Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų R. Ž., V. B. ir J. Ž. (J. Ž.) patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Teisme gautas valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimas, kuriuo prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad S. Ž. palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu, mano, kad pareiškėjų prašymai galės būti patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra S. Ž. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 3 mėnesius nuo šios datos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

7. Byloje esantis pateiktas Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų S. Ž. sudarytų testamentų bei jo palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso S. Ž. ir R. Ž..

8. Preziumuojama, kad santuokoje įgyto bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Taigi mirusiojo paveldima dalis yra lygi pusei minėto turto.

9. Byloje esanti Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad mirusiojo S. Ž. sutuoktinė yra R. Ž., taip pat, kad mirusiojo vaikai – V. B. ir J. Ž.. Šiuos faktus patvirtina ir byloje esantys gimimo liudijimai bei santuokos sudarymo įrašas. Iš byloje esančio mirties įrašo matyti, kad S. Ž. mirė (duomenys neskelbtini)

10. Pareiškėjai nurodė, kad mirus S. Ž., pareiškėjai faktiškai valdė ir naudojo jo paliktą turtą kaip savo nuosavybę.

11. Iš byloje esančių įrodymų (PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo kvitų, mokėjimo pranešimo) matyti, kad palikėjui mirus toliau buvo mokami mokesčiai už elektrą, atliekų tvarkymą už nekilnojamąjį turtą, kurio dalis priklausė mirusiajam. Taip pat iš byloje pateiktų Gyventojų registro pažymų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjai J. Ž. bei R. Ž. deklaruoti adresu (duomenys neskelbtini), o V. B. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini).

12. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad yra kitų galimų įpėdinių, priėmusių palikimą faktiniu valdymu.

13. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, nustatyta tvarka ir terminu pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad S. Ž. palikimas buvo priimtas faktiniu valdymu, mano, kad pareiškėjų prašymai galės būti patenkinti.

14. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nėra gavusi pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po palikėjo S. Ž. mirties, perėjimą valstybei. Pažymėjo, kad jeigu nagrinėjant šią bylą teismas nustatys, kad pareiškėjai po S. Ž. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdami jį faktiškai valdyti, neprieštarauja, kad juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas būtų nustatytas.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjai R. Ž., J. Ž. ir V. B. per 3 mėnesius po S. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jam priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

16. Kadangi pareiškėjai negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad R. Ž., J. Ž. ir V. B. priėmė S. Ž. palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. Ž. (J. Ž.), a. k. (duomenys neskelbtini) po S. Ž. (S. Ž.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.