Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-01-04 · Administracinė byla Nr. I-1119-422/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-01-04
Bylos Nr.
I-1119-422/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01957-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
D. K. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1119-422/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01957-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 4 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

dalyvaujant pareiškėjui D. K. A., nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. A.skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė), 10 ct neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4-9) ir teismo posėdžiuose nurodė, jog serga tuberkulioze, todėl jo gydymas LAVL trunka nuo 6 iki 24 mėn. ir ilgiau, atsižvelgiant į sveikatos būklę. Laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 3 d. kalėjo LAVL kankinančiomis sąlygomis, nes yra rūkantis asmuo, rūko jau daugiau nei 10 metų, tačiau buvimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikotarpiu jam nebuvo leidžiama rūkyti. Nurodė, jog LAVL yra priskiriama laisvės atėmimo bausmę vykdančioms įstaigoms, kuriose pagal galiojančius teisės aktus nėra uždrausta įsigyti, turėti ir vartoti tabako gaminius tam skirtose vietose, todėl rūkantiems nuteistiesiems turėtų būti sudaryta galimybė rūkyti. Tvirtino, kad priešingai nei pacientai, LAVL darbuotojai turi galimybę rūkyti tam skirtoje vietoje. Pareiškėjas priverstas atlikinėti bausmę LAVL, kito pasirinkimo neturi, todėl draudžiant naudoti tabako gaminius, buvo pažeistos jo teisės. Pareiškėjo nuomone, jis buvo diskriminuojamas. Dėl draudimo rūkyti patyrė abstinenciją, dvasinių bei psichologinių išgyvenimų, buvo irzlus, neprognozuojamas, jį kankino nemiga, jautė diskomfortą, t.y. patyrė neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą (b. l. 12-14) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad Ligoninė savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, kurie nustato, kad sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose rūkyti draudžiama. Lietuvos Respublikos tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose yra įtvirtintas draudimas rūkyti visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ligoninė privalo užtikrinti, kad darbuotojai, klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti. Ligoninė yra visų pirma gydymo, sveikatos priežiūros įstaiga, kurios paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Taigi Ligoninėje yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sąlygas, ir atsižvelgus į šios įstaigos specifiką, pirmiau minėtą teisinį reguliavimą, negalima rūkyti Ligoninės teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-255 nustatyta, kad asmenims draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) Ligoninėje ir jos teritorijoje, taip pat draudžiama įsinešti bei turėti tabako gaminius ir elektronines cigaretes visose šios įstaigos teritorijose, kuriose laikomi nuteistieji ir suimtieji. Į Ligoninę atvykę asmenys tabako gaminius ir elektronines cigaretes palieka Ligoninės Kontrolės ir praleidimo punkte esančiose spintelėse. Užrašai ir ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti, yra iškabinti visose Ligoninės bendro naudojimo patalpose matomose vietose. Ligoninės veiksmai, draudžiant pareiškėjui rūkyti, buvo teisėti, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina dėl jo kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis, kankinančiomis sąlygomis, t. y. nesudarant sąlygų pareiškėjui rūkyti, įsigyti ir laikyti tabako gaminių laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 3 d.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. ir nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. (pažymos surašymo dienos) (b. l. 55).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Ligoninė (jos pareigūnai) (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog Ligoninėje buvo draudžiama rūkyti, nebuvo atskirų patalpų rūkantiems asmenims, nors pareiškėjas yra rūkantis asmuo, rūko jau daugiau nei 10 metų.

Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumo. Bausmių vykdymo kodekso 173 str. 1 d. nustatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte buvo numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, įtvirtintas Higienos normos HN 76:2010 14 punkte.

Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 7 punkte taip pat numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Pagal šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą, rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pagal Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, jog juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Teismas pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė, visų pirma, yra gydymo, sveikatos priežiūros įstaiga, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-65 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų 1 punktu, Ligoninės paskirtis - ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės - suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Taigi šiuo atveju Ligoninėje yra svarbu užtikrinti tinkamas pacientų laikymo sąlygas, ir atsižvelgus į šios įstaigos specifiką, pirmiau minėtą teisinį reguliavimą, draudžiama rūkyti Ligoninės teritorijoje ir patalpose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, numatančiomis draudimą rūkyti sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, Ligoninė privalo pasirūpinti šio draudimo įgyvendinimu (žr. LVAT 2012 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1160/2012).

Bylos duomenys patvirtina atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, kad Ligoninės patalpose ir teritorijoje rūkyti draudžiama. Remiantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl tabako gaminių vartojimo bei įsinešimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę draudimo“, Ligoninėje ir jos teritorijoje asmenims draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) (Įsakymo 1.1 p.); įsinešti bei turėti tabako gaminius ir elektronines cigaretes visose šios įstaigos teritorijose, kuriose laikomi nuteistieji ir suimtieji (Įsakymo 1.2 p.); prekiauti tabako gaminiais ir elektroninėmis cigaretėmis įstaigos parduotuvėje (Įsakymo 1.3 p.) (b. l. 19). Apie draudimą rūkyti Ligoninės patalpose ir teritorijoje informuoja iškabinti draudžiamieji ženklai, minėtą aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos (b. l. 16-20). Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį ginčo santykių reglamentavimą, daroma išvada, kad Ligoninė pagrįstai ir tinkamai vykdė Tabako kontrolės įstatyme nustatytą pareigą drausti rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) Ligoninės patalpose ir teritorijoje, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

Pareiškėjo argumentus, kad Ligoninės personalas rūko Ligoninės patalpose, paneigia atsakovo atstovo į bylą pateikta Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniojo specialisto V. J. 2017 m. balandžio 18 d. pažyma Nr. 45-638, iš kurios matyti, kad visi asmenys, užeinantys į Ligoninės teritoriją, cigaretes pasideda tam tikrose rakinamose spintelėse, pertraukėlių metu įstaigos darbuotojai rūkyti eina už įstaigos ribų (b. l. 15). Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog Ligoninės personalas nesilaiko draudimo rūkyti Ligoninės patalpose ir teritorijoje, į bylą nėra pateikta, tokių įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai, jog Ligoninės personalas rūko Ligoninės teritorijoje, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas, laikomi deklaratyviais ir atmetami.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė valstybinės valdžios institucijos (Laisvės atėmimo vietų ligoninės) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. K. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Janina Vitunskienė