškuose (t.1, b.l. 15-29, t. 2, b.l. 66, 77, 229-230). Žemės sklypų planai buvo paruošti 2001-04-04, o 2001-11-07 pareiškėja pateikė prašymą išnuomoti žemės sklypą, esantį adresu Jūros g. 12, Šventojoje (t. 1, b.l. 30). Pakartotinai prašymas buvo pateiktas 2004-10-11, vadovaujantis 1999-03-09 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 260 29.1 ir 32 punktais, o 2005-01-24 pareiškėja kreipėsi ir į Klaipėdos apskrities viršininkę (b.l. 31-33). 2005-04-08 Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 33 ir 34 punktų pagrindu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu pasiūlyti žemės sklypo, esančio Jūros g. 12, Palangoje, nuomos terminą, nustatyti žemės sklype leidžiamos statybos būdą ir pobūdį, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pateikti pasiūlymus dėl žemės servitutų nustatymo (t. 1, b.l. 34). Palangos miesto savivaldybės administracija grąžino dokumentus ir nurodė, kad žemės sklypas turi būti suderintas su VĮ Kretingos miškų urėdija, nes žemės sklypas yra Kretingos miškų urėdijos žemėje (t. 1, .b.l. 35-36). 2005-11-16 Pareiškėja buvo informuota apie tai, kad žemės sklypo nuomos sutarties negalima bus sudaryti, kol nebus patikslintas žemės sklypo planas, nes jis neatitinka Šventosios gyvenvietės detaliojo plano ir nėra atitinkamo suderinimo su Kretingos miškų urėdija, nes dalis žemės sklypo yra šioje žemėje (t.1, b.l. 37). 2005-11-28 pareiškėja kreipėsi į VĮ Kretingos miškų urėdija su prašymu sudaryti žemės nuomos sutartis dėl 6000 m² ir 1400 m² žemės sklypų (t. 1, b.l. 38). 2005-12-06 VĮ Kretingos miškų urėdija informavo pareiškėją, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 2 punkto pagrindu valstybinę miško žemę gali išnuomoti Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, o urėdija tik tvarko ir prižiūri patikėjimo teise jai priskirtus valstybinės reikšmės miškus, todėl dėl žemės nuomos pasiūlė kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją (t. 1, b.l. 39). 2005-12-29 pareiškėja kreipėsi Į VĮ Kretingos miškų urėdiją su prašymu patvirtinti, kad ji neprieštarauja valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sudarymui 99 metų terminui (t. 1, b.l. 40). 2006-01-10 VĮ Kretingos miškų urėdija 2001-12-07 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 587 pagrindu pasiūlė pareiškėjai žemės nuomos klausimą suderinti su regiono aplinkos apsaugos departamentu (t. 1, b.l. 41). 2006-01-20 pareiškėja dėl ginčo sprendimo kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininką, kuris atsakė, jog Palangos miesto savivaldybės administracija neatliko 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kito paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 32.1 – 32.6 punktuose numatytų darbų (t.1, b.l. 42-44, 48), o 2006-03-08 VĮ Kretingos miškų urėdijai pateikė pakartotiną prašymą suderinti dviejų žemės sklypų geodezinius planus, tai 2006-03-14 buvo atsisakyta padaryti, nes pagal galiojantį 2001 metų Šventosios detalųjį planą žemės sklypai prieštarauja Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-240 4 straipsnio 4 punktui (t. 1, b.l. 45-46). 2006-04-28 pareiškėja dėl ginčo sprendimo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, kuri 2006-05-05 nurodė, kad statiniais ir įrenginiais užimta žemė Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ar Palangos miesto savivaldybės administracijos iniciatyva, 2001-09-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1171 pagrindu turi būti išjungta iš valstybinės reikšmės miškų plotų ir pasiūlė kreiptis į administracinį teismą. Šis sprendimas buvo gautas 2006-05-10 (t. 1, b.l. 49-55, 56-58, 59). Pareiškėja nuo 2001 metų deklaruoja ir moka valstybinės žemės nuomos mokestį (t. 1, b.l. 60-76).

2000-03-21 Palangos miesto tarybos sprendimo Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ 2 punktu buvo patvirtintas Šventosios gyvenvietės detalusis planas (t.1, b.l. 90, t. 2, b.l. 1a-153). 2001-02-01 Palangos miesto Tarybos sprendimu Nr. 17 „Dėl Šventosios detaliojo plano“ buvo sustabdytas 2000-03-21 Tarybos sprendimo Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ 2 punkto galiojimas, kiek tai susiję su sklypų formavimu gyvenamųjų mažaaukščių pastatų statybai valstybinėje miškų ūkio paskirties žemėje (t. 1, b.l. 117). 2001-02-08 Palangos miesto valdybos sprendimu Nr. 21 „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pakeitimo ir papildymo“ buvo papildytas ir pakeistas Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pagrindinio brėžinio aiškinamasis raštas, nes buvo aptikta klaidų (t. 1, b.l. 121-122). 2001-02-23 Palangos miesto valdybos sprendimo Nr. 31 2 punktu buvo papildytas 2001-02-08 Valdybos sprendimo Nr. 21 „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pakeitimo ir papildymo“ priedo 10 punktas pagal 16 priedą, kiek tai susiję su sklypu Ošupio g. 2d (t. 1, b.l. 123, 139). 2001-04-12 Palangos miesto valdybos sprendimu Nr. 77 buvo papildytas 2001-02-08 Valdybos sprendimo Nr. 21 „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pakeitimo ir papildymo“ priedas 12-24 punktais. Buvo aptiktos klaidos: žemės sklypuose prie poilsio namelių nustatytas „leidžiamas rekonstruojamų poilsio namelių aukštis – iki 7,5 metrų bei nustatyta nepakankamai urbanistinių – architektūrinių apribojimų ir sąlygų“, todėl klaidos ištaisytos ir nustatyta, kad „leidžiamas rekonstruojamų poilsio namelių aukštis – iki 4 metrų“ bei nutarta papildyti urbanistinius – architektūrinius apribojimus ir sąlygas, kad žemės sklypų užstatymo tankis – esama padėtis, rekonstruojant poilsio namelius naudojamos tik lengvos konstrukcijos, rąstai, dailylentės, apribota spalvinė gama, pamatų liejimas, numatytas pagrindinės tikslinės žemės paskirties keitimo draudimas ir draudimas keisti poilsio namelių paskirtį į gyvenamuosius namus, draudimas įrenginėti naujus kietos dangos privažiavimus, numatyta visų sklype esančių želdinių apsauga (t. 1, b.l. 92-93). 2001-04-19 Palangos miesto tarybos sprendimu Nr. 54 buvo sustabdytas 2000-03-21 Tarybos sprendimo Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ 2 punkto galiojimas, kiek tai susiję su 2001-02-08 ir 2001-04-12 Valdybos sprendimuose Nr. 21 ir Nr. 77 numatomais Šventosios detaliojo plano pakeitimais ir papildymais (t. 1, b.l. 91). 2005-03-31 Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-53 buvo panaikintas Tarybos 2000-03-21 sprendimo Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ 2 punkto galiojimas, kiek tai susiję su Šventosios gyvenvietės detaliajame plane pažymėtais rekreaciniais ir apsauginiais miškais, kurie nėra valstybiniai miškai ir natūroje miškų nėra šiose teritorijose, pagal 1991-12-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 523 patvirtintą Palangos miesto generalinį planą: Būtingės parke, Šventosios parke ir Vaikų parke (t. 1, b.l. 140).

Pareiškėja jau kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl šio ginčo, 2006-08-17 nutartimi atsisakyta priimti skundą, nes buvo praleistas skundo padavimo terminas ir nebuvo prašoma jo atnaujinti, 2006-08-31 nutartimi buvo nutarta grąžinti prašymą atnaujinti praleistą terminą nurodžius, kad skundo priėmimo klausimas jau yra išspręstas, ir išaiškinus teisę kreiptis į teismą su skundu ir prašymu atnaujinti terminą pakartotinai (adm. b. Nr. I-1306-473/2006, b.l. 1-8, 12-14, 23-24).

2006-09-08 pareiškėja su skundu ir prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą kreipėsi pakartotinai, 2006-09-25 nutartimi buvo atsisakyta tenkinti prašymą atnaujinti praleistą procesinį terminą ir priimti skundą. 2006-11-23 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė, kad bylą neteisminga administraciniam teismui ir administracinis teismas negalėjo spręsti klausimo dėl terminų, todėl nutarties dalį dėl atsisakymo atnaujinti praleistą procesinį terminą panaikino, kitą nutarties dalį paliko galioti (adm. b. Nr. I-1577-386/2006, b.l. 3-10, 57-61, 94-96).

2007-06-08 nutartimi Specialioji teisėjų kolegija nutarė, kad ginčas teismingas administraciniam teismui ir perdavė bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (t. 2, b.l. 214-217).

Byla besąlygiškai buvo priimta Klaipėdos apygardos administracinio teismo žinion nurodžius, kad klausimas dėl termino kreiptis į teismą bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės (LR ABTĮ 21 straipsnio 3 dalis, 70 straipsnio 4 dalis, t. 2, b.l. 221-222).

LR ABTĮ 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

LR ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. To pačio straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.

Pirmą kartą su skundų pareiškėja į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi 2006-08-04, praėjus 86 dienoms po išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo dienos. Todėl teismas konstatavo, jog pareiškėja praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą ir 2006-08-31 nutartimi atsisakė skundą priimti (administracinė byla Nr. I-1306-473/2006, b.l. 12-14). Pakartotinai pareiškėja kreipėsi į teismą 2006-09-08, kartu pateikdama prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėja nurodė, kad dėl prasidėjusio atostogų laiko 2006 metų gegužę ir birželį sugaišo, konsultuodamasi su Aplinkos ministerijos Miškų departamento specialistais dėl žemės išjungimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų galimybės, be to, reikėjo laiko skundui parengti, o klausimą kuravęs pareiškėjos vadovas atostogavo. Manė, kad praleistas dienų skaičius yra nežymus, todėl reikia vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir 2002-12-20 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarimu Nr. 39 patvirtinta teismų praktika ir 2003-02-19 Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2003 (administracinė byla Nr. I-1577-386/2006, b.l. 3-10, 57-61, 75). 2006-09-25 nutartimi Klaipėdos apygardos administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjos nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra nesvarbios, atsisakė tenkinti prašymą jį atnaujinti, atsisakė skundą priimti ir pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-02-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. TA17-21/2006, 2006-06-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. N3-688/2006, 2006-08-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. TA15-80/2006 nurodė, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančio aplinkybės, sutrukdžiusios jam įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą (administracinės bylos Nr. I-1577-386/2006, b.l. 77-79). 2006-11-23 nutartimi Vyriausiasis administracinis teismas nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą panaikino tik todėl, kad nustatė, jog ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl specializuotas teismas nepagrįstai ėmėsi spręsti skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą. Teismas nurodė, kad padavimo termino klausimas iš viso neturi būti sprendžiamas, o skundą turi būti atsisakoma priimti vien tik dėl to, kad jis buvo paduotas administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. I-1577-386/2006, b.l. 94-96).

Ieškinio pareiškimą bendrosios kompetencijos teismui pareiškėja padavė 2006-12-28, o 2007-06-08 Specialioji teisėjų kolegija išsprendė ginčą dėl bylos teismingumo ir perdavė bylą nagrinėti Klaipėdos apygardos administraciniam teismui (t. 1, b.l. 2-12, t. 2, b.l. 214-217). Prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nepateiktas.

Teismas, vadovaudamasis LR ABTĮ 10 straipsnio taisyklėmis, įspėjo pareiškėją apie tai, kad klausimas dėl termino kreiptis į teismą bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau pareiškėjos atstovė išdėstė savo poziciją į šį klausimą, nurodydama, kad problema nesprendžiama eilę metų, kad termino taikymas formaliu pagrindu tik užvilkins bylą ir panašiai. Teismas sutinka su pareiškėjos atstovės argumentais, kad problema yra aktuli, juo labiau, kad ji susijusi ne tik su pareiškėjos poilsio statiniais, bet ir daugeliu kitų Šventosios miškuose esančių poilsio namelių, be to, buvo kilęs ginčas dėl bylos teismingumo (LR ABTĮ 58 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tačiau tai nėra pagrindas teismui nepaisyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme išdėstytų pagrindinių skundų padavimo administraciniam teismui taisyklių. Tai, kad byla buvo perduota nagrinėti iš bendrosios kompetencijos teismo specializuotam, savaime neišsprendžia procesinių terminų klausimo, jo labiau kad dar 2006-08-31 teismo nutartimi, t.y. iki bylos iškėlimo bendrosios kompetencijos teisme, jau buvo nustatyta, kad terminas skundui paduoti yra paleistas.

Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos, suteikia galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. LR Konstitucijos 28 str. įtvirtinta nuostata, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus (asmuo) privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu (LR ABTĮ 4 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjai buvo žinoma apie 2006-08-31 įsiteisėjusią teismo nutartį administracinėje byloje Nr. I-1306-473/2006, ji jau buvo pateikusi vieną prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą administracinėje byloje Nr. I-1577-386/2006, tačiau neprašo teismo atnaujinti skundo padavimo termino nagrinėjamojoje byloje, nenurodo termino praleidimo priežasčių. Pareiškėja turėjo, inicijuodama pažeistų teisų gynybą ir, jos manymu, neteisėtų veiksmų (neveikimo) apskundimą, laikytis pagrindinių skundų padavimo administraciniam teismui taisyklių, jo labiau, kad įstatymo nustatyta tvarka buvo įspėta apie dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir buvo padėta įgyvendinti prosenines teises.

Pareiškėja pasinaudojo ikiteismine skundų dėl valstybinės žemės nuomai reikalingų dokumentų nagrinėjimo tvarka, numatyta LR žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, ir 2006-04-28 pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai. Byloje įrodyta, kad 2006-05-05 Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą Nr. 3B-(7.5)-M-449-365 pareiškėja gavo 2006-05-10. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja žinojo apie jos atžvilgiu priimtus sprendimus - veiksmus (neveikimą), atsisakymą atlikti jos prašomus veiksmus, o Nacionalinė žemės tarnyba išaiškino pareiškėjai savo sprendimo (veiksmų) apskundimo tvarką.

Kadangi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimus terminus, o pareiškėja neprašė termino atnaujinti, byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 105-106 straipsniais,

nutaria:

Bylą nutraukti.

Nutartį per 7 dienas nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Irma ČuchrajDalia GumuliauskienėEglė Kiaurakytė