- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- I-898-257/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- E. N.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui
nedalyvaujant atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. N. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-17-NT-31-317 ir įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių jo prašymą Nr. (2.5)STP-1-31 suteikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas E. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo skundą ir patikslintą skundą. Nurodė, kad jam buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes jis nepatyrė turtinės žalos. Jis turėjo įrodyti skyriui, kad patyrė turtinę žalą. Nori, kad būtų suteikta antrinė teisinė pagalba, nes jis akivaizdžiai patyrė turtinę žalą. Kai pradėjo reikalauti dokumentų, įrodančių, kur ir kiek už paslaugas yra sumokėta, pirmininkė nuteikė prieš jį visus namo gyventojus, nurodydama, kad jis yra kvailys, psichinis ligonis, kad jam reikalingas gydymas, nors jis ilgą laiką buvo valdybos narys ir visada palaikydavo pirmininkės siūlomus sprendimus. Tačiau paaiškėjus apie pirmininkės neskaidrią veiklą, apie neatliktus darbus, apie neaiškiai išleistus pinigus, situacija pasikeitė. Turi filmuotos medžiagos, kelias nuotraukas, tačiau jas turėtų pateikti antrinės teisinės pagalbos advokatui. Mano, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas.
Pareiškėjas E. N. skunde (b. l. 2–6) ir patikslintame skunde (b. l. 16) nurodė, kad pirmininkė S. Z. jam padarė turtinę žalą, nes ji slėpė skolą, kuri buvo padaryta kitos pirmininkės. Buvo sušauktas susirinkimas dėl šios skolos ir bendrijos nariai nusprendė sumokėti skolą, todėl jis priverstas mokėti svetimą skolą. S. Z. klastoja čekius tam, kad galėtų grobstyti kaupiamas lėšas, ir taip daro jam turtinę žalą. Pareiškėjas nurodė, kad reikalavo atsakyti į jo prašymus, dėl to buvo suorganizuotas susirinkimas, kurio metu jį viešai šmeižė, tyčiojosi ir žemino. Bendrijos pirmininkė 2015 m. rugsėjo 22 d. organizavo susirinkimą, kurio metu buvo pasiūlyta nugriauti senus ventiliacijos kaminus ir atstatyti naujus. Dauguma bendrijos narių sutiko su šiuo pasiūlymu. Pirmininkė nerengė konkurso darbams atlikti, susirinkime dalyvavo tik viena įmonė. Prasidėjus darbams jis pastebėjo, kad vyksta ne statybos darbai, bet atliekamas kosmetinis remontas. Šių darbų kainą pirmininkė sąmoningai sukėlė. Pareiškėjas už šiuos darbus S. Z. sumokėjo 45,89 Eur, kiti pinigai buvo paimti iš bendrijos kaupiamų lėšų sąskaitos. S. Z. negali pagrįsti, kur buvo panaudoti jo pinigai. S. Z., žinodama, kad jis serga, panaudojo prieš jį psichologinį smurtą. Susirinkimo metu patyrė sunkią psichologinę traumą, morališkai buvo sužlugdytas. Dėl šių S. Z. veiksmų jo liga progresavo. Pusę metų negalėjo vaikščioti, buvo sukeltas fizinis skausmas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius atsiliepime (b. l. 25–27) nurodė, kad su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriuje (toliau – ir Šiaulių skyrius, Tarnyba) 2017 m. sausio 3 d. gautas pareiškėjo E. N. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą privataus kaltinimo tvarka baudžiamojoje byloje dėl šmeižimo. Šiaulių skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, su juo susijusius dokumentus, 2017 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-NT-31-317 atsisakė suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, kadangi pareiškėjas kreipėsi dėl jo šmeižimo ir nenurodė, kad dėl šmeižimo jis būtų patyręs turtinę žalą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos. Pareiškėjas E. N. 2017 m. sausio 3 d. prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą reg. Nr. (2.5)STP-1-31 nenurodė, kad dėl šmeižimo būtų patyręs turtinę žalą, todėl vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3 punktu antrinė teisinė pagalba jam negali būti teikiama. Pareiškėjas E. N. skunde nurodo, kad dėl galimai neteisėtų namo bendrijos pirmininkės S. Z. veiksmų jis patyrė turtinę žalą. Pateikė sąskaitos kvito kopiją, iš kurio matyti, kad E. N. už namo stogo kaminų remontą yra sumokėjęs 45,89 Eur. Šios pareiškėjo turėtos namo stogo kaminų remontui išlaidos neturi priežastinio ryšio su jo šmeižimu. E. N. nei Tarnybai, nei teismui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad būtent dėl šmeižimo jis būtų patyręs turtinę žalą. Pareiškėjas E. N. skunde taip pat nurodo, kad dėl namo bendrijos pirmininkės S. Z. jo atžvilgiu įvykdyto šmeižimo jis patyrė sunkią psichologinę traumą, buvo morališkai sugniuždytas, jo liga progresavo, pusę metų negalėjo vaikščioti, buvo sukeltas fizinis skausmas. Pareiškėjas pateikė šias aplinkybes patvirtinantį dokumentą – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą neįgaliojo pažymėjimą Nr. 1062587, kuriuo pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 1 d. buvo pripažintas iš dalies darbingu. Tarnybos nuomone, šis dokumentas neįrodo, kad dėl 2015 m. lapkričio mėn. vykusio daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimo metu vykdyto šmeižimo pablogėjo jo sveikata, kadangi neįgaliojo pažymėjimas jam buvo išduotas mėnesiu ankščiau nei įvykdo daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimas. Pažymėtina, kad aplinkybių, susijusių su jo sveikatai padaryta žala, pareiškėjas Šiaulių skyriui pateiktame prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą reg. Nr. (2.5)STP-1-31 taip pat nebuvo nurodęs. Mano, kad Šiaulių skyrius pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo skundžiamu sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjui E. N. antrinę teisinę pagalbą privataus kaltinimo tvarka iškeliant baudžiamąją bylą dėl šmeižimo. Atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 45). Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2017 m. kovo 13 d. gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo E. N. skundas ir patikslintas skundas tenkintini.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. sausio 5 d. sprendimo Nr. 2.5-(NTP-2)-17-NT-31-317, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir VGTPĮ). Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.
VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama fiziniams asmenims tam, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Įstatymų leidėjas yra apibrėžęs atvejus, kai Tarnyba turi teisę atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalis).
Taigi, teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti ir neribojama. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina vadovaujantis VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia (be kita ko) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, VGTPĮ numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių su prašymu (reg. Nr. (2.5)STP-1-31) suteikti jam antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje – skirti advokatą procesiniams dokumentams parengti ir atstovauti teisme (b. l. 28–32). Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2015 m. lapkričio mėn. vykusiame daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkime bendrijos pirmininkė S. Z. pareiškėją apšmeižė visų susirinkime dalyvavusių namo gyventojų akivaizdoje. Dėl šio įvykio kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pietinę policijos nuovadą, kuri 2016 m. gruodžio 27 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir nurodė, kad jis turi teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, patraukiant baudžiamojon atsakomybėn S. Z. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį (šmeižimas) (b. l. 28–32). Kartu su minėtu prašymu pareiškėjas pateikė metinę pajamų ir turto deklaraciją, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus išduotas pažymas, asmens tapatybės kortelės kopiją ir 2016 m. gruodžio 27 d. nutarimo kopiją (b. l. 33–41). Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius, vadovaudamasis VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 3 punktu, 18 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 2017 m. sausio 5 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-17-NT-31-317 atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėjo prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nenurodyta, kad pareiškėjas būtų patyręs turtinę žalą (b. l. 42).
VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies punktų taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo VGTPĮ nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus.
VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 3 punkte nurodyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos.
Minėta, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su 2017 m. sausio 3 d. prašymu (reg. Nr. (2.5)STP-1-31) (b. l. 28–32) suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo tvarka dėl šmeižimo. Tokiu būdu buvo išreikšta pareiškėjo pozicija dėl siekiamo teisinio rezultato ir apibrėžtos antrinės teisinės pagalbos teikimo ribos.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ir prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka ir prašyme nenurodė, jog jis šioje proceso stadijoje siekia turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo. Iš to darytina pagrįsta išvada, jog atsakovas nurodė neteisingą atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą teisinį pagrindą. Įvertinęs pateiktų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius nepagrįstai 2017 m. sausio 5 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-NT-31-317 (b. l. 42) atsisakė pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, neturėdamas faktinio ir teisinio pagrindo motyvuoti atsisakymą VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 3 punktu, kuris numato, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas kreipėsi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos.
Kadangi pareiškėjas 2017 m. sausio 3 d. prašyme Nr. (2.5)STP-1-31 nenurodė, jog jis šioje proceso stadijoje siekia turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, taip apibrėždamas antrinės teisinės pagalbos teikimo ribas, todėl teismas plačiau nepasisakys dėl pareiškėjo skunde ir atsakovo atsiliepime nurodytų aplinkybių dėl pareiškėjo patirtos žalos. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjekto pareiga pagrįsti priimtą sprendimą negali būti perkelta teismui, kuriam priskirta tikrinti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, spręstina, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius netinkamai išanalizavo pareiškėjo prašymo (reg. Nr. (2.5)STP-1-31) suteikti antrinę teisinę pagalbą pagrįstumą, netinkamai taikė VGTPĮ normas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-17-NT-31-317 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 42) tenkintinas ir atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius įpareigotinas pareiškėjo E. N. 2017 m. sausio 3 d. prašymą Nr. (2.5)STP-1-31 (b. l. 28–32) išnagrinėti iš naujo.
Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, kuriais viešojo administravimo subjektai turi vadovautis savo veikloje, tarp jų – įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė ir tai, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. N. skundą ir patikslintą skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. sausio 5 d. sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-17-NT-31-317 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“.
Įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrių pareiškėjo E. N. 2017 m. sausio 3 d. prašymą Nr. (2.5)STP-1-31 išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.