Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – institucija) skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimo M. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. balandžio 16 d., 8.04 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 20 p. reikalavimus.

Kauno apylinkės teismo 2015-12-18 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 124¹ str. 2 d. M. T. atžvilgiu nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Institucija skunde prašo Kauno apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą. Nors skunde nėra konkrečiai nurodoma, kokį nutarimą prašoma priimti, iš skundo turinio aišku, kad institucija prašo M. T. pripažinti padariusiu ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą ir paskirti už jį nuobaudą.

Pagal ATPK 9 str. nuostatas administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių asmens veiksmuose buvimas nustatomas remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos bylą nagrinėjantis teismas vertina pagal ATPK 257 str. nustatytas taisykles, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus duomenis, taip pat atsižvelgdamas į administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančias nuostatas, konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, neteisingai nustatė, kad M. T. veiksmuose nėra ATPK 124¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties ir nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo, administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė.

M. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124¹ str. 2 d. buvo surašytas už tai, kad jis 2015-04-16, 8.04 val., Kaune, Muziejaus g. 12, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemone – telefonu, taip pažeisdamas KET 20 p. reikalavimus.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 124¹ str. 2 d. užtraukia <...> draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas <...>. Administracinio teisės pažeidimo protokolu, paties M. T. paaiškinimais, jo pateiktu vaizdo įrašu, liudytojo A. M. paaiškinimais, telefoninių pokalbių išklotine nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku M. T. iš tikrųjų vairavo automobilį rankomis naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu. Ši aplinkybė teisingai nustatyta ir skundžiamame nutarime ir dėl jos skundą nagrinėjančiam teismui abejonių nekyla. Tačiau apylinkės teismo nutarime nors ir teisingai nustatyta, kad M. T. vairavo transporto priemonę rankomis naudodamasis mobiliuoju telefonu, tačiau nepagrįstai konstatuota, kad tokie M. T. veiksmai, įvertinus faktinę situaciją, negali būti laikomi administracinių teisės pažeidimu, nes jais nebuvo pasikėsinta į eismo saugumą, kaip ATPK 124¹ str. 2 d. numatytos sankcijos saugomą vertybę. Pritartina nutarimo argumentui, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas administracinę atsakomybę už KET pažeidimus, siekia apsaugoti eismo saugumą, kaip visuotinai reikšmingą vertybę. Siekiant šio tikslo ATPK numatytos normos, saugančios minėtą vertybę ir numatančios už jų nesilaikymą atitinkamas sankcijas. ATPK 124¹ str. 2 d. normos, dėl kurios pažeidimo M. T. institucijos nutarimu buvo nubaustas, objektas yra eismo saugumas. Šio pažeidimo sudėtis yra formali, o tai reiškia, kad pats šios normos pažeidimas, nors ir formalus, užtraukia administracinę atsakomybę. Neigiamų padarinių atsiradimas šios normos saugomam objektui nėra būtinas administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis. KET 20 p. įtvirtinta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. KET reikalavimai yra privalomi visiems vairuotojams ir už jų nesilaikymą yra baudžiama įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju faktinė aplinkybė, kad M. T., vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, yra nustatyta neginčijamai. Situacija, kuriai esant buvo padarytas pažeidimas, gali turėti reikšmės sprendžiant dėl administracinio teisės pažeidimo pavojingumo (didesnio ar mažesnio), taip pat nuobaudos individualizavimo procese, tačiau ne dėl pažeidimo vertinimo, kaip atitinkančio ar neatitinkančio ATPK 124¹ str. 2 d., sudėtį. Aukštesnysis teismas sutinka, kad šios konkrečios bylos kontekste M. T. padarytas pažeidimas savo pavojingumu yra mažiau pavojingas, nei toks pat pažeidimas, padarytas gatvėje ar kitoje vietoje, kur eismas yra intensyvus, tačiau ši aplinkybė M. T. veiksmų priešingumo teisei nešalina. M. T., naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu tuo metu, kai vairavo automobilį, nesilaikė KET 20 p. įtvirtintos pareigos vairuotojams, savo veiksmais pasikėsino į ATPK 124¹ str. saugomą objektą – eismo saugumą ir tokie jo veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai kvalifikuoti kaip atitinkantys ATPK 124¹ str. 2 d. sudėtį. Ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas paties M. T. pateikto vaizdo įrašo pagrindu, nelaikytina teisiškai reikšminga sprendžiant dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių jo veiksmuose buvimo. Pateikto vaizdo įrašo, kaip įrodymo, patikimumas administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo ginčijamas. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šio įrodymų šaltinio objektyvumu ir patikimumu. Be to, kaip jau minėta, pats M. T. neginčijo, kad skambino mobiliuoju telefonu tuo metu, kai pareigūnų nurodymu perstatė automobilį į kitą vietą. M. T. nurodyta aplinkybė, kad telefonu jis skambino tik dėl to, kad išsiaiškinti su automobilio savininku, kur yra pareigūnų reikalaujami pateikti automobilio dokumentai, jo nuo pareigos laikytis KET reikalavimų ir vykdyti savo, kaip vairuotojo, pareigas, neatleidžia.

Paminėtų aplinkybių visumos pagrindu aukštesnysis teismas konstatuoja, kad M. T. veiksmai – vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu – atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius ATPK 124¹ str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėties požymius, todėl Kauno apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir M. T. pripažintinas padaręs minėtą pažeidimą.

Pripažinus M. T. padariusiu administracinį teisės pažeidimą, spręstinas nuobaudos skyrimo klausimas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį taip pat auklėti, kad asmuo nedarytų naujų teisės pažeidimų, t. y. administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Bet kuriuo atveju nuobauda turi būti tinkamai individualizuota, atitikti teisingumo, protingumo bei proporcingumo principų reikalavimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pažeidimą padariusį asmenį charakterizuojančių duomenų visumą, taip pat atsižvelgiant į konstitucinių teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, yra pagrindas M. T. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. ATPK 30¹ str. taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu ir tokių aplinkybių visuma šioje byloje, teismo įsitikinimu, sudaro pagrindą manyti, kad ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. T. iš viso neskiriant administracinės nuobaudos. Nors šiuo atveju nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pats M. T. savo veiksmų, nevertina, kaip pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, tačiau paties pažeidimo pavojingumas, jo padarymo faktinės aplinkybės leidžia teismui pagrįstai spręsti dėl ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo. M. T. pažeidimas buvo padarytas darbovietės kieme po to, kai jį pasivijo ir sustabdė policijos pareigūnai dėl tariamai prieš tai jo padaryto kito KET pažeidimo, dėl ko jis patyrė nemalonius išgyvenimus, įtampą dėl neteisėto persekiojimo, vieta, kurioje padarytas pažeidimas, pakankamai izoliuota, intensyvus eismas joje nevyko, naudojantis telefonu nuvažiuotas atstumas nebuvo didelis. M. T. dirba, už itin šiurkščius KET pažeidimus anksčiau nebaustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteistas, neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Paminėtos aplinkybės rodo mažesnį M. T. padaryto pažeidimo pavojingumą ir pagrindžia teismo manymą, kad net ir minimalios baudos skyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo kriterijus, Konstitucinio Teismo praktiką, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, jau yra pasiekti, o piniginės baudos, net ir minimalios, paskyrimas, būtų neteisinga ir neadekvati padaryto pažeidimo pavojingumui nuobauda, suvaržanti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, M. T. atžvilgiu taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 5 p., 302¹³ str.

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą: M. T. pripažinti padariusiu ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą ir, vadovaujantis ATPK 30¹ str., administracinės nuobaudos neskirti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.